2012 Kovo 20

Kiek šiemet jaunuoliai mokės už aukštąjį mokslą

veidas.lt


Šiemet valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose gaus maždaug kas antras stojantysis. Kitiems už mokslą teks mokėti. Per metus mažiausiai, 2600 Lt, už studijas mokės būsimieji apskaitininkai, o daugiausiai – būsimieji pilotai ir muzikantai: po 18 tūkst. Lt.

Švietimo ir mokslo ministerija planuoja, kad 2012 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimta apie 17 tūkst. pirmakursių: 9 tūkst. – į universitetus ir apie 8 tūkst. – į kolegijas. Kitiems, maždaug pusei pirmakursių, už mokslą teks susimokėti patiems. Tad daugelis absolventų studijų programas bei universitetus renkasi ir pagal tai, kiek tektų mokėti už mokslą negavus vadinamojo studijų krepšelio.
Štai kaunietė Urtė Žemaitytė svarsto tik apie tas humanitarinių studijų programas, kurios nekainuoja daugiau kaip 4 tūkst. Lt. Mat ji, įvertinusi savo galimybes ir pažymius, abejoja, kad įstos į valstybės finansuojamą vietą, tačiau vis tiek nori įgyti universitetinį išsimokslinimą. „Turint universiteto diplomą kur kas lengviau susirasti darbą, be to, universitetuose formuojamas platesnis požiūris į daugelį dalykų negu, pavyzdžiui, kolegijose. Bendraudama su vyresniais studentais susidariau įspūdį, kad Lietuvos kolegijose parengimo lygis gana prastas“, – kodėl yra pasiruošusi mokėti už studijas universitete, atskleidžia U.Žemaitytė.
Nors jos tėvai apskaičiavo, kad už mokslą po keturis tūkstančius litų galėtų mokėti visus studijų metus, net jeigu po rotacijos mergina nepakiltų į nemokamą vietą, tačiau nesvarstė, kada tie pinigai atsipirks. U.Žemaitytė prisipažįsta neanalizavusi ir darbo perspektyvų įgijus jos norimą istorijos ar socialinio darbo specialybę.

Abiturientai informacijos apie studijas ieško patys

Palangos Senosios gimnazijos abiturientas Antanas Mikalauskas taip pat sako, kad su bendraamžiais ar mokytojais nėra diskutavęs apie įsidarbinimo galimybes. „Dažniausiai studijų kryptį jaunuoliai renkasi pagal gabumus ir gebėjimus. Be to, išsilavinimas – tik formalumas. Kaip greitai ir kur pasiseks įsidarbinti, labiau priklauso nuo asmenybės, sukauptos patirties“, – mano A.Mikalauskas.
Pasak jo, šiandien tik nuo paties jaunuolio iniciatyvumo priklauso, ar bus pasirinktas tinkamas ateities kelias. Mat pagalbos iš šalies, sprendžiant, ką studijuoti, labai mažai. „Kaip ir daugelyje mokyklų, mūsų gimnazijoje yra profesinio orientavimo centras. Ten sudėti universitetų lankstinukai, galima iš specialisto gauti šiek tiek informacijos, jeigu pats paklausi. Dar galima atlikti testą, kurio rezultatai atskleidžia, kiek yra išreikštas žmogaus noras dirbti vienoje ar kitoje srityje“, – pasakoja abiturientas.
Vis dėlto jo apsisprendimo studijuoti kūrybinę komunikaciją testo rezultatai nepaveikė. Aštuoniolikmetis prisipažįsta, kad jeigu ne šešerių metų patirtis dalyvaujant Lietuvos moksleivių sąjungos veikloje, vargu ar šiandien jis žinotų, ką nori studijuoti. Mat net iš universitetų atstovų labai stinga orientavimo, kokią specialybę jaunuolis galėtų rinktis. A.Mikalauskas apgailestauja, kad per metus į Palangos Senąją gimnaziją buvo atvykę vos dviejų aukštųjų mokyklų (Vilniaus Gedimino technikos universiteto, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto) atstovai. „Mokiniai jų laukia išskėstomis rankomis, nes per tokius susitikimus galima neformaliai pabendrauti, išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, pavyzdžiui, net sužinoti, kokios gyvenimo bendrabutyje sąlygos. Iš kitų didžiųjų universitetų niekas nesivargina atvažiuoti, nes jie ir taip surenka pakankamai studentų“, – teigia palangiškis.
Antaną nuvylė ir „Litexpo“ parodų centre Vilniuje rengiama mugė „Mokymasis, studijos, karjera“, kuri vaikinui priminė turgų, nes naudingos informacijos jis gavo mažai. Tad abiturientas, kaip ir jo bendramoksliai, atsakymų į rūpimus klausimus ieško bendraudamas su studentais arba internete. „Informacijos randame aukštųjų mokyklų interneto puslapiuose, tačiau daug kur ji pateikta neaiškiai, tenka ilgai gaišti, kol randi. Dažniausiai būna užslėptos studijų kainos, kurios stojantiesiems ypač aktualios. Tad rašom elektroninius laiškus į universitetus ir klausiam, kas neaišku. Atsakymas dažnai ateina tą pačią dieną“, – kaip šiandieniniai abiturientai bando susigaudyti tarp daugybės studijų programų, atskleidžia A.Mikalauskas.
Vis dėlto tokių moksleivių pastangų tikrai neužtenka, norint priimti teisingą sprendimą, ypač jeigu už studijas teks suploti keturiasdešimt ar daugiau tūkstančių litų. Studijų kokybės vertinimo centro Studijų vertinimo skyriaus vedėjas Almatas Šerpatauskas siūlo, prieš nusprendžiant tokias sumas mokėti, bent pasidomėti, kaip užsienio ir Lietuvos ekspertai vertina vieną ar kitą studijų programą. „Universitetai ir kolegijos privalo nurodyti, kuriam laikui yra akredituota programa. Jeigu trejiems metams, vadinasi, ekspertai rado trūkumų, kuriuos įpareigojo aukštąją mokyklą ištaisyti. Kai programos akreditavimo terminas – šešeri metai, ji įvertinta gerai“, – aiškina A.Šerpatauskas.

Pradėtas tikslinis studijų finansavimas

Šiemet, kaip ir pastaruosius dvejus metus, jaunuoliai, nusprendę studijuoti savo lėšomis, pinigines turės atverti gana plačiai. Pigiausiai Lietuvos aukštosiose mokyklose, 2600 Lt, kainuos būsimųjų apskaitininkų studijos Aleksandro Stulginskio universitete, daugiau kaip 5 tūkst. Lt teks mokėti už matematikos studijas, taip pat slaugytojams ir sportininkams. Filologų mokslai, išskyrus retas kalbas, atsieis 6390 Lt, medicinos ir veterinarijos studijos – daugiau kaip po 9 tūkst. Lt, o menų krypties ir odontologijos studijos kainuos net 11 tūkst. Lt per metus. Brangiausiai už mokslą universitetuose plos pilotai ir būsimieji muzikantai – po daugiau kaip 18 tūkst. Lt. Kolegijose studijos brangiausiai taip pat atsieis muzikantams – 14 890 Lt, pigiausiai humanitarams – 3238 Lt.
Nors daugelio mokamų studijų kainos bus tokios, kokias nustatė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), kai kurių studijų programų kainas universitetai patvirtino didesnes. Pavyzdžiui, norminė studijų kaina už teisės ir policijos veiklos studijas yra 3892 Lt, tačiau Mykolo Romerio universitetas (MRU) nustatė, kad studentams teks mokėti 4500 Lt per metus. Pasak MRU Priėmimo ir diplomų skyriaus vedėjo Sauliaus Bugailiškio, suma išauga, nes šios specialybės studentams reikalingos uniformos bei šaudymo treniruotėms skirtos priemonės.
Tūkstančiu litų daugiau, negu patvirtinta ŠMM, reikia mokėti ir Vilniaus universiteto medicinos bei ontologijos specialybių studentams. Ir tokių studijų programų, kaip žurnalistika, ekonomika, vadyba bei verslo administravimas, kaina yra keliais šimtais didesnė negu norminė.
Beje, renkantis universitetą didesnė kaina svarbi tik tiems, kurie mokės už mokslą, o patekusiems į valstybės finansuojamas vietas primokėti nereikės.
Priminsime, kad valstybės finansavimą studijoms aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausi stojantieji.
Tiesa, šiemet pradėtas taikyti tikslinis studijų finansavimas. Valstybei būtinų, bet tarp stojančiųjų nepopuliarių specialybių 83 pirmakursiai pateks į tikslines studijų vietas. Į tokią vietą priimtam studentui už mokslą mokėti nereikės, tačiau jis turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę. ŠMM skelbia, kad šiuo metu didžiausias poreikis yra policijos, žemės ūkio, visuomenės sveikatos, treniravimo sistemų ir gaisrinės saugos sektoriuose. Tad daugiausiai tikslinių vietų atiteks Aleksandro Stulginskio universitetui – 42, Mykolo Romerio universitetui – 41, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui – 31. Kas pateks į tokią vietą, nuspręs aukštoji mokykla per bendrąjį priėmimą.

Rotacija vyks kasmet

Keičiasi ir rotacijos tvarka. Šiemet įstojusių studentų mokymosi vidurkiai bus peržiūrimi po kiekvieno semestro arba metų ir negavusieji krepšelio galės į jį pretenduoti. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. žemesnis už bendrą kurso vidurkį, studijų krepšelio jis neteks. Finansavimas atiteks geriausiai besimokančiam iki tol už studijas mokėjusiam bendrakursiui.
Jau studijuojantiems galios 2009 m. priėmus Aukštojo mokslo įstatymą nustatyta tvarka, kad rotacija vyksta kas dvejus metus.
Pernai studijų krepšelį prarado apie 200 universitetų antrakursių, o kolegijose valstybės finansavimo neteko 8 proc. stojant gavusiųjų studijų krepšelius.
Aukščiausiais balais aukštosiose mokyklose besimokantiems, bet pagal rotacijos principą neperėmusiems krepšelio valstybė grąžina už studijas sumokėtus pinigus. Šiemet kompensacijas už du pirmuosius studijų metus gaus 1787 universitetų ir kolegijų trečiakursiai. Tai beveik 10 proc. geriausiai besimokančių ir už mokslą mokančių studentų.
Kai kurie universitetai studijų kainą sumažina ne tik geriausiai besimokantiems. Pasak Kauno technologijos universiteto Studijų tarnybos direktorės Beritos Simonaitienės, KTU technologijų ir fizinių mokslų ištęstinių studijų studentai, dirbantys pagal studijuojamą specialybę, už mokslą moka 30 proc. mažiau.
Vilniaus universiteto darbuotojui ar jo šeimos nariui, savo lėšomis studijuojančiam VU, kaina gali būti sumažinama nuo 30 iki 90 proc.
Daugelyje universitetų, kai studentas studijuoja mažiau kreditų, nei numatyta studijų plane, studijų kaina taip pat sumažinama.

Populiariausių bakalauro studijų kainos (Lt per metus)

Studijų kryptis    Aukštoji mokykla    Kaina

Tarptautinis verslas    ISM    13 000
Odontologija    LSMU    12 320
Kostiumo dizainas    VDA    11 102
Fotografija ir merijos menas    VDA    11 102
Vaidyba    LMTA    11 099
Ekonomika    ISM    10 800
Medicina    VU    10 040
Architektūra    VGTU    7638
Elektronikos inžinerija    VGTU    7638
Kompiuterių inžinerija    VGTU    7638
Psichologija    VU    7638
Informatika    KTU    7638
Socialinė pedagogika    LEU    7638
Anglų ir rusų kalbos    VU    6390
Žurnalistika    VU    5690
Matematika    KTU    5248
Socialinis darbas    VU    3892
Viešasis administravimas    MRU    3892
Teisė    MRU    3892
Istorija    VDU    3892
Marketingo vadyba    VDU    3892
Politikos mokslai    VDU    3892
Lietuvių filologija    LEU    3819
Miškininkystė    ASU    3600
Žemėtvarka    ASU    3600
Apskaita ir finansai    ASU    2600

Pastaba: kai kurių studijų programų kainos dar gali būti patikslintos

Šaltinis: “Veidas”, universitetų informacija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. assa assa rašo:

    Fotografija ir merijos menas VDA 11 102
    Vaidyba LMTA 11 099 Socialinė pedagogika 7638*4 kada atsipirks?

  2. kazimeras kazimeras rašo:

    studijų kaina beveik 100% tiesiogiai proporcinga galimybei baigus mokslus “prisidurti” prie atlyginimo.

  3. Socialine pedagoge Socialine pedagoge rašo:

    Socialinė pedagogika 7638* atsipirks visada, nes studentai įgyja kompetencijų kaip veikti ir užsidirbti inicijuojant papildomą socialinį verslą. Tuo tarpu su fotogravija ir medija: jei neturite socialinės komunikacijos įgūdžių, sėdėsite Darbo biržoje


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...