2013 Rugsėjo 04

Kiek kainuoja krepšinis

veidas.lt


Per metus krepšinio organizacijų biudžetai sudaro 145 mln. Lt – daugiausiai šių pinigų suneša privačios įmonės, valstybė ir savivaldybės. Kokios naudos tai duoda šaliai ir visuomenei?

Faktas, kad krepšinis iš visų sporto šakų priglaudžia daugiausiai tiek valstybės, tiek privataus verslo lėšų ir aistras kaitina jau daugelį metų. O kiek gi iš tiesų kainuoja krepšinis? Lietuvos sporto universiteto surinktais duomenimis, metinis Lietuvos krepšinio organizacijų biudžetas siekia 145 mln. Lt: iš jų 49,6 mln. Lt tenka krepšinio mokykloms, o 53 mln. Lt – Lietuvos krepšinio klubams ir Lietuvos krepšinio lygai (LKL). Kaip informavo LKL generalinis direktorius Linas Gilys, šiek tiek prisiduriama iš bilietų į rungtynes pardavimo, tačiau didžiąją dalį pinigų klubai susirenka iš privačių rėmėjų ir savivaldybių. Štai vien Vilniaus miesto savivaldybė pastaruosius penkerius metus kasmet krepšiniui skiria po 4–5 mln. Lt. 2013 m. iš savivaldybės biudžeto atseikėta 6,6 mln. Lt, iš kurių net 4 mln. Lt atiteko „Lietuvos ryto“ krepšinio komandai.
Skaičiuojant, kiek Lietuvoje kainuoja krepšinis, prie šių sumų iš dalies būtų galima pridėti 450 mln. Lt ES ir valstybės lėšų, skirtų sporto arenų ir kitų Europos krepšinio čempionatui būtinų pastatų statyboms. Kita vertus, dabar arenose ne tik krepšinio rungtynės rengiamos – ten vyksta koncertai, kultūriniai renginiai, kitų sporto šakų varžybos.
Tad ar atsiperka ir kokios naudos šaliai ir jos gyventojams duoda krepšiniui išleidžiami milijonai? Ar verta tiek remti vieną sporto šaką, nors ji ir vadinama antrąja Lietuvos religija? Kaip krepšinis veikia ekonomiką, šalies įvaizdį, galų gale visuomenės emocinę būklę?  Į šiuos klausimus vienareikšmio atsakymo nėra, nes krepšinis Lietuvoje jau tapęs daugiau nei sportu.

Ar krepšinis skatina vartojimą

Rudens pradžioje prasidedančių krepšinio čempionatų ne mažiau nei ištikimiausi sirgaliai laukia parduotuvės, gėrimų ir užkandžių gamintojai bei kavinės ir barai. Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas, vyninės „Tappo D‘oro“ vadovas Raimondas Pranka įsitikinęs, kad krepšinis Lietuvoje tikrai skatina vartojimą, nes vieni žiūrovai rungtynes stebi namuose, kiti – arenoje, o treti – baruose.
„Kai vyksta svarbios krepšinio varžybos, apyvarta padidėja 30–40 proc. Tokie renginiai ir verslui naudingi, ir pats baras tampa jaukesnis, laisvesnis, kai daug vieningų žmonių kartu žiūri ir serga už rinktinę. Todėl žmonės ir mėgsta sambūriais žiūrėti – euforija stipresnė“, – pasakoja R.Pranka.
Kita vertus, vyninės savininkas čia pat priduria, kad baruose krepšinį lietuviai žiūri tik tuomet, jei žaidžia lietuvių komanda – o jei ji pralaimi ir į tolesnį etapą nepatenka, barams džiaugsmas dėl padidėjusio vartojimo kaipmat išgaruoja. Tuo požiūriu krepšinio aistruoliai skiriasi nuo futbolo, mat pastarieji svarbias rungtynes stebi nepaisydami to, kokios šalies rinktinės žaidžia.
Didesniu pardavimu prasidėjus čempionatui džiaugiasi ir prekybos tinklai. „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė teigė, kad krepšinio čempionatas kiekvieną kartą paskatina vartojimą, bet kur kas didesnis pardavimas buvo fiksuotas, kai čempionatas vyko Lietuvoje. „Kai čempionatas vyksta ne Lietuvoje, ištikimiausi sirgaliai žiūri rungtynes, daugiau perka, o kiti prisideda kažkiek pasidavę manijai – nuo kelių iki keliolikos procentų padidėja pardavimas tautinės atributikos, tokios kaip vėliavėlės, taip pat įvairių suvenyrų, krepšinio ar tautine atributika puoštų drabužių (palaidinių, kepuraičių, šalikų, džemperių), alaus, bulvių traškučių, užkandžių“, – vardija R.Saulytė.
Tad tai, kad krepšinis paskatina vartojimą, pripažįsta visi – nuomonės išsiskiria tik, kokia apimtimi ir ar ilgam. Juk pralaimėjus Lietuvos komandai, neretai dingsta ir visas optimizmas bei nusiteikimas vartoti. Štai DNB banko analitikai suskaičiavo, kad per pastaruosius penkerius metus teigiamas krepšinio poveikis Lietuvos ūkiui sudarė vidutiniškai po milijardą litų kasmet – esą kiekvieno šiai sporto šakai skirto lito grąža 40 proc. Pasak DNB banko vyr. ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, krepšinis yra svarbus impulsas vidaus vartojimui bei smulkiajam verslui, nes vien registruotų krepšininkų skaičius Lietuvoje siekia 25 tūkst., o įskaičiavus mėgėjus reguliariai krepšinį žaidžiančių Lietuvos gyventojų skaičius siekia 100 tūkst.
Tiesa, dalis ekonomistų skeptiškai įvertino tokią banko analitikų apskaičiuotą grąžą iš krepšinio šalies ekonomikai. „Jei žmonės į kavines nesusirinktų krepšinio žiūrėti, išleistų pinigus kitur – eitų į alaus šventes ar koncertus“, – mano ekonomistas Romas Lazutka.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Leonas Leonas rašo:

    Aha, o analogiškai paskaičiavus kokmią naudą )vartojimo požiūriu) Lietuvai duoda “Kalnapilis”, tai krepšinį, manau, reikėtų nurašyti į antraeilę “investiciją” :-) :-)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...