"Veido" archyvas

Ruošdamosi ilgai lauktai kelionei į pajūrį ar kitą išsirinktą vietą visada pritrūkstame laiko. Tik nepamirškime vieno – į vaistinėlę susimesti visų reikalingų vaistų. Kas joje turėtų būti ir apie ką mes dažniausiai nesusimąstome?

Visus vaistus laikykite šilumai ir saulės spinduliams atsparioje vaistinėlėje, nesivežkite medikamentų, kurių tinkamumo vartoti terminas artėja prie pabaigos (jis trumpėja ir esant karštam orui). Kelionėse vaistų geriausia turėti tabletėmis, nes skystis gali išdžiūti, o žvakutės – ištižti.

Be jų nekelkite kojos iš namų

• Jeigu jus kamuoja kokie nors lėtiniai negalavimai, vaistų nuo jų reikėtų pasiimti pirmiausia.

• Skausmas gali sugadinti atostogas ir kelionę. Todėl krepšelyje turėkite paracetamolio (gelbsti ir nuo sąnarių, galvos, dantų, mėnesinių skausmų bei karščiavimo), aspirino ir nesteroidinių vaistų nuo skausmo ir uždegimo (pvz., ibuprofeno). Visos šios priemonės tiks ir karščiavimui slopinti.

• Jei paprastai jūsų nekamuoja jokia alergija, tai dar nereiškia, kad jos negalite įsitaisyti keliaudama. Jei ir niekuo nesiskundžiate, turėkite universalių antialerginių vaistų.

• Susižeidus prireiks. Vaistinėlėje turėkite vandenilio peroksido (žaizdoms nuplauti), jodo (žaizdų kraštams patepti), sterilių įvairaus pločio tvarsčių ir pleistrų, skausmą malšinančių tepalų sumuštai vietai patepti.

Jei pilvas sustreikuotų

Dėl pasikeitusio mitybos režimo ir maisto keliaujant neretai sutrinka virškinimas. Kad skrandis nekrėstų pokštų ir neapkartintų poilsio džiaugsmo, vaistinėlėje praverstų turėti įvairios paskirties virškinimą reguliuojančių preparatų.

• Suviduriavus pirmas dvi tris valandas negalavimo patariama nestabdyti stipriomis priemonėmis. Išgerkite paprastos aktyvintos anglies arba “Smectos”, vartokite daugiau skysčių (negazuoto mineralinio vandens ar arbatos).

• Pučiant pilvą padės simetikono preparatai. Prasidėjus žarnyno spazmams tiktų “No-spa”.

• Gali pradėti varginti rėmuo. Skrandžio sulčių rūgštingumas padidėja ir pradeda dirginti skrandžio bei stemplės gleivinę prisiragavus aštrių patiekalų, vyno ar kitų gėrimų su angliarūgšte, stiprios kavos. Jei deginimas vargina tik retkarčiais, išgerkite žaliosios arbatos, šarminio mineralinio vandens be angliarūgštės, “Smectos” arba pieno – tai trumpam neutralizuos skrandžio rūgštis. Tikintis ilgalaikio poveikio vertėtų turėti ranitidino tablečių.

• Kartais gali tekti iš vaistinėlės išsitraukti kasos fermentų (pvz., porą “Mezym Forte” tablečių, o dar geriau “Kreton” ar “Pangrol” kapsulių). Jų vartojama valgant, iškart pavalgius ar net prieš valgį (jei įtariate, kad jautrus skrandis nesusidoros su virškinti tekusiu krūviu).

Keliaujant naudinga reguliariai arba esant žarnyno sutrikimams pavartoti natūralių žarnyno bakterijų preparatų.

• Ko prireiks apsinuodijus maistu. Taip nutikus reikia stengtis pašalinti toksinus iš skrandžio, t.y. išsivemti. Jei tai neįmanoma, gerkite kuo daugiau skysčių. Gerai veikia angliukai, bet šių tablečių iš karto reikia sukramtyti daugiau nei dešimt. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug skysčių ir mikroelementų, juos atkurti padės miltelių pavidalu parduodamas “Rehidron” tirpalas.

Beje, kartais sunku nustatyti, kas iš tikrųjų sukelia blogumą – apsinuodijimas ar alergija maistui. Tokiu atveju patartina kreiptis į gydytoją ir parodyti savo vaistinėlės turinį, jis patars, kurie iš turimų medikamentų tiktų labiau, o gal skirs rimtesnį gydymą.

Turint širdies bėdų

• Jei keliaujate su vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėmis, pasiimkite kompaktišką kraujospūdžio matavimo aparatą ir pasitarkite su gydytoju dėl vaistų, reguliuojančių padidėjusį kraujospūdį. Juo besiskundžiantys žmonės reikiamų vaistų paprastai visada turi, bet nutikus bėdai gali tekti suteikti pirmąją pagalbą. Jei artimasis staiga pajuto skausmus širdies plote, pasiūlykite jam aspirino, nitroglicerino tabletę ar papildomą kraujospūdį reguliuojančio preparato dozę.

Karštis, prakaitavimas ir fizinis krūvis širdies ritmo sutrikimų gali sukelti net ir jauniems sveikiems žmonėms. Tokiu atveju nebūtina griebtis stiprių preparatų, užteks pavartoti kalio ir magnio, gerti daugiau skysčių.

Pasigavus slogą

• Gynybai nuo peršalimo pasiimkite kompleksinių vaistų (pvz., “Fervex”, “Actifed”) bei nosies lašelių kvėpavimui lengvinti. Čiulpiamosios tabletės su eukaliptais, mentoliu, bičių pikiu, islandinėmis kerpenomis ar vitaminu C numalšins gerklės peršulį.

Kojos kels mažiau rūpesčių

• Kad ir kur važiuotumėte, vaikščiosite tikrai daug, todėl kojoms teks ypač didelis krūvis. Kad naktį nevargintų tinimas ir tvinkčiojantis skausmas, pravers po ranka turėti kraujotaką gerinančių tepalų. Ilgainiui pritrintas nuospaudas ir pūsles paslėpkite po gydomaisiais pleistrais. Jie turi būti patogūs, pralaidūs orui ir gerai priglusti prie odos. Kojų skausmas kamuos rečiau, jei išvengsite veninio kraujo sąstovio, todėl pasėdėkite ar pagulėkite jas pakėlusi aukščiau, pamiklinkite pasitaikius progai. Veninę kojų kraujotaką gerina ir specialios kompresinės kojinės ar pėdkelnės.

Jei kelionėje užsupa

• Kelionėse nepakartojamų įspūdžių patiria ir dideli, ir maži. Tik apkartinti juos gali vadinamoji supimo liga. Šią supimo ligą esame pajutę kone visi – bent jau vaikystėje. Ja susirgus sustiprėja seilėtekis, lyg svaigsta galva, pradeda truputį pykinti. Bet tai mažiausios blogybės – gali būti ir daug prasčiau, kai padažnėja ar suretėja kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis (galima pajusti pagal pulsą), žmogus gali ir sąmonės netekti.

• Galvos svaigimą, pusiausvyros pojūtį reguliuoja vestibuliarinis aparatas. Tai sudėtinga sistema, dėl kurios smegenys supranta, kokioje padėtyje yra kūnas ir kuria kryptimi jis juda. Vestibuliarinio aparato veikla priklauso nuo vidinės ausies kanaluose judančio skysčio – lyg stiklinėje teliūskuojančio vandens. Kuo bangavimas stipresnis ir daug skysčio patenka į kanalus, tuo labiau dirginami receptoriai ir kamuoja nemalonūs supimo ligos pojūčiai.

Pastebėta, kad šios ligos požymiai sustiprėja vaikams apie trečiuosius ketvirtuosius metus. Paskui šį nemalonumą dažniausiai vaikai išauga.

Patarimai keliautojams

1. Jei įmanoma, kelionei pasirinkite tinkamą laiką – kol vėsiau, nes kai tvanku, supimo ligos požymiai sustiprėja. Jei vaikui bloga, geriau važiuoti tokiu laiku, kad jis, tikėtina, miegos – tuomet labai retai pasijuntama blogai.

2. Prieš kelionę reikia pailsėti, nes nuo pervargimo gali sustiprėti supimo ligos pojūčiai.

3. Nevažiuokite tuščiu skrandžiu. Reikia pavalgyti namie, o ne važiuojant. Visų pirma todėl, kad vaikai gali užspringti. Antra, kvapai suerzina jautruolį ir sustiprina pykinimą.

4. Nereikėtų prieš kelionę kvepintis. Kvapai gali suerzinti šalia sėdintįjį.

5. Paprašykite, kad automobilyje niekas nerūkytų – cigarečių dūmai gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą.

6. Neskaitykite ir neduokite vaikui žiūrėti ar spalvinti knygelių.

7. Verta turėti citrinos skiltelę ir ją pačiulpti, tai gerai atgaivina ir malšina pykinimą.

Išbandykite akupunktūrą

Raskite akupunktūrinį tašką: jis yra iš vidinės riešo pusės, per tris pirštus nuo riešo linkio pagal vidurinio piršto liniją. Kad mažiau kamuotų galvos svaigimas ir pykinimas, tą tašką spaudykite ir masažuokite, paėmę tai vieną, tai kitą ranką.
Kai kuriose vaistinėse galima rasti specialių apyrankių, kurios veikia akupunktūros principu.

Apie vaistus

Deja, jų mūsų vaistinėse nerasite. Pasiūlys vienintelį “Avioplant” su imbieru, kuris turintiesiems šią bėdą mažai padeda. Tad prieš kelionę paprašykite draugų ar pažįstamų, keliaujančių į kaimynines šalis, kad lauktuvių parvežtų… vaistų.