2016 Vasario 27

Veido archyvas

Kas dešimto lietuvio draugas – antidepresantas

veidas.lt

Shutterstock

Dar prieš metus 34-erių Ruslanas R. planavo vestuves, jautėsi mylintis ir mylimas, kupinas vilčių. Tačiau nuotakos suknelę prisimatavusi jo mylimoji, likus porai savaičių iki vestuvių, užmerkė akis amžino poilsio. „Sustojo širdis“, – iki šiol slogiai žodžius renka programuotoju dirbantis vyras. Netekęs dvejais metais jaunesnės sužadėtinės Ruslanas prarado susidomėjimą gyvenimu – atsiribojo nuo draugų, užmetė pomėgius.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

„Tėvai mirę, daugiau artimųjų neturiu, ko galiu tikėtis iš ateities būdamas vienas kaip pirštas? Neturiu jėgų, negaliu užmigti naktimis, nejaučiu prasmės“, – nepakeldamas akių apie sutrikusį socialinį gyvenimą kalba vyras.

Ruslanas neslepia ne kartą svarstęs ir apie pasitraukimą iš gyvenimo. „O kam aš toks?“, – be užuolankų dėsto jau metus su širdgėla nesusigyvenantis vyras.

Depresija ir alkoholis

Ruslanui diagnozuota depresija. Pas gydytoją jį lydi buvusios sužadėtinės motina, bet naudos iš to maža – išrašytus antidepresantus Ruslanas maišo su alkoholiu. Kalbėti apie savo problemas jis, kaip ir daugelis kitų sergančiųjų depresija, vengia. Savo ligą vyras slepia, nes nemano, kad bus suprastas, taip pat bijo prarasti darbą.

Pastaruoju metu sergančių depresija žmonių Lietuvoje pagausėjo dukart. Net 164 tūkst. lietuvių gydėsi dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Depresija sukelia dėmesio, atminties ir nuotaikos sutrikimų, didina nuovargį, nerimą, pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą. Ši liga pakerta darbingiausio amžiaus žmones, ypač 18–45 metų moteris.

Eurobarometras skelbia, kad antidepresantus per pastaruosius kelerius metus vartojo 7 proc. europiečių, o Lietuvoje šis rodiklis viršijo europinį ir siekė net 11 proc. Šiek tiek daugiau antidepresantų už lietuvius vartoja tik portugalai. 2001 m. depresija sergančių žmonių skaičius tūkstančiui lietuvių buvo 9,8, 2005 m. – 10,6, 2010 m. –14,4, o 2014 m. – 16,2.

Prognozuojama, kad jau po 15 metų depresija taps didžiausią ekonominę naštą sukeliančia liga pasaulyje.

„Depresija yra dažniausiai Lietuvoje pasitaikantis psichinės sveikatos sutrikimas“, – konstatuoja ne vienus metus depresiją tyrinėjanti ir gydanti psichodinaminės krypties psichoterapeutė dr. Rima Viliūnienė.

Išskirti vieno veiksnio, dėl kurio žmonės serga depresija, nepavyktų. Paprastai tai nutinka sukritus keletui nepalankių aplinkybių. Tarkim, žmogus neteko būsto, darbo, artimojo, susidūrė su priešiška aplinka, o gali dar prisidėti ir genetinis paveldimumas, biocheminiai ar hormoniniai organizmo pokyčiai. Susirgti depresija skatina ir sumaterialėjimas, vis greitėjantis gyvenimo tempas.

Psichiatrai sutaria, kad labai svarbu laiku diagnozuoti šią ligą ir pasiūlyti tinkamiausią jos gydymo būdą.

Kaip pasireiškia depresija?

„Depresija susirgęs žmogus užsiima saviėda ir net savigriova – jis tarsi rausia vis gilesnę duobę klaidingai mąstydamas, koncentruodamasis ne į išeičių, o į kliūčių ir pasiteisinimų ieškojimą. Geriausiu atveju šie sutrikimai sutrikdo įprastą gyvenimą, o blogiausiu – asmenybę pražudo“, – pasakoja psichologas, psichoterapeutas Zenonas Streikus.

Graso dvasios ir kūno negalavimais

Depresija pasireiškia motyvacijos stoka, pesimizmu ar sprendimų priėmimo baime.

„Elgesys, kai susiriečiama į gemalo būseną ir laukiama pagerėjimo pačiam savo gyvenime nieko nekeičiant, veda prie pakitusio elgesio ir besikaupiančių problemų“, – aiškina Z.Streikus.

Gydytojas cituoja amerikiečių psichologo M.Seligmano žodžius, kad žmogui pavojingiausias yra išmoktas bejėgiškumas ir įtikėjimas, jog nuo jo niekas nepriklauso.

„Savo praktikoje dažniausiai sutinku žmonių, kurių depresiškumas sietinas su asmenybės reakcija į gyvenimo iššūkius. Jų vis daugėjant tiek profesinėje, tiek asmeninėje veikloje nuotaikos ir depresijos sutrikimai pasireiškia kaip nesėkmingas asmenybės psichikos tvarkymasis su iššūkiais, nepakankamas atsparumas stresui“, – dėsto R.Viliūnienė.

Lietuva medikamentiniam psichinių ligų gydymui kasmet skiria įspūdingas sumas. 2011 m. – 4,69 mln., 2012 – 5 mln., 5,6 mln., 2013 m. – 5,38 mln. eurų, bet akivaizdu, kad jų nepakanka, nes psichoterapija lieka už ligonių kasų apmokėjimo ribų: jei pacientas turi pinigų, jis gali tai nusipirkti, jei ne – lieka vienas su liga ir piliulėmis.

Pasidomėjus, kiek trunka depresijos gydymas, R.Viliūnienė mini, kad vartoti antidepresantus tenka skirtingai, tačiau jau po dviejų savaičių savijauta gerėja. Svarbiausia – nesustoti pusiaukelėje ir tęsti gydymą: tikrasis sveikimas ateina po keleto mėnesių, kai kada ir po metų.

Tačiau kas laukia depresija sirgusio žmogaus?

Psichoterapeutas Z.Streikus pripažįsta, kad vaistai nekeičia asmenybės brandos, gebėjimo tvarkytis su iššūkiais ar stresu, taigi, jei grįžtama prie ankstesnio gyvenimo, o aplinkoje lieka veiksnių, paskatinusių šią ligą, galima atkristi.

Gydytojo teigimu, geru depresijos gydymo modeliu galima laikyti tokį, kai medikamentinis gydymas derinamas su psichoterapiniu (juo siekiama ne vien simptominio pagerėjimo). Sušvelninus depresijos simptomus ir sustiprinus gyvenimo kontrolės jausmą, savo tapatumo įtvirtinimą, žmogui tampa lengviau tvarkytis su mintimis ir jausmais, jis geba atsipalaiduoti, taigi susigrąžina į gyvenimą ramybę.

Šiuo atveju itin svarbi artimųjų parama ir globa. Z.Streikaus nuomone, būtent jie turėtų paskatinti sergantįjį daugiau laiko ir jėgų skirti savo savijautai gerinti: po gydymo vaistais pasitelkti psichoterapiją ir fizinį aktyvumą.

Klinikiniai duomenys patvirtina, kad taikant kompleksines gydymo priemones pagerėja fizinė sergančiojo savijauta ir atsparumas stresui. Išmokęs interpretuoti savo nelaimes, nesėkmes, rasdamas pozityviąją bet kokios situacijos pusę žmogus tampa savo draugu nelaimėje. O tai – vienas didžiausių gyvenimo sėkmės garantų.

Sergančiojo geismas slopsta

Kai kurių antidepresantų vartojimas daliai pacientų sukelia šalutinių poveikių – paspartėja širdies plakimas, sutrinka miegas, seksualinė funkcija. Individualios psichologijos analitikas, psichiatras ir seksologas Viktoras Šapurovas pasakoja, kad per jo darbo praktiką yra pasitaikę atvejų, kai antidepresantai sukėlė ir seksualinio pobūdžio sutrikimų. Dažniausiai jie pasireikšdavo moterims dingusiu noru mylėtis. „Daliai pacientų apie tai kalbėti pernelyg nepatogu, bet ryžtis atvirumui reikėtų“, – sako trečią dešimtmetį panašius atvejus gydantis medikas.

Jo teigimu, šalutinės reakcijos ankstesniais metais būdavo dažnesnės, o šiandien naudojami antidepresantai (naujos kartos) retai kada trikdo seksualinę individo funkciją (labiau veikia dopamino, noradrenalino sistemą, tai reiškia, kad veikia psichinę, o ne fizinę sergančiojo būklę).

Taigi net ir sergant depresija seksualinė sveikata išlieka svarbi paciento gyvenimo dalis. Svarbu žinoti, kad nors depresija ir slopina žmogaus geismą, tinkamas gydymas padeda šią funkciją atkurti.

„Klaidinga manyti, kad lytinis potraukis nuo antidepresantų mažėja (jį mažina depresija, o antidepresantai atstato). Galbūt gali prireikti daugiau laiko, kad moteris susijaudintų ir patirtų orgazmą. Kur kas dažniau tenka girdėti, kad lytinis aktas pailgėja vyrams“, – daug kam rūpimus, tačiau garsiai neištariamus klausimus gvildena seksologas.

Paprašytas detalizuoti, kada gydymas antidepresantais būtinas, V.Šapurovas išskiria depresijos simptomus: liūdną nuotaiką, nerimą, nemigą, dėmesio stoką, oro trūkumą, prarastą gyvenimo džiaugsmą. „Depresijos atveju pirmiausia gelbėjame sergančiojo gyvybę (didėja savižudybės tikimybė), padedame atkurti darbingumą, ir tik tuomet, jei vaistai netinka, koreguojame jų vartojimą“, – sako seksologas.

Kaip nepalyginti efektyvesnio gydymo pavyzdį jis pateikia JAV, Didžiąją Britaniją, Suomiją. Supratusios, kad gydymas vien tik antidepresantais neefektyvus, šios šalys pasuko kompleksinio gydymo keliu, kuomet pasitelkiami ir antidepresantai, ir psichoterapija. O Lietuva trypčioja toje pat vietoje.

Akivaizdu, kad koją kiša ne lėšų trūkumas. Jei būtų ši priežastis, jų trūktų ir kitiems gydymo metodams medicinoje bei psichiatrijoje. Lietuvos sveikatos apsaugos sistema diskriminuoja psichoterapiją ir kitus mokslo žiniomis pagrįstus psichologinės pagalbos metodus. Tai sisteminė Lietuvos sveikatos politikos problema.

Maža to, lietuvius į depresijos liūną klampina ir jų būdas: kantrumas ir ryžto gerinti savo savijautą trūkumas.

V.Šapurovas kaip pavyzdį pateikia netinkantį darbą ar gyvenimo partnerį: „Pakaktų apie nerimą keliančias problemas pasikalbėti ir rasti abi puses tenkinančią išeitį, bet žmonės mieliau atsitveria tylos ir nebendravimo siena. Taigi, užuot sau padėjęs, žmogus save alina, o aplinkiniai nė neįtaria, kas jį slegia.“

Z.Streikus dėl pastarąjį dešimtmetį visuomenėje išaugusios nervinės įtampos linkęs kaltinti žmogaus kraujyje padidėjusį streso hormonų, katecholaminų kiekį: „Jei individas nuolat įsitempęs, įsivaizduokite, kaip alinamos jo gyvybinės funkcijos. Į aplinkinius nuolat lygiuodamasis ir save su jais lygindamas žmogus sukelia sau vidinį nerimą, išsenka.“

Keisti susiklosčiusią situaciją V.Šapurovas siūlo lėtinant gyvenimo tempą ir daugiau judant. Suomija, skyrusi tam pakankamai dėmesio, ne tik sumažino savižudybių ir depresijos paplitimą, bet ir tapo kur kas sveikesnė.

Kaip pakeisti rusišką požiūrį?

„Lietuvos psichiatrijoje per penkis sovietų okupacijos dešimtmečius įsitvirtino Maskvos psichiatrijos mokykla. Jos atstovai iki šiol tebelemia Lietuvos sveikatos sistemos vadovų sprendimus šioje srityje. Dėl to psichologiniai gydymo metodai yra blokuojami, jų plėtrai ar kompensavimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kuriamos dirbtinės kliūtys“, – tokius psichinės sveikatos stabdžius vardija Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docentas Dainius Pūras.

Būtent dėl pasipriešinimo šiuolaikiniams principams daugiau kaip šimtas psichikos sveikatos centrų neturi pajėgų teikti kokybiškų paslaugų – jų pagalba prasideda ir baigiasi vaistų išrašinėjimu.

„Sunku pasakyti, kodėl ministerijos vadovai remiasi psichiatrų, kurių pozicija neatitinka modernių psichikos sveikatos politikos principų, patarimais. Sveikatos politikams tenka visa atsakomybė už tai, kad Lietuvos psichikos sveikatos paslaugų infrastruktūra šiuo metu yra be galo atsilikusi“, – konstatuoja vaikų psichiatras, svarstantis, kad prie šio apgailėtino reiškinio galėjo prisidėti ir neskaidrūs procesai Lietuvos sveikatos apsaugos srityje.

Kaip kitaip paaiškinti, kodėl iki šiol neatsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas, todėl net nesunkios depresijos formos gydomos vaistais? „Jei antidepresantai skiriami tada, kai jų nereikėtų skirti, pvz., esant lengvai depresijai, tai galima traktuoti kaip rimtus teisės į sveikatą pažeidimus“, – apibendrina D.Pūras, primenantis, jog kaskart reiktų kalbėti apie individualizuotą depresijos gydymą. Taigi Ruslano R. ligos istorija šiuo atveju klostysis visai kitaip nei ligonių, depresija sergančių, bet nevartojančių alkoholio.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Pavojingi trankvilizatoriai, kitaip vadinami anksiolitikai arba ataraktikai, grupe BENZODIAZEPINAI ir kiti, kurie sukelia dydeli pripratima ir priklausomybe, fizine ir psichine, atsisakymo sindroma ( abstinencija) kitaip vadinama lomkes. Pripratima sukelia gana sunki, jau po keleta savaiciu vartojimo rekomedojamos paros dozes, kai priprasit vartosit jau ne nuo tuos simptomus kurie buvo pries tai, o “gydysit” naujus simptomus, vis kelsit doze tam, kad pasiekti buvusio efekto bet tas efektas nepasekiamas, kad jaustumet save ne geriau, o neblogiau ! tai jau yra ne medicininis vartojimas, vartosit kaip narkomanai, nes narkotiku isdavimo vieta esme nekeicia, ar is pavartes ar is vaistines. Daugeli zmoniu daro klaida, kad vel ejna pas psichiatra ir jis vel israso trankvilizatori, dar pasunkinant jusu busena..kad atsisakyti nuo ju reikia kenteti savaites, ir tuo metu paremti organizma kitos nebenzodiazepininiu raminamuju grupes ir taip toliau, kol lomkes praies. atsisakyti gana sunkei net su pagalbiniais preparatais, lomkes gali buti ir 2 savaites ir menesi ir daugiau. Lomkes dazniausiai sunkesnes nei tie simptomai del kurios vartojat preparata. Psichiatrai daznai skyria tuos preparatus pacientams be visokiu normu, menesiui arba net puse meto vartuoti ir daugiau, to daryti visiskai negalima, tai yra dydele klaida skyrti tokius preparatus ilgesniam nei 10 – 14 dienu vartojimui, kai kuriuos maksimum menesi su kontrole, beda kad 70% psichotropiniu skyria ne psichiatrai , o seimos alegydytojai ir kiti alespecialistai, o kartais pardavineja vaistininkai be visokiu receptu. Dazniausiai skyria kai to visai nereikia, zmones vartoja ne pagal medicinines parodymus, vartoja ilgai, kai vartoja jaucia save blogai, tikrai nesveikai, nekalbu jau apie pripratima ir lomkes, tai jau isvis kitas reikalas. Trankvilizatoriai nieko negydo ir sveikesniais jus nepadarys.

    Trankvilizatoriai seni, pagaminti 1950m – 1980m ir gana toksiski kaip ir antidepresantai. Sarase pirma ejna veikiamoji medziaga, skliaustuose pavadinimai ( originalai ir generikai )

    diazepam ( apaurin, diazepeks, relanium, relium, seduxen,valium, Faustan, Lamra, Stesolid, Tranquase, Valiquid, Valtrax, Tranquirit, Vatran, Noan)
    bromazepam ( lexotanil, Lectopam, Lexotan, Bromazanil, Durazanil, Gityl, Lexaurin, Lexomil, Lexostad, Normoc, Lexilium, Brazepam, Rekotnil, Bromaze, Somalium, Calmepam, Compendium, Creosedin)
    lorazepam ir lopirazepam ( lorafen , LORANS, Ativan, Valeans, Tavor, Tolid, Somagerol, Laubeel )
    alprazolam ( XANAX , XanaxXR, Frontin, xans, zans, alprax, cassadan, helex, zomiren, Esparon, Tafil)
    clonazepam ( Klonopin, Rivotril )
    clorazepate ( Tranxene, Novo-Clopate, clorazepate dipotassium )
    Zolpidem ( ambien, Stilnox, Hypnogen )
    Zolpiclon ( Somnols, Zopitin, Imovane )
    tofisopam ( grandaxin, Emandaxin, Grandaxin, Seriel )
    chlordiazepoxide ( Elenium, Librium, Multum, Radepur )
    oxazepam ( tazepam, nozepam, Serax, Adumbran, Azotranquil, durazepam, Mirfudorm, Noctazepam, PRAXITEN, Sigacalm, Uskan )
    estazolam ( Estazolam TC, desmethylalprazolam, ProSom, Eurodin
    midazolam ( dormicum, Fulsed, Versed )
    nitrazepam ( Eunoctin, Radedorm, Berlidorm )
    triazolam ( halcion )
    Flunitrazepam ( Rohypnol )
    Temazepam (Normison, Restoril, Signopam, Euhypnos, Levanxol, Maeva)
    medazepam ( Azepamid, Nobrium, Raporan, Ansilan, Mezapam, rudotel )
    Buspiron ( Spitomin )
    Lormetazepam ( loramet , noctomid, Ergocalm, Loretam , Minias, Dilamet, Sedaben, Stilaze, Nocton, Pronoctan, Aldosomnil, Ipnolor, Luzul )
    Prazepam ( Reapam , Centrax, Demetrin)
    Halazepam ( Paxipam, Alapryl, Pacinone )
    Adinazolam ( Deracyn)
    Flurazepam (Dalmane , Dalmadorm, Staurodorm )
    Nimetazepam (Erimin)
    Loprazolam (triazulenone) Dormonoct, Havlane, Sonin,Somnovit )
    Clobazam (Frisium, Urbanol, Onfi , Tapclob )
    nordazepam ( calmday )
    dikalii clorazepas ( tranxene )
    brotizolam ( lendormin )
    zaleplon ( sonata )
    Tetrazepam ( Mobiforton, Musaril, Rilex )

  2. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Pavojingu antidepresantu sarasas, kurie istverkia biologinius procesus nervu lastelese, griauna jusu nervus fiziskai, sukelia ligas, denervuoja organus, po ilgo vartojimo pradeda skaudeti organai, sukelia agresija, nemiga, impotencija, silpnaprotiste, zmogus praranda darbo igudzius, mokytis igudziu spraradimas, griauna jusu kuna ir smegeni, krenta endokrinine sistema, sirdies kraujagisliu sistema, vyrskinimo sistema, kepenu sistema, inkstai. Zmogus praranda savisaugos instinkta gali ir save nuzudyti ir kita. Psichotropines, psichoaktivios preparatai augina zudikus ir narkomanus. Amerikoje ir europoje stovi jouda zyme ant situ preparatu, tai yra auksciausia rizika, iskart pasakyta kad sukelia savizudybe, ir taip toliau. Tuo labiau iki 25 metu vartoti negalima. Taip pat sukelia galvos skausmus, viduriu uzketejima, o tai organizmo intoksikacija, nes toksinai turi isejti is zarnynos, o jie ejna atgal i krauja, tai burnos sausuma, kada seiliu nera dauginasi bakterijas ir grybelis, pavojus yra visam organizmui, nes jie kaip ir sakiau griauna normali neuronu funkcionavima. Antidepresantas problemu nesprendzia, nedaro zmogu sveikesni ar laimingesni,vartok tu nors keleta metu. Taip pat sukelia priklausomybe, atsisakimo sindromas, abstinencija baisi, paprastai “lomkes”. Nes lasteles po tokiu sintetiniu narkotiku nezino kaip jiems veikti ir atstatyti organizma beveik neimanoma po ilgo vartojimo. Pagal esme tai legalieji sintetiniai narkotikai is vaistines, kurie nieko neskyriasi nuo narkotiku is lauko. Psichotropus, tropus reiskia turi trauka prie psichikos. Psichoaktivus keciantis samone. Preparatai stipriai iejna i jusu homeostaze, keicia organizmo veikla, po antidepresantu vartojimo jau neimano atstatyti jusu organizma. Ir nei vienas specialistas tai ne imsis daryti, tai kainuoja brangiai ir neefektviai.

    Sarase yra kaip tricikliniai ir MAO (monoaminooksidazes) antidepresantai, taip ir heterocikliniai (tetracikliniai) ir SASSI – Selektivieji Atgalinio Serotonino Suemimo Inhibitoriai ( inhibitoriai reiske blokatoriai ) arba kitaip vadinami SSRI – Selective Serotonine Reuptake Inhibitors, taip pat ir is kitu grupiu antidepresantai. Veikia jie visi plius minus vienodai, visi jie griauna neurolasteliu veikla, dopamino, seratonino, noradrenalino veikla, visa ta kas sukasi aplynk sinapse, tai priveda prie baisiausias pasekmes. Nes psichiatrai nieko protingiau sugalvoti iki siol negali.

    Tai visi seni antidepresantai nuo 1950m iki 1990m.. Kai per 10 – 15 metu farmkompanijai baigiasi licenzija , jie sukuria nauja preparata truputi pakeites formule, kurie veikia ne tai kad negeriau, o ir blogiau. Visa ta darosi tam kad uzdirbti pinigus, nes kai kitas farmkompanijas pradeda gaminti pigus generikus, originalus preparatas parduodasi blogai. Ne papulkit ant psichiatrijos kabliuka, nes atgal kelio praktiskai nera. Laime kitoje puseje. Vaistu psichiatrai neturi, tik neurutropiniai nuodai, neuroleptikai, antidepresantai, trankvilizatoriai, kurie problemu nesprendzia ir tikrai negydo.

    Fluoxetine ( PROZAC, fluctin, Flux, Magrilan, Sarafem, Fluvanna )
    Paroxetine ( PAXIL, SEROXAT, Arketis, Rexetin, Adepress )
    Citalopram ( CELEXA, Cipramil, Pram, Ciral, Seropram, Cipram, Sepram)
    Escitalopram ( CIPRALEX, Elicea, ESTAN, ESCITIL, Lexapro, Adescilan, Norestal, Sipralex, Sipralexa, Esipram, Seroplex )
    Sertraline ( ZOLOFT, Stimuloton ,Asentra, seralina, Aleval )
    Mirtazapine ( Remeron, MIRTASTAD, Mirzaten, Esprital )
    Tianeptine ( Coaxil, Stablon,Tatinol, Tianeurax, Salymbra )
    Duloxetine ( Cymbalta ,Dulasolan, Dulsevia, ONELAR, DuloxetineTeva )
    Venlafaxine ( Efexor, Effexor XR, Elify, Lanvexin, Alventa,Viepax )
    Desvenlafaxine ( Pristiq, Desfax )
    Milnacipran ( Ixel, Savella, Dalcipran, Toledomin )
    Trazodone ( Trittico retard ,Trittico AC )
    Etoperidone (Axiomin, Centren, Depracer, Etonin, Etoran, Staff, Tropene)
    Mianserin ( Depnon, Lantanon, Lerivon , Lumin, Norval, Tolvon )
    Agomelatine ( Valdoxan, Melitor, Thymanax )
    Vortioxetine ( Brintellix, Trintellix )
    Vilazodone ( Viibryd )
    Bupropion ( Elontril, Wellbutrin, Zyban)
    Atomoxetine ( Strattera )
    Maprotiline ( Deprilept, Ludiomil, Psymion)
    Fluvoxamine ( Fevarin, Faverin, Floxyfral, Dumyrox, Luvox )
    Amitriptyline ( Saroten, Sarotex, Elavil, Endep )
    Amineptine ( Survector, Maneon, Directim, Neolior, Provector, Viaspera)
    Dapoxetine ( Priligy, Westoxetin, Dumax, Duratia, Kutub, Lejam )
    Clomipramin ( Anafranil )
    Imipramin ( Neurax )
    Nortriptyline ( Noritren, Nortrilen )
    Desipramine (desmethylimipramine, Norpramin, Pertofrane)
    Dosulepin ( dothiepin, Prothiaden, Dothep, Thaden, and Dopress
    Reboxetine ( Edronax )
    Oxitriptanum ( Triptosan )
    Doxepin (DoxepinDura)
    Amoxapine ( Asendin, Asendis, Defanyl, Demolox )
    Moclobemide ( Amira, Aurorix, Clobemix , Depnil, Manerix )
    Pirlindole (Lifril, Pyrazidol)
    Metralindole ( Inkazan )
    Phenelzine (Nardil, Nardelzine)
    Tranylcypromine ( Parnate )
    Selegiline ( Emsam )

  3. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Pavojngi neurolpetikai (antipsichotikai)

    Tai dydele psichiatrijos artilerija, atrado neurolpetikus atsitiktinai kaip ir antidepresantus.

    Visu psichiatriniu psichoaktiviu tableciu,veikiamo metodas plius minus vienodas,visi jie griauna neurolasteliu veiklos funkcijas, griauna biologinius procesus lastelese.

    Is pirmo nuo 1930 – 1950m psichiatrai dare zmonems operacija, vadinasi lobotomija, tai kai su virbalais per akys plakdavo smegenus, arba dalino smegenus, tas profesoris kuris operacija gavo nobelio premija, paskui kai mirties atvveju pasieke milijona, uzdraude, tada psichiatrai ir farmkompanijos sugalvojo preparata kuris ispirmo buvo kaip priesparazitinis kiaulems,sintezavo is jo neuroleptika, paziurejo kad kiaulems tai veikia kaip elektrosokas, o zmonems kaip lobotomija, ir 1950m sukure pirma sintetine neuroleptika (dar vadinasi chemine lobotomija), kad sustapdyti zmogu kuris turi psichikos sutirkimo simptoma, pvz psichoze, pirmas neuroleptikas buvo Chlorpromazinas (aminazinas, thorazinas ) nauduojamas iki siol..viska ka daro neurolpetikai tai stipriu cheminiu blokoja nervu pralaiduma, zaloja fiziskai nervus (nervu magistrales) ir visa organizma, organai negali veikti be geros nervu pralaidumo. Psichiatrai ta preparata taiko kaip suaugusiems, taip ir vaikuciams, bet parodyti nors viena isgydyta vaika ar suaugusi negali, nes priesparazitinis dazas kialuems, zmogu gydyti negali, per 200 metu psichiatrai neisgyde nei vieno zmogaus, yra toks neurolpetikas kaip promazinas, amerikoje taiko tik gyvunus ir paukscius “gydyti”, pvz kad papugas neislupinetu plunksnos, kitose salise ir zmonems taiko ir ipac vaikuciams , kurie turi bloga nuotaika, neklauso tevelius, arba turi daug energijos ir nenori klausyti mokytojus. Stato ADHD, autizma, ir pirmin.

    Neuroleptikai griauna normalu nervu pralaiduma, zaloja nervu magistrales fiziskai, ir pasekmes tokias, kad zmogui atsiranda cheminis parkinsonizmas,akatizija, diskenzija, raumenu paralizavimas, kai zmogus negali nei stoveti nei guleti, nei sedeti, minasi is vienos kojos i kita, ne kontroliojamai kazka daro ir kada pilnai suzaloti nervu magistrales, organizmas nauduoja papildomus nervu kanalus, vadinasi kolateraliai, o ten jau kaip daejs nervu impulsas is smegenu ir atgal, taip daeis.. jus galit matyti tokiu zmoniu kuriems yra nekontroliojama veidos mimika, veido raumenai suzaloti, leizuvis islenda, akys islenda, seiles iki grindo ir taip toliau, tai viskas yra neurolpetiku pasekme, ir daznai visam gyvenimui, nepagydomai, vadinasi veliavoji diskenzija, ekstrapiramidines sutrikimimai. Kunas negali normaliai funkcionoti, skraida rankos, dreba kojos. Zmogaus kunas kuris vartoja neurolpetikus, griaunasi, prasideda depresijos, baime, haliucinacijos, kledesiai. O psichiatru teorija tokia kad zmogus tai gyvunas, ir jeigu jus pradesit griauti nervu pralaiduma, manipulioti su neurotransmiteriais synapse ir tarp lasteliu, tada jus kazka galit pagerinti, istikruju nieko tokio nera. Viskas prie ko priveda psichiatrija tai invalidumas. Vaikas kuri maitina su neurolpetikais pradeda neteisingai augti, smegenise atsyranda tustybes, vaikas tampa invalidas, zmogus kuris vartoja neuroleptikus be tu zalojimu kuriuos ivardinau virsuje, gali mirti iskart pvz nuo infarkto, net nuo silpniausiu neuroleptiku.

    Chlorpromazine ( Aminazine, Thorazine, Largactil, Chlor-PZ, Klorazine, Promachlor, Promapar, Sonazine, Chlorprom, Chlor-Promanyl )
    Haloperidol ( Haldol, Senorm, HaloperidolRichter, HaloperidolDecanoate )-
    Quetiapine ( Seroquel, Ketipinor, Kventiax, Hedonin, SeroquelXR ) -
    Clozapine ( Leponex, Alemoxan, Clozaril )
    Olanzapine ( Zyprexa, Zalasta, Lapozan, ZyprexaVelotab, Zolafren, Zolaswift, ZYPADHERA )
    Risperidone ( Rispolept, Risperdal, Medorisper, Rispoleptconsta, Aleptolan, Risset, Rispen ) -
    Paliperidone ( Xeplion, Invega )
    Cariprazine (Vraylar)
    Lurasidone ( Latuda )
    Ziprasidone ( Zeldox, Zypsilan, Geodon, Zipwell )
    Iloperidone ( Fanapt, Fanapta, Zomaril )
    Asenapine ( Saphris, Sycrest )
    Lumateperone ( Lumateperon )
    Sertindole ( Serdolect, Serlect )
    Amisulpride ( Solian, Deniban, Amazeo, Amipride ,Amival, Soltus, Sulpitac, Sulprix, Socian )
    Aripiprazole ( Abilify, AbilifyMaintena, Aricogan, Arisppa ,Lemilvo, PAXIFOR )-
    Brexpiprazole ( Rexulti )
    Thioridazin ( Melleril, mellaril, Sonapax, Thioril)-
    Periciazine ( Neuleptil, Aolept, Apamin, Nemactil, Neulactil, Periciazinum, Propericiazine )-
    Tiapride ( tiapridal, Italprid, Sereprile, Hipokin, Tialaread, Tiaryl, Tiaprim, Tiaprizal, Sereprid )-
    Sulpiride ( Eglonyl, Dogmatil, Dolmatil, Espiride, Modal, Prometar, Sulpor )
    Flupentixole ( Fluanxol, Depixol)
    Chlorprothixene ( TRUXAL, Cloxan, Taractan )-
    Promazine (Sparine)
    Levomepromazin ( Tisercin ,Nozinan, Levoprome, Detenler, Hirnamin, Levotomin, Neurocil )
    Zuklopentixole ( Cisordinol, Clopixol, Acuphase, CisordinolAcutard, CisordinolDepot )
    Sultopride ( Barnetil, Barnotil, Topral)
    Clopenthixole ( Sordinol )
    Trifluperidol ( Triperidol )
    Trifluoperazine (Triftazin, Eskazinyl, Eskazine, Jatroneural, Modalina, Stelazine, Terfluzine, Trifluoperaz ) -
    Thioproperazine ( Cephalin, Majeptil, Thioperazine, Vontil ) -
    Fluphenazin ( Moditen depo , Prolixin )
    Perphenazin ( Trilafon, Trilifan, Etaperazine, Ethaperazine, Decentan, Emesinal, Fentazin, Perphenan ) -
    Perazine ( Taxilan )
    Trifluopromazin ( Siquil, Psyquil, Clinazine, Novaflurazine, Pentazine, Terfluzine, Triflurin, Vesprin )
    Melperone ( Bunil, Buronil, Eunerpan )
    Cyamemazine ( Tercian, cyamepromazine )
    Melitracen (Adaptol, Dixeran, Melixeran, Thymeol, Trausabun)
    Azaperone ( Stresnil, Fluoperidol )
    Carpipramine ( Prazinil, Defekton )
    Clocapramine ( Clofekton, Padrasen )
    Mosapramine ( Cremin )
    Pimozide (Orap)
    Pipamperone ( carpiperone, floropipamide, fluoropipamide, Dipiperon, Dipiperal, Piperonil, Piperonyl, Propitan.
    Pipotiazin ( Piportil , longum )
    Droperidol ( Dehydrobenz peridol, Inapsine, Droleptan, Dridol, Xomolix, Innovar )
    Benperidol ( Frenactil, Glianimon )
    Fluspirilen ( Imap )
    Timiperone (Celmanil, Tolopelon )
    Bromperidol ( Impromen , Bromidol, Bromodol )
    Penfluridol ( Semap, Micefal, Longoperidol )
    Molindone (Moban)
    Methoprazine ( Methotrimeprazine, Apo-Methoprazine )
    Methophenazine ( Frenolon, Metofenazate, Metophenazate, Metofenazato, Metofenazatum
    Dixyrazin ( Esucos )
    Carbidinum ( Dicarbine dihydrochloride )
    Prochlorperazine ( Metherazinum, Chlormeprazine, Chlorperazin, Compazine, Dicopal, Nipodal, Novamin,Compro, Prochlorpemazine, Stemetil, Temetil, Stemzine, Buccastem, Phenotil)
    Alimemazine( trimeprazine, Methylpromazine, Nedeltran, Panectyl, Repeltin, Therafene, Theraligene, Theralen, Theralene, Vallergan, Vanectyl, Temaril) -
    Remoxipride (Roxiam)
    Zotepine ( Losizopilon, Lodopin, Setous, Zoleptil )
    Perospirone (Lullan)
    Blonanserin (Lonasen)
    Piperacetazine (Quide)
    Pipamazine (Mornidine, Mometine, Nausidol )
    Tiotixene ( Thiothixene, Navane )


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...