2010 Rugsėjo 23

Komunaliniai mokesčiai

Kas ir kodėl už šildymą bei vandenį moka brangiausiai

veidas.lt

"Veido" archyvas

Daugiausia už šildymą moka miestų, kuriuose veikia dujinės katilinės, gyventojai, o mažiausiai – tų, kuriuose katilinės kūrenamos biokuru

“Veido” atliktas šilumos ir kitų komunalinių mokesčių tyrimas parodė, kad šių paslaugų kainos skirtinguose šalies regionuose skiriasi dvigubai, o pigiausia šią žiemą bus gyventi Tauragėje.

“Parduodu, nuomoju arba keičiu dviejų kambarių butą Prienuose. Siūlyti įvairius variantus. Kaina sutartinė”, – tokio teksto skelbimais mirga vietos laikraščiai ir skelbimų lentos mieste, kuriame sąskaitos už šildymą ir kitus komunalinius patarnavimus šį sezoną bus didžiausios Lietuvoje.

Tyrimas parodė, kad šilumos kaina Prienuose ir Tauragėje skiriasi beveik du kartus. O štai Joniškyje, Prienuose ir Akmenėje karšto vandens kainos dvigubai “karštesnės” nei Molėtuose. Kretingiškiai už 1 kub. m šalto vandens moka tiek pat, kiek druskininkiečiai už 2 kub. m, o prieniškiams 1 kub. m šalto vandens atsieina tiek, kiek Šalčininkų gyventojai moka už tris kartus didesnį kiekį.

Didžiausias ir mažiausias šilumos bei kitų komunalinių paslaugų sąskaitas “Veidas” apskaičiavo pagal tipinį 60 kv. m ploto butą nerenovuotame senos statybos daugiabutyje, laikydamas, kad bute gyvena du gyventojai, iš kurių kiekvienas per mėnesį sunaudoja 1,5 kub. m karšto ir 2 kub. m šalto vandens. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, senos statybos nerenovuoto namo 60 kv. m butui apšildyti šildymo sezono metu vidutiniškai reikia 1500 kWh šilumos energijos. Tokie butai sudaro 55,7 proc. (390 tūkst.) visų būstų ir juose gyvena apie 1,17 mln. šalies gyventojų.

Prienuose – slogios nuotaikos

Kalbinti prieniškiai jau seniai praradę viltį. Esą jie neturi kitos išeities, kaip tik kentėti arba ieškotis kitos gyvenamosios vietos, nes jų balso vietos valdžia jau senai negirdi. “Veido” pašnekovas Prienų miesto gyventojas Bernardas Smirinenka pasakojo, kad viskas prasidėjo dar 2000-aisiais, kai vietos valdžia Prienų šilumos ūkį penkiolikai metų atidavė į privačias rankas – bendrovių grupei “E-energija”. Ši Prienų gyventojus, pasak pono Bernardo, pavertė dujininkų vergais, mokančiais didžiausią šildymo ir karšto vandens kainą šalyje.

B.Smirinenka tvirtina, kad daugelis jo kaimynų per žiemą sukaupia milžiniškas skolas, o neįstengdami apmokėti iškart visos sąskaitos, moka tiek, kiek tuo metu gali. Kiti esą bando turimus butus parduoti, išnuomoti arba išsikeisti ir keliasi gyventi į kitus miestus ar pas giminaičius. Dar viena gudrybė, kuria naudojasi be išeities likę gyventojai, – deklaruoti daugiau karšto vandens, nei sunaudojama. Taip į priekį sumokama mažesnėmis kainomis. Žmonės jau netiki, kad jų sąskaitos ateityje gali mažėti.

Taigi “Veidas” Prienų rajono merui Alvydui Vaicekauskui uždavė paprastą klausimą: ką vietos valdžios vyrai padarė, kad juos išrinkę gyventojai gautų mažesnes sąskaitas? “Tiesiai šviesiai pasakysiu – mums nepasisekė dėl šilumos tiekėjo. Prieš dešimt metų pasirašyta sutartis yra prasta. Ne paslaptis, kad privatus šilumos tiekėjas turi galimybę į šilumos tarifą įskaičiuoti didesnes išlaidas, nei iš tikrųjų patiria”, – beviltiškai ginasi A.Vaicekauskas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) informuoja, kad nustatydama šilumos kainas ji reguliuoja tik 35 proc. tiekėjų sąnaudų (likusią šilumos tarifo dalį sudaro kuro kaina) ir esą laikosi principo, kad šilumos kainą turi sudaryti tik būtiniausios sąnaudos, tačiau jos turi užtikrinti patikimą ir saugų šilumos tiekimą. Taigi galima manyti, kad šiuo metu nustatytas šilumos kainas VKEKK pateisina.

Prienų gyventojas B.Smirinenka didžiausią šildymo sąskaitą gavo praėjusį vasarį, kai už sausį teko pakloti 711 Lt. Pasak mero, tikėtina, kad ši žiema bus paskutinė, kai šildymo kaina prieniškiams bus didelė ir didės kiekvieną mėnesį, priklausydama nuo kylančios dujų kainos. Esą taryba yra priėmusi sprendimą statyti biokuro katilinę ir ją perduoti valdyti savivaldybės valdomai įmonei.

Stringa viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas

Šilumos energiją Prienų, Trakų, Ukmergės ir Akmenės miestams, kurie atsidūrė didžiausias sąskaitas gaunančiųjų dešimtuke, teikiančios bendrovės “E-energija” generalinis direktorius Virginijus Strioga “Veidui” leido suprasti, kad tos savivaldybės, kurios su bendrove bendradarbiauja, turi mažesnes kainas, o tos, kurios priešinasi privačiam sektoriui, moka daugiau.

V.Strioga tikina, neva jau ne vienus metus savivaldybėms siūloma pritarti investicijoms į katilinių pritaikymą biokurui naudoti, naujų katilinių statybą ar prijungimą, tačiau vietos valdžia esą su privačiu sektoriumi nebenori bendradarbiauti. Stebėtis nėra ko, nes tiek gyventojai, tiek merai nusivylę dabartinėmis sutartimis.

“E-energijos” vadovas teigia jau ne kartą Prienų savivaldybei siūlęs pritarti investicijai į naujos biokuro katilinės statybą, tačiau savivaldybė argumentuoja, kad pati savivaldybės įmonė planuoja tokias investicijas, ir pasiūlymo nepriima.

Pasak A.Vaicekausko, nors savivaldybei pastatyti biokuro katilinę truks ilgiau, nei užtruktų privatininkams, bet į privačias rankas ji nebus atiduodama. “Šį rudenį ketinama teikti paraišką gauti 50 proc. finansavimą iš ES biokuro katilinei statyti. Pagal įstatymą pigesnę šilumą privalės supirkti pagrindinis šilumos tiekėjas, nors šilumos ūkio nuomos sutartis galios dar penkerius metus. Nutraukti nepalankios sutarties, kaip šiuo metu daro Ukmergės valdžia, neketiname, nes nėra taip paprasta tai padaryti ir nesinori gyventojams užkrauti naštos dėl sutarties netesybų”, – dėsto meras.

Pasak V.Striogos, Ukmergėje padėtis šiek tiek kitokia, biokuro katilinė yra, tereikia ją prijungti prie centralizuoto miesto šilumos tiekimo tinklų. Tačiau vėlgi – net gavus ES paramą prijungimui iš dalies finansuoti, Ukmergės rajono savivaldybė esą tam nepritaria, motyvuodama tuo, kad prijungimas gali duoti naudos ir šilumos ūkį eksploatuojančiai privačiai bendrovei.

“O Trakuose galimybės naudoti biokurą nėra dėl centralizuoto šilumos gamybos išdėstymo mieste specifikos, todėl netrukus vietoj senosios Trakuose iškils moderni dujinė katilinė. Norime pasidžiaugti, kad Akmenės rajono savivaldybė pritarė siūlomam sprendimui. Jau kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigoje šalia jau esančios modernios dujinės katilinės bus pastatyta nauja biokuro katilinė. Vos tik ji ims veikti, teigiamą įtaką šilumos tarifui gyventojai pajus iškart”, – apie padėtį skirtinguose miestuose dėsto V.Strioga.

Iš kur tokie skirtumai?

Visi “Veido” pašnekovai mano, kad Lietuvos gyventojų, kuriuos teskiria vos pusantro šimto kilometrų, kelis šimtus litų siekiantys sąskaitų skirtumai yranenormalu, ir tai rodo, kad mažoje šalyje stokojama bendros energetikos strategijos.

Lietuvos energetikos konsultantų prezidentas dr. Valdas Lukoševičius aiškina, kad šiuo metu išryškėjusių energijos kainų skirtumo atskiruose miestuose reikėjo tikėtis vos pradėjus brangti gamtinėms dujoms. “Kai praėjusio dešimtmečio pradžioje vyko šilumos ūkių reformos, niekas neteikė jokių rekomendacijų, kokį kurą pasirinkti. Miestai nuėjo dujų keliu, pvz., Akmenė, Ukmergė, Prienai. Šiuose miestuose privačios kompanijos ėmė statyti dujinius katilus. Kadangi šie miestai nedideli, šilumos brangimą lėmė ne tik padidėjusi dujų kaina, bet ir dujų iki miestų transportavimo kaina. Tokiuose miesteliuose kaip Pakruojis bendra dujų kaina su transportavimu yra viena didžiausių. Prie dar didesnių šilumos kainų prisideda ir tai, kad mažuose miestuose suprojektuoti didesni, nei šiuo metu reikia, tinklai, kurie yra nuostolingi ir didina tarifus”, – dėsto V.Lukoševičius.

Dabar iš modernių dujinių katilinių bandoma padaryti kūrenamas biokuru, tai rodo Akmenės pavyzdys. Tačiau, pašnekovo teigimu, tai lems dar didesnius tarifus, nepaisant to, kad biokuras yra perpus pigesnis. Mat dujiniai katilai jau yra pastatyti, jų sąnaudos, amortizacija ir investicijos jau įtrauktos į šilumos tarifus, o šalia šių dujinių įrenginių diegiamos brangios biokuro deginimo investicijos, kurios taip pat bus įskaičiuotos į tarifą. “Šildymas brangs. Kam skųstis ir ką kaltinti dabar? Juk ir pats energetikos ministras sako, jog “už viską moka vartotojai”, kad ir kokias nesąmones valdžia darytų”, – dėsto V.Lukoševičius.

Pasak eksperto, sakyti, kad savivaldybių rankose esančios šilumą tiekiančios bendrovės tvarkosi ūkiškiau, nes pigiau tiekia šilumą, irgi negalima. Mat jeigu įmonė nieko nedaro ir eksploatuoja senus įrenginius, tai kyla klausimas, kiek dar tai tęsis ir kiek vėliau vartotojams už tai reikės sumokėti. Esą reikia žiūrėti konkrečiai, iš ko susideda šilumos kaina: ar iš nugyvento, ar iš naujo turto. “Yra tik keli geri pavyzdžiai, kai ir turtas naujas, ir šiluma pigi tik dėl to, kad vyrauja biokuras. Ignalina, Molėtai, Utena –pavyzdiniai miestai, kuriuose tikrai šeimininkiškai tvarkosi savivaldybių įmonės”, – teigia pašnekovas.

VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė “Veidui” aiškino, kad šilumos kainų skirtumus sudaro trys veiksniai: kuras, investicijos ir įmonės dydis – esą kuo didesnė įmonė, daugiau vartotojų ir tinklas naudojamas intensyviai, šilumos kaina yra mažesnė. Pasak D.Korsakaitės, visos sąnaudos, kurias šilumos tiekėjai prašo įtraukti į tarifus, yra prieš tai derinamos su savivaldybėmis. Todėl gyventojams tenkanti didėjančių šildymo kainų našta pirmiausia priklauso nuo vietos valdžios ūkiškumo tvarkantis savo įmonėse bei derantis su privačiais investuotojais.

“Kreipėmės ir į merą, rašėme laišką šalies prezidentei, savo problemas dėstėme Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Tačiau nieko nebuvo padaryta, kad šilumos kaina Prienuose sumažėtų. Stebina atsainus valstybės požiūris į situaciją, kuriai esant ji pati apvagiama. Juk privatūs šilumos tiekėjai susikrauna milžiniškus pelnus tiek iš išsinuomotų iš savivaldybių šilumos tinklų, tiek iš kompensacijų, kurios byra jiems į kišenes, už tai, kad žmonės skursta neįstengdami apmokėti sąskaitų už šildymą”, – tiek vietos, tiek centrine valdžia nusivylęs dėsto Prienų gyventojas B.Smirinenka.

Į klausimą, kaip dabar būtų geriausia pasielgti, neatsakė nė vienas “Veido” pašnekovas. Mat pirmiausia šalyje trūksta bendros energetikos ūkio tvarkymo politikos, kuri, šiuo metu blaškoma privačių interesų, iš vartotojų kišenių ir valstybės biudžeto išpučia paskutines lėšas. O kol Lietuva bus “išdujofikuota”, dar ne vienus metus teks mokėti už brangius dujų katilus ir brangias dujas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...