2010 Gegužės 07

Skurdas

Kas dešimtas dirbantis lietuvis skursta

BNS

Dešimtadalis dirbančių Lietuvos gyventojų jaučia skurdo riziką, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.

“Pernai atliktų tyrimų duomenimis, skurdą patyrė 10 proc. dirbančiųjų. Taip yra dėl per žemo žmogaus darbo užmokesčio ir nepakankamos valstybės socialinės politikos – dirbantis turi išlaikyti daug nedirbančių asmenų”, – penktadienį Seimo Europos informacijos biure vykusioje diskusijoje apie skurdą Lietuvoje sakė ministerijos Socialinės aprėpties skyriaus vedėja Gražina Jalinskienė.

Jos teigimu, Lietuvoje praėjusiais metais skurdo 670 tūkst. žmonių, arba 10,3 proc. šalies gyventojų.

Pasak G.Jalinskienės, Lietuva Europos Sąjungai (ES) yra įsipareigojusi iki 2020 metų skurdą sumažinti daugiau negu perpus – iki 5 proc. Jeigu tai padaryti pavyktų, Lietuvoje skurstančių liktų 170 tūkst.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos pirmininkė Jūratė Matikovienė siūlė valdžiai priimti daugiau sprendimų dėl socialinių paslaugų nepasiturintiems žmonėms, o ne pirmenybę teikti socialinėms išmokoms. Ji prognozuoja, kad valstybės nuolat remiami žmonės praranda įgūdžius patys ieškotis pajamų, darbo.

“Gauna pašalpas, jas pravalgo – ir nieko nelieka. Nebent antsvoris. Kuris irgi dings vieną dieną”, – sakė J.Matikovienė.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas prognozavo, kad netinkama ES politika žemės ūkio srityje skurdą dar didins: “Su parama žemdirbiams ne kuriama pridėtinė vertė, o pinigai užkasami į žemę. Reikia mažinti išlaikytinių skaičių”.

Jo manymu, skurdo mažinimo problemų sprendimą neigiamai veikia net ir situacija dėl kitos seksualinės orientacijos žmonių eitynių: “Ar toks verslininkas ryšis investuoti Lietuvoje, kur verda tokios aistros – leisti ar neleisti?”

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis pabrėžė, kad šalyje vis labiau plečiasi skurdo žirklės: didėja nedarbas ir daugėja paramos gavėjų.

“Kuo plačiau jos prasiplės, tuo bus didesnė įtampa”, – tvirtino jis.

Pasak instituto vadovo, pastaruoju metu nedarbo pašalpas vis daugiau gauna šeimų, kuriose darbo neturi abu sutuoktiniai. Dabar šios šeimos sudaro 60 proc. pašalpų gavėjų. “Anksčiau į didžiausią paramos gavėjų grupę įėjo vieniši tėvai, daugiavaikės šeimos”.

Skurdo mažinimo procesuose B.Gruževskis pasigenda didesnio indėlio iš kultūros, švietimo ir mokslo, finansų, ūkio ministerijų: “Kodėl tik socialinės apsaugos ir darbo ministerija tuo turi rūpintis viena? Kodėl mes turime sudėti į “Maisto banką”, o tos ministerijos neturi?

Jis siūlo metų pradžioje numatyti konkrečius darbus, kuriuos turėtų atlikti konkrečios institucijos sprendžiant skurdo problemas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...