2013 Rugsėjo 20

Kas palengvintų naštą mažoms ir vidutinėms įmonėms

veidas.lt

Šiuo metu mažose ir vidutinėse Lietuvos įmonėse dirba 75 proc. visų šalies darbuotojų, tačiau šios įmonės kol kas sukuria tik 48 proc. BVP. Padėtis būtų kitokia, jei šioms įmonėms mažėtų trukdžių, jei keistųsi verslo aplinka ir jei mažoms bei vidutinėms įmonėms gerėtų finansavimo išteklių pasiekiamumas.

Tačiau savaime tai nevyks. Todėl Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir banko “Citadele” vadovė Alma Vaitkunskienė kreipėsi į ūkio ministrą ir pateikė daugybę siūlymų, ką ir kaip reikėtų keisti.
Pasak A.Vaitkunskienės, labai svarbu, kad rengiantis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui INVEGOS garantijų apimtys atskiroms įmonėms ne tik nebūtų mažinamos, bet, atvirkščiai, didinamos. Taip pat reikėtų toliau plėtoti Atviro kreditų fondo programą, kaip mažoms ir vidutinėms įmonėms ypač naudingą ilgalaikio finansavimo priemonę.
“Tokios finansų inžinerijos priemonės, kaip Atviro kreditų fondo programa, Mažų kreditų programa ir kitos, fondo INVEGA įgyvendintos arba įgyvendinamos kartu su finansų tarpininkais, yra jau pasiteisinusios ir sudaro galimybę mažų ir vidutinių įmonių verslo plėtrai, inovacijoms, investicijoms, padeda išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti naujas. Mūsų nuomone, svarbu ir tai, kad šios priemonės leidžia itin efektyviai ir skaidriai naudoti ES išteklius”, – pabrėžia D.Arlauskas.
Siūlymo autoriai taip pat mano, kad Europos Sąjungos fondų lėšos negrąžinamos paramos forma 2014–2020 m. turėtų būti skiriamos tik tokiems projektams, kurių įgyvendinimo naudą konkrečiam gavėjui ir valstybei būtų galima iš anksto suplanuoti, efektyviai kontroliuoti, kaip panaudotos paramos lėšos, ir užtikrinti, kad pasiektas rezultatas atitiktų tai, ką paramos gavėjas įsipareigojo.
“Vienas mažų ir vidutinių įmonių finansavimą ribojančių veiksnių ir ES struktūrinės paramos panaudojimo trūkumų yra tas, kad finansų institucijos Lietuvoje finansavimui iš esmės negali naudoti lizingo sandorių įgyvendinant investicijas, kurioms numatyta ES struktūrinių fondų parama. Pagal taisykles Lietuvoje parama išmokama tik mažų įmonių lėšų įnašais išperkamai turto daliai, o ne visai lizingo sandorio sumai, ir tai riboja įmonių finansavimo lizingo būdu galimybes ir mastą Lietuvoje. Verta paminėti, kad Latvija ir Estija jau yra atitinkamai pakoregavusios teisės aktus taip, kad lizingo bendrovės gali dalyvauti panaudojant ES paramą ir itin aktyviai šia galimybe naudojasi”, – teigia A.Vaitkunskienė.
Iš viso Ūkio ministerijai buvo pateikta daugiau nei dešimt siūlymų. Tarp jų ir raginimas įsteigti valstybinę prekių eksporto ir technologijų importo draudimo įmonę, kuri teiktų garantijas įmonėms; teikti paskolų garantijas ir palūkanų subsidijas viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektams; sudaryti galimybes panaudoti daugiau garantijų bendriems projektams su verslo angelais ir rizikos kapitalo fondais; supaprastinti finansinės inžinerijos priemonių administravimą, atsižvelgiant į 2007–2013 m. sukauptą patirtį, ir kt.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...