Šildymo kainos Lietuvos miestuose skiriasi 1,7 karto. Pigiausiai šildymas atsieina uteniškiams, kurie už vieną kWh moka 18,5 cento, o brangiausiai prieniškiams – beveik 32,3 cento. Atsakymą, kaip sumažinti gyventojų išlaidas už šildymą, diktuoja ir toks skaičius: iš penkiolikos pigiausios šilumos miestų dvylikoje biokuras sudaro daugiau kaip 50 proc. Lietuvos energetikos plėtros strategijoje ir numatyta, kad iki 2020 m. biokuras sudarytų apie 50 proc. visos šalies šilumos ūkio.

Tiesa, perėjus prie biokuro šiluma laikinai gali net pabrangti. Štai Kazlų Rūdos gyventojai – brangiausios šilumos trejetuke, nors čia 70 proc. šilumos gaunama iš biokuro. “Biokuro nauda akivaizdi – jis pigesnis už dujas, tačiau įrenginių statyba kainuoja. Įmonių, kurios gavo ES ar kitų fondų paramą, teikiamos šilumos kainose biokuro nauda pajuntama greičiau. Tačiau jei įmonė investuoja savo lėšas ar skolina, kaina vartotojui sumažėja tik tada, kai grąžinami kreditai, maždaug po 5–7 metų”, – aiškina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis.

Per dvejus metus prie biokuro perėjo ar šiuo metu stato įrenginius dešimt miestų – Radviliškis, Tauragė, Kretinga, Šiauliai, Prienai, Zarasai, Kazlų Rūda, Mažeikiai, Alytus, Akmenė. Tobulina biokuro įrenginius ir Vilnius, kuriame šio kuro dalis sudaro 11 proc., o šilumos kaina 23 ct už kWh yra arti vidutinės Lietuvoje.