2011 Spalio 01

Kas naudingiau – būstą pirkti ar nuomotis?

veidas.lt

Vertinant trumpalaikę perspektyvą finansiškai naudingiau naują būstą nuomotis, o ilgalaikę – pirkti.

Lietuviai nuomotis būsto nemėgsta ir Europos Sąjungoje išsiskiria siekiu įsigyti nuosavą namą ar butą. Ar toks troškimas finansiškai apsimoka?
“Veido” prašymu nekilnojamojo turto ekspertai apskaičiavo, kaip elgtis naudingiau: pirkti ar nuomotis būstą 25 metus. Trys nekilnojamojo ekspertai, įvertinę pirkėjo ir nuomininko išlaidas bei atmetę ekstremalius rinkos svyravimus – staigius butų brangimus ar pigimus, priėjo prie vienodos išvados: vertinant ilgalaikę perspektyvą Lietuvoje labiau apsimoka būstą pirkti, tačiau ta finansinė nauda nėra didelė.

Pasiėmus paskolą butas pabrangsta beveik dvigubai

Nekilnojamojo turto brokerių tinklo “NT ekspertai” vienas vadovų Ramūnas Urbonas nuomos ir pirkimo išlaidas lygino pasitelkęs naujos statybos 60 kv. m dviejų kambarių buto sostinės Pašilaičių rajone pavyzdį. Tokio įrengto buto kaina rinkoje vidutiniškai siekia 250 tūkst. Lt. Ekspertas rėmėsi sąlyga, kad būstas per metus brangs 2 proc.
Skaičiavimas atskleidė, kad pasiėmus paskolą būstas per 25 metus pabrangsta 69 proc. Jei pirkėjas iš kreditavimo įstaigos 25 metams pasiskolina 85 proc. reikiamos sumos, o metinės palūkanos neviršija 5 proc., per visą laikotarpį mokant paskolą “linijiniu” būdu, palūkanų reikės sumokėti 133 tūkst. Lt. Mokant vadinamuoju anuiteto būdu (įmokos visą laiką vienodos) – 160 tūkst. Lt. Be to, dar reikia pridėti 2 tūkst. Lt būsto įsigijimo išlaidoms, 10 tūkst. Lt būsto ir kredito privalomajam draudimui. Tai reiškia, kad pirkdamas butą su paskola per 25 metus gyventojas sumokės 395–422 tūkst. Lt, o butas dėl rinkos augimo teoriškai turėtų pabrangti iki 410 tūkst. Lt.
Nekilnojamojo turto eksperto skaičiavimais, už analogiško buto nuomą reikėtų mokėti 800–1000 Lt per mėnesį, o per 25 metus susidarytų 270–360 tūkst. Lt. Taigi pinigų nuomojantis būstą išleidžiama mažiau. Tačiau R.Urbonas pabrėžia, kad vertinant ilgalaikę perspektyvą finansiškai naudingiau pirkti būstą, nes po 25 metų lieka turtas, turintis rinkoje tam tikrą vertę. Nuomos atveju turto nelieka. Be to, ir tas skirtumas nėra didelis – pirkimo atveju kiekvieną mėnesį reikės sumokėti 417 Lt daugiau.
“Atrodo, kad įsigyti kokybišką būstą būtų ekonomiškiau, nes jei pasiseks ir namas prastovės, atmetus palūkanas, būsto įsigijimo išlaidas ir remonto bei renovacijos išlaidas, jums po 25 metų pardavus būstą pensijai dar liktų apie 120–140 tūkst. Lt, o nuomojantis neliktų nieko. Tačiau jei per tą 25 metų laikotarpį palūkanos išaugtų daugiau kaip iki 10 proc., tai jūsų tikėtinas pensinis fondas tiesiog ištirptų”, – galimus scenarijus aptaria R.Urbonas.
“Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis finansinę pirkimo ir nuomos naudą apskaičiavo remdamasi dienraščio “New York Times” siūloma skaičiuokle – šio eksperto skaičiavimai taip pat parodė, kad pirkti butą finansiškai labiau apsimoka, tačiau ta nauda nėra didelė.
Kita vertus, R.Urbonas mano, kad turint omenyje trumpalaikę perspektyvą nuomotis būstą ekonomiškai naudingiau. “Vertinant penkerių metų laikotarpį kartais būstą geriau nuomotis. Reikėtų atsižvelgti į laukiančias perspektyvas: jei jauna šeima susilauks vaikų, greičiausiai dviejų kambarių butas jau nebebus tinkamas, reikės didesnio, o keičiant būstą prisidės papildomos išlaidos, ir praloši”, – aiškina R.Urbonas.
Tokią pat išvadą daro ir “New York Times” leidinys, skaičiuojantis, kad amerikiečiams, tame pačiame bute gyvensiantiems iki ketverių metų, pigiau jį nuomotis – tada gyventojai kasmet sutaupys 131 JAV dolerį, palyginti su tais, kurie butą įsigijo. Tačiau jei ketinama gyventi ilgiau nei ketverius metus – ekonomiškiau kurtis pirktame bute.

Vertinti reikia asmeninius poreikius

“Apibendrindami galime teigti, kad būsto pirkimo finansinė nauda lyg ir teigiama, bet mažai apčiuopiama, todėl priimant sprendimą reikėtų galvoti apie savo poreikius. Gal vienas žmogus lengvai pripratęs kilnotis ir jam paprasčiau nuomotis, o kitas sėslesnis, saugiau jaučiasi turėdamas būstą”, – į skirtingus poreikius dėmesį atkreipia S.Vagonis.
“Aišku viena, kad nuomojantis lengviau keisti būstą pagal darbą, mokyklą, daug mažesnės keitimo išlaidos, bet šeimininkai gali panorėti būstą parduoti. Be to, dauguma nenori šeimų su mažais vaikais, nuomojantis trūksta savininkiškumo jausmo. Nusipirkus būstą jaučiamas didesnis stabilumas, bet laikui bėgant kredito našta ima slėgti, be to, reikia prisiimti visą atsakomybę už būsto remontą, pastato eksploatacijos išlaidas”, – įvertina R.Urbonas.

Lietuviai iš kitų europiečių išsiskiria nuosavo būsto troškimu

Valstybė    Kiek proc. gyventojų gyvena nuosavame būste    Kiek proc. gyventojų nuomojasi

Rumunija    96,5    3,5
Lietuva    91    9
Vengrija    89,8    10,2
Estija    87,1    12,9
Latvija    87,1    12,9
ES vidurkis    73,5    26,5
Švedija    69,7    30,3
Lenkija    68,7    31,3
Olandija    68,4    31,6
Danija    66,3    33,7
Prancūzija    63    37
Austrija    57,5    42,5

Šaltinis: “Eurostat”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...