2014 Liepos 07

Centrinis Klaipėdos terminalas gerokai padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą

veidas.lt


Naujame Centriniame Klaipėdos terminale kasmet bus aptarnaujama daugiau nei pusė milijono keleivių ir perkraunama apie 6 mln. tonų krovinių.

Centrinis Klaipėdos terminalas – pirmasis ir didžiausias toks terminalas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Iki šiol uostamiestyje vykusios gana gausios terminalų statybos buvo labiau orientuotos į krovinių krovą, kurių ir atsiperkamumas daug greitesnis. Šis keleivių infrastruktūros terminalas labiau skirtas keleivių patogumui.
Pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, naujasis šiuolaikiškas keleivių ir krovinių terminalas sudarys palankias sąlygas plėtoti jūrų transporto paslaugas, skatinti turizmą. Tai ypač svarbu formuojant Lietuvos, kaip turistams patrauklios šalies, įvaizdį. Be to, Centrinio Klaipėdos terminalo įkūrimas aktualus visam transporto sektoriui, mat atsiranda dar viena intermodalinio pervežimo ašis – jūrų greitkelis, sujungtas su automagistrale Klaipėda–Vilnius, IXB tarptautinio transporto koridoriaus dalimi.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, iki šiol keleivių aptarnavimo infrastruktūra uoste buvo gana silpnai išplėtota, o tai stabdė jūrų turizmą. Pastačius šiuolaikišką keleivių ir krovinių terminalą, sudarytos palankios sąlygos jūrų turizmui ir verslui plėtoti.
“Atėjo momentas, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir valstybė gali investuoti į tokius lėčiau atsiperkančius projektus su socialiniu atspalviu. Terminale bus aptarnaujami pavieniai keleiviai, keleiviai su automobiliais”, – pabrėžia Centrinio Klaipėdos terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.
Per metus šiame terminale galės būti aptarnaujama daugiau nei 0,5 mln. keleivių bei 6 mln. tonų krovinių. Čia taip pat bus sukuriama naujų darbo vietų, o naujos verslo galimybės turėtų sudominti ir verslininkus.
Centrinėje Klaipėdos uosto dalyje iškilęs moderniausias Baltijos šalyse keleivių ir krovinių terminalas su klinkeriniais mūro fragmentais ir fachverko elementais darniai įsikomponavo į miesto architektūrą. Tarptautinių keltų ir kruizinių lainerių keleivių patogumui – 4500 kv. m aptarnavimo ir administracinis biurų pastatas su maitinimo įstaigomis, ekspozicijų sale, informacija turistams apie Lietuvą, greta įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė.

Investicijų proveržis Klaipėdos uoste
Dėl įgyvendintų investicijų masto 2013-ieji Klaipėdos uostui tapo proveržio metais. Sėkmingai pasinaudota ir ES struktūrinių fondų lėšomis: modernizuojant jūrų uostą per metus investuota apie 112 mln. Lt ES paramos. Ji suteikta pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę “Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste”. Pabrėžtina ir tai, kad investicijos į uosto infrastruktūrą duoda žaibišką grąžą – jos atsiperka per pustrečių metų.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus A.Vaitkaus, šiuo metu uosto direkcija yra numačiusi beveik 1,2 mlrd. Lt investicijų į uosto infrastruktūrą.
Daugiau kaip pusė tos sumos tektų uosto gilinimui: apie 600 mln. Lt – laivybos kanalui gilinti ir apie 150 mln. Lt – gyliui prie krantinių užtikrinti.

Uoste – valstybės ir verslo veiklos sinergija
Susisiekimo ministerijai teko įdėti nemažai pastangų, kad terminalo infrastruktūrai būtų skirta ir ES investicijų. Šio projekto būtinybe ir svarba reikėjo įtikinti Europos Komisiją. Derinimas užtruko apie dvejus metus, kol 2011-aisiais sulaukta palankaus sprendimo.
Įrengti naujojo keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūrą kainavo apie 110 mln. Lt. Maždaug pusė sumos, 57 mln. Lt, – ES sanglaudos fondo lėšos. Skaičiuojama, kad kartu su šį objektą valdančios bendrovės investicijomis iš viso naujasis terminalas kainavo apie 185 mln. Lt.
Pasak susisiekimo ministro R.Sinkevičiaus, svarbiausia valstybės funkcija, turinti įtakos uosto konkurencingumui, yra užtikrinti savalaikę ir ekonomiškai naudingiausią uosto infrastruktūros plėtrą. Tačiau sėkmingai uosto veiklai vien infrastruktūros nepakanka, reikalingos ir uoste dirbančių privačių įmonių investicijos į terminalų įrangą, taip pat pastangos pritraukti daugiau keleivių ir krovinių. Labai svarbu, kad ir privati įmonė, kuri naudosis sukurta infrastruktūra, dalintųsi rizika, investuodama savo lėšas į terminalų plėtrą, bei garantuotų valstybei kuo didesnę ekonominę naudą.
Klaipėdos uosto apyvartos rezultatai rodo, kad dirbant tokiu principu valstybės ir privačių bendrovių veiklos sinergija uoste yra sėkminga. Vidutinis metinis Klaipėdos uosto apyvartos prieaugis per pastaruosius 14 metų yra didžiausias tarp Baltijos jūros uostų ir siekia 6,8 proc.

Laukiama kruizinių laivų
Šiemet Klaipėdos uostas rengiasi rekordiniam kruizinės laivybos sezonui – laukiama atplaukiant net 65 laivų. Iki 2002-ųjų kasmet į Klaipėdą užsukdavo vos keliolika kruizinių lainerių.
Tikrasis kruizinės laivybos proveržis uoste prasidėjo 2003 m., kai čia buvo pastatytas kruizinių laivų terminalas. Jau tais pačiais metais sulaukta 30 laivų ir beveik 9 tūkst. keleivių. Jų kasmet daugėjo – 2007-aisiais į uostą kruiziniais laivais atplaukė 37 tūkst. keleivių. Tačiau ekonominė krizė paveikė ir turizmą: atvykėlių srautai sumenko ir atsigauti ėmė tik po 2011 m. Pernai turistų vėl gausėjo, Klaipėdą aplankė 32 750 kruiziniais laivais atvykusių keliautojų.
Naujasis terminalas suteiks dar daugiau patogumų keleiviams – jo projektavimui ir statybai idėjų semtasi lankantis įvairiuose Europos uostuose, įvertinant Vokietijos, Danijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių gerąją patirtį bei klaidas.

Stiprėjantis uostas
Be abejo, dėl keleivių ir krovinių Klaipėdai tenka varžytis su kitais Baltijos jūros uostais, ypač su esančiais šiauriau. Klaipėdos uoste nuolat vykdomos investicijos, modernizuojami ar statomi nauji terminalai leidžia sėkmingai konkuruoti su kaimyniniais uostais ir veržtis į pirmaujančias pozicijas.
Pastačius Centrinį Klaipėdos terminalą, uoste pagerėjo sąlygos ro-ro kroviniams gabenti. Jau dabar Klaipėdos uostas išsiskiria dideliu ro-ro krovinių srautu ir yra tokių krovinių lyderis regione. Pastatytas naujasis terminalas uosto pajėgumą krauti tokio tipo krovinius išaugino dvigubai.
“Kai kalbame apie būdus laimėti konkurencinėje kovoje, būtina pabrėžti investicijų į infrastruktūrą svarbą, būtinybę užtikrinti didesnius gylius, kad galėtume priimti didesnius laivus ir juos visiškai pakrauti. Gilinant uostą svarbus kiekvienas centimetras. Apskaičiuota, kad vienas gylio centimetras papildomai leidžia į “Panamax” tipo laivą krauti apie 160 tonų krovinių”, – teigia uosto generalinis direktorius A.Vaitkus.
Todėl 2014–2020 m. laikotarpiu suplanuoti svarbiausi Klaipėdos uosto bendrosios infrastruktūros projektai, kuriuos siekiama finansuoti ES paramos lėšomis (pvz., Malkų įlankos gilinimo nuo 11 iki 14,5 m darbai, molų rekonstrukcija ir Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas, įplaukos kanalo gilinimas iki 17 m ir platinimas, žemsiurbės-žemkasės įsigijimas).
Siekdama stiprinti uosto reikšmę regione, Susisiekimo ministerija yra parengusi kompleksinę ilgalaikę (iki 2030 m.) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros programą. Rengiant šią programą buvo analizuojama rinka ir konkuruojantys uostai, daromos krovinių apyvartos prognozės. Remiantis šiomis prognozėmis, konteinerių, ro-ro keltais gabenamų krovinių ir keleivių apyvarta Klaipėdos uoste didės sparčiau nei kitų krovinių.
“Galima tik pasidžiaugti, kad jau dabar Klaipėdos uostas išsiskiria įspūdingu ro-ro krovinių srautu ir yra tokių krovinių lyderis regione. Uostas pirmauja pagal mineralinių trąšų krovos rezultatus, taip pat yra konteinerių krovos lyderis tarp rytinės Baltijos pakrantės uostų. Tikimasi, kad pastatytas Centrinis Klaipėdos terminalas uosto pajėgumą krauti tokio tipo krovinius išaugins dvigubai”, – sako ministras R.Sinkevičius.
Jo teigimu, Klaipėdos uosto konkurencingumas padidės ir uoste pradėjus veikti tarptautiniam konteinerių paskirstymo centrui. Jau šiais metais uostas galės reguliariai priimti konteinerius plukdančius okeaninius laivus. Naujas konteinerių paskirstymo centras padės pritraukti naujus krovinių srautus, padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą bei Lietuvos, kaip tranzito šalies, patrauklumą.

Centrinis Klaipėdos terminalas
Užimama teritorija – beveik 20 ha.
Bendras krantinių ilgis – 828 metrai.
Vienu metu gali švartuotis trys laivai.
Per metus galės būti aptarnaujama 0,54 mln. keleivių.
Per metus numatoma perkrauti 6 mln. tonų krovinių.
Per metus planuojama pervežti 0,5 mln. automobilių.
Bus galimybė vykdyti intermodalinę ir negabaritinių krovinių krovą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...