2016 Sausio 21

Pasaulio galingiausieji

Ketvirtoji pramonės revoliucija ir trečioji krizės banga

veidas.lt

Scanpix nuotr.

Sausio 20-ąją, kaip įprasta, Šveicarijos kalnų kurorte Davose prasidėjo Pasaulio ekonomikos forumas. Jo tema – naujoji pramonės revoliucija. Sniego trasomis besileidžiančių slidininkų amunicija kelia minčių apie naujas kompozitines medžiagas, o trasos – apie žemyn lekiančias akcijų kainas. 2016-ųjų pradžia pasaulio biržose – nykiausia per pastarąjį dešimtmetį.

Arūnas BRAZAUSKAS

Kinijos ekonomika augs lėčiausiai per 25 metus – ši žinia sutapo su forumo pradžia. Kinijos premjeras Li Keqiangas pareiškė, kad lėtesnis augimas priimtinas, jeigu sukuriama pakankamai naujų darbo vietų.

Bet ketvirtoji pramonės revoliucija, kuriai skirtas forumas, darbo vietas ne kuria, o naikina. Forumo tinklalapyje rašoma, kad ankstesnės pramonės revoliucijos skatino žmonijos pažangą įdiegiant naujas energijos generavimo, masinės gamybos, informacijos apdorojimo formas.

Ketvirtosios pramonės revoliucijos varikliai – internetas, itin jautrūs sensoriai, dirbtinis intelektas. Tačiau naujų technologijų plėtra naikina darbo vietas ten, kur neseniai atrodė, kad sunku pakeisti žmogų. Nyksta ištisos darbuotojų kategorijos, įskaitant sekretores ir bu­halterius.

Rinkų traukuliai

Pramonės revoliucija žengia nerimstant pa­saulinei kapitalo rinkai. Per pirmąją šių metų savaitę akcijų savininkai prarado arti 2,5 trln. dolerių. Finansininkas ir filantropas George’as Sorosas metų pradžioje pareiškė, kad pirmoji 2016-ųjų savaitė jam primena 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės pradžią.

Nuosaikesni analitikai kalba apie 2008-ųjų krizės trečiąją bangą. Pirmoji atplūdo iš JAV nekilnojamojo turto rinkos. Antrosios epicen­tras – Europa ir prasiskolinusios euro zonos ša­lys. Trečioji vilnija iš besivystančių rinkų.

Pernai lapkritį Peteris Oppenheimeris, buvęs „Apple“ viceprezidentas, dabar vienas iš investicinio banko „Goldman Sachs“ direktorių, svarstė galimus artėjančios krizės įvykius. Jis konstatavo, kad nepaisant žaliavų kainų mažėjimo, kuris pastebimas nuo 2010-ųjų, tuo pat metu didėjo akcijų ir kitų aktyvų kainos. Pasak P.Oppenheimerio, viena tokio reiškinio priežasčių – agresyvus stimuliavimas, vadinamasis kiekybinis palengvinimas (angl. quantitative ea­sing), liaudiškai kalbant, pinigų spausdinimas. Lais­vi pinigai išpūtė akcijų burbulą. Bet šiuo me­tu kyla abejonių dėl tolesnio aktyvų bran­gi­mo, nes prastėja besivystančių rinkų būklė, dar labiau krinta žaliavų kainos, numatomas palūkanų normos didėjimas JAV. Be­sivystančiose rin­kose tvenkiasi naujų problemų banga.

Anksčiau rūpestį kėlė labai prasiskolinusios šalys, pavyzdžiui, Graikija. Paskui nerimo šaltiniu tapo Kinija, kurios ekonominės problemos sukėlė grandininę reakciją, – daugelis besivystančių šalių eksportuoja į Kiniją žaliavas. Gali būti, kad šiuo metu artėjama prie kryžkelės, iš kurios vienas kelias veda ilgalaikės stagnacijos, kitas – normalizavimo link.

Stagnacijos scenarijų skatinantys veiksniai: žaliavų pigimas ir griežtėjantis reguliavimas iš­vys­tytose rinkose. Ilgalaikėms augimo perspektyvoms nepalanku ir tai, kad, užuot didinus ka­pitalinius įdėjinius, didėja dividendų išmokos. Tačiau P.Oppenheimeris mano, kad nuogąs­tavimai, susiję su besivystančių rinkų kriziniu po­tencialu, yra perdėti.

Vis dėlto besivystančios rinkos jau nebebus toks pasaulinės ekonomikos variklis, koks buvo pra­ėjusį dešimtmetį, kai, „Goldman Sachs“ ver­tinimu, toms rinkoms teko 75 proc. pasaulio ekonomikos augimo. Šįmet besivystančių rinkų augimo tempai pralenks išsivysčiusių šalių rodiklius 2,1 procentinio punkto (p.p.), o 2009 m. atotrūkis siekė 7 p.p.

Dėl sulėtėjusio augimo mažėja besivystančių rinkų geba patraukti kapitalą, kuris ieško vietos mažėjant naftos, žaliavų, dabar jau ir akcijų kainoms. Londono karališkojo koledžo doktorantė Kaetana Leontjeva „Veidui“ sakė, kad, daugelio analitikų vertinimu, laisvi kapitalai turėtų plūstelėti į Indiją, kuri vienintelė iš vadinamųjų BRICS šalių stabiliai auga. Per 15 metų tos šalys nuėjo kelią nuo sambūrio, į kurį dėta daug vilčių, iki organizacijos su abejotina ateitimi.

BRICS: iš penkių plytų liko pora

2001-ųjų lapkritį vienas iš investicinio banko „Goldman Sachs“ fondų valdytojų Jimas O’Neil­­las parašė straipsnį „Kuriant geresnes glo­­balios ekonomikos plytas“. Angliškame pa­vadinime būta žodžių žaismo: „Building Better Global Economic BRICs“ – bet BRIC šiuo at­ve­ju ne „plyta“ (angl. brick), o santrumpa, reiškianti Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją. Po 15 me­tų J.O’Neillas parašė, kad iš tos grupės, kuri nuo jos atsiradimo priaugo dar viena šalimi ir vie­na raide S – Pietų Afrika (angl. South Afri­ca), gali likti vien IC – Indija ir Kinija. Kas įvy­ko?

Akcijų rinkoms krintant žemyn 2016-ųjų pra­džioje pasirodė ir Lietuvos akademiniuose sluoks­­niuose gerai žinomo sociologo Imma­nue­lio Wallersteino straipsnis „BRICS: šių lai­kų mi­tas“. Autorius apžvelgia BRICS istoriją. Jis prime­na, kad J.O’Neillo straipsnis prieš 15 me­tų su­kėlė didžiulį rezonansą. „Goldman Sachs“ finansi­ninkas prognozavo, jog Bra­zi­lijos, Rusijos, In­dijos ir Kinijos ekonomika au­ga tokiais tempais, kad iki 2050 m. aplenks Di­dįjį septynetą (G7) kar­tu sudėjus –JAV, Ja­po­niją, Vokietiją, Didžiąją Bri­taniją, Prancūziją, Italiją ir Kanadą.

Tai būta ne tiek prognozės, kiek rekomenda­cijos „Goldman Sachs“ klientams: būtent į spar­čiai besivystančių rinkų šalis reikėjo investuoti, kad aktyvai nenuvertėtų.

Signalas buvo išgirstas ir BRIC šalyse. 2006 m. sukurta BRIC taryba, nuo 2009-ųjų šalių va­dovai kasmet susitinka. 2009-aisiais į organizaciją buvo priimta Pietų Afrikos Respublika: BRIC išsiplėtė iki BRICS. Taip siekta ir vis dar siekiama sparčius augimo tempus paversti globalia politine įtaka.

BRICS vadovai, bent jau kalbų lygiu oponuodami JAV, deklaravo, kad nori išvystytai pa­saulio Šiaurei priešpriešinti besivystančius Pie­tus. Norėta sukurti naują rezervinę valiutą, ku­ri galėtų pakeisti JAV dolerį, taip pat įsteigti plė­tros banką, kuris konkuruotų su Tarp­tau­ti­niu valiutos fondu ir Pasaulio banku.

I.Wallersteinas konstatuoja, kad šie projektai taip ir liko kalbomis. Maždaug nuo 2010 m. BRICS valstybės susitelkė į eksporto skatinimą. Tai leido šalių turtingiesiems ir viduriniam sluoksniui turtėti, vargšams – kažkiek atkusti.

Nors Pietų Afrikos ekonomika neaugo taip greitai kaip BRIC šalių, 2009-aisiais ji buvo priimta į grupę – matyt, persvėrė geopolitiniai ar­gu­mentai: BRICS dabar apėmė Europą, Aziją, Lotynų Ameriką ir Afriką.

Vis dėlto augimas nebuvo vien BRICS mo­no­polija. Ekonominiame žemėlapyje imta brai­žyti ir kitus derinius, pavyzdžiui, MINT (Mek­­sika, Indonezija, Nigerija, Turkija), bet šios šalys nesusijungė į organizaciją. Tik Pietų Korėja, tinkanti į BRICS kompaniją pagal ekonominius rodiklius, neparodė noro šlietis prie tos grupės.

Tačiau, kaip pabrėžia I.Wallersteinas, po 2010-ųjų BRICS ekonominiai rodikliai ėmė blo­gėti. Jo vertinimu, XXI a. pirmojo dešimtmečio ekonominį augimą lėmė industrializacija ir statybų bumas. Visam tam reikėjo kapitalo, kuris į grupės flagmaną Kiniją plūdo iš BRICS ir kitų šalių.

Kinijos ekonominį augimą lėmė nelabai at­sakinga, korupcinė kreditavimo politika (dalis kre­­ditų buvo pavagiama ir pasidalijama tarp ban­kininkų, valdininkų ir įmonių vadovų). Ki­ni­jos val­­džia ėmėsi priemonių, sugriežtino ban­kų prie­žiūrą ir kovą su korupcija, bet dėl šios veiklos ekonomikos augimas sulėtėjo, nors ir liko spartus.

Kinija – ekonominis gigantas, norintis vaidinti ir svarų geopolitinį vaidmenį. Ginčai su kai­mynais dėl jūrų sienų tik padidino tarptautinę įtampą, o tai nėra palanku norint pritraukti in­vesticijų. Tačiau tiek Kinija, tiek JAV buvo palyginti nuosaikios ir nesiekė bloginti santykių.

Lėtesni Kinijos ekonomikos apsisukimai, kaž­kiek nulėmę ir naftos kainų mažėjimą, vei­kė kitas BRICS šalis, kurios ėmė klimpti į ekonomines ir politines problemas. Brazilijos ekonominė politika – makroekonominio neoliberalizmo ir socialinės paramos trečdaliui gyventojų samplaika – ėmė strigti. Kovos su badu programa „Fome Zero“ nebeveikė.

Rusijos pradėtas karas su Ukraina, paskui karo veiksmai Sirijoje politiškai izoliavo Vla­di­miro Putino režimą. Rusijai pritaikytos ekono­mi­nės sankcijos smarkiai kirto per šalies ekono­miką.

Vienas iš Indijos bandymų bendradarbiauti su Kinija – sumažėjusios investicijos, kurios atei­na iš JAV ir ES gyvenančių indų. Indijos vy­riau­sy­bei, kuriai vadovauja Narendras ­Modis, tapo sun­kiau įgyvendinti pažadus, atvedusius ją į valdžią.

PAR politinių keblumų patiria Afrikos Na­cionalinis Kongresas (ANK), iki šiol išlaikantis daugumą parlamente. Jo pozicijos silpnėja dėl to, kad elektoratas jaunėja ir vis mažiau žmonių prisimena kovą su apartheidu. Pilietinė tai­ka PAR buvo pagrįsta kompromisu tarp skir­tin­gų rasių, tačiau jauni nebaltųjų rasių atstovai nelabai linkę paisyti santarvės. Vidinės įtam­pos PAR stiprėja.

BRICS nevengė deklaruoti opozicijos JAV ekonominiam ir politiniam dominavimui. Ne­nuostabu, kad tai patraukė tokią probleminę šalį, kaip Graikija. Skendinti skolose valstybė, kurios populistiniai vadovai drebina orą pareiškimais, smerkiančiais pasaulio galinguosius ir nevengia pašantažuoti ES flirtu su Rusija, irgi zondavo galimybę prisijungti prie BRICS.

Pernai liepą Rusijai atstovaujantys BRICS pareigūnai pasiuntė graikams signalą, kurį galima laikyti raminamu, jeigu jis nebūtų įžeidžiamas: galėsite prisijungti, kai jūsų ekonomikos augimo tempai prilygs mūsiškiams.

Nepaisant to, ką apie save mano BRICS po­litikai, investuotojams tai jau nebėra raidos po­žiūriu panašių šalių grupė. Toks rodiklis, kaip verslo kelionių mastai, liudija, kad BRICS trau­­kiasi iki IC (Indijos ir Kinijos).

Pasak Pasaulinės verslo kelionių asociacijos (Global Business Travel Association) vykdomojo direktoriaus Mike’o McCormicko, prieš 10 metų tikėtasi, kad Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija vystysis visomis kryptimis vienodai, tačiau jų keliai išsiskyrė, kiekvienoje šalyje – savita politinė ir ekonominė situacija.

Kinija bei Indija ir toliau yra verslo kelionių pasauliniai gigantai, o Brazilija ir Rusija patiria politinį nestabilumą bei ekonomikos augimo trukdžius. Pavyzdžiui, Indijoje ir Kinijoje verslo kelionių apimtys 2015 ir 2016 m. didėjo maždaug po 11 proc., Brazilijoje 2016 m. numatomas tik 1,2 proc. augimas. Rusijos verslininkų kelionių rinka 2015 m. susitraukė maždaug 17 proc., šįmet numatomas apie 10 proc. mažėjimas iki 13,7 mlrd. dolerių.

BRICS subliūško – kaltas „Goldman Sachs“?

Izoliuotai Rusijos valdžiai svarbu liaudžiai meluoti apie nemažėjančią savo tarptautinę įtaką. BRICS tam labai tiko. Tačiau dabar Ru­sijai vis sunkiau panaudoti BRICS darinio iškabą savo tarptautinių pergalių propagandai.

Pernai liepą Baškortostano sostinėje Ufoje vykusiame BRICS viršūnių susitikime plevėsavo dar ir Armėnijos, Afganistano, Baltarusijos, Irano, Kazachstano, Kirgizijos, Mongolijos, Pa­kistano, Tadžikistano, Uzbekistano vėliavos. Bu­­vo įsteigtas Naujasis plėtros bankas (New Deve­­lopment Bank), turintis 100 mlrd. dolerių įstatinį kapitalą. Dalyviai pasirašė dokumentą, kuriame deklaruojamas siekis pamažu pereiti prie atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis. Visas šis renginys iš esmės buvo dar vie­na prieš JAV dominavimą pasaulyje nu­kreipta deklaracija.

Bet BRICS vis labiau primena tik popieriuje egzistuojantį darinį. Tai skausmingai konstatuoja apžvalgininkė Tatjana Poloskova, rašanti propagandiniam Rusijos tinklalapiui regnum.ru. Pasak jos, BRICS panašėja į forumų ir konferencijų paradą, kuriam eikvojami Ru­sijos biudžeto pinigai. Apžvalgininkė klausia, ar BRICS idėja nuo pat pradžių nebuvo geopo­litiniai spąstai. Primindama pasaką vaikams, ji rašo apie „žiurkiagaudžio dūdelę“, ku­­ria graužikai išvilioti iš miesto, ir nurodo „žiurkiagaudį“: „Goldman Sachs“ fondų valdytoją J.O’Neillą.

Tokie T.Poloskovos vertinimai yra diagnozė ir jai pačiai, ir rusų politiniam mentalitetui. In­vesticinių bankininkų darbas – nurodyti, kur „už­kasti pinigai“, ir perspėti, kad laikas kasti ki­toje vietoje. „Goldman Sachs“ klientai investa­vo, nes tikėjosi pelno, ir ėmė trauktis iš BRICS rinkų, kai nauda tapo abejotina.

2005-aisiais, po kelerių metų nuo „žiurkiagaudžio dūdelės“ pūstelėjimo, „Goldman Sachs“ publikavo prognozę „Kitos vienuolika“ („Next Eleven“), kurioje išvardytos šalys, augimo tempais besivejančios BRICS: Bang­la­dešas, Egiptas, Indonezija, Iranas, Meksika, Ni­­gerija, Pakistanas, Filipinai, Pietų Korėja, Turkija, Vietnamas. Šios šalys nesudarė jokio po­litinio darinio – kitaip nei BRICS valstybės, ėmusios pūsti geopolitinių ambicijų burbulą.

Davoso forume buvo pristatytas pranešimas apie pasaulines grėsmes („Global Risks 2016“). Labiausiai tikėtina 2016-ųjų grėsme laikoma nesavanoriška migracija. Į šįmet pasireikšti galinčių grėsmių penketuką patenka ir tarpvalstybiniai konfliktai. Nereikia būti dideliu geografijos žinovu, kad suprastum, jog šių grėsmių židiniai išsibarstę būtent besivystančiose rinkose.

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...