2011 Liepos 24

Arvydas Pocius

“Kariuomenė šalį gins tuo, ką turi”

veidas.lt

Į mūsų savaitraščio klausimus atsako Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.

VEIDAS: Kariuomenė jau treti metai gyvena griežto taupymo režimu. Kaip tai atsiliepė jos parengčiai, sugebėjimui vykdyti operacijas užsienyje ir prireikus ginti Lietuvos teritoriją? Teko girdėti, kad, išnaudojus sandėlių atsargas, ima trūkti amunicijos kariams parengti, kariuomenės transportas irgi daugiau stovi, nei važiuoja. Ar bent DLK Algirdo batalionas sugebėtų prireikus veikti visu pajėgumu?

A.P.: Jūs teisus, kariuomenei teko smarkiai taupyti, kad nenukentėtų jos kovingumas ir pagrindinės užduotys. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad dėmesys tarptautinių operacijų vykdymui išliko toks pats kaip ir prieš krizę. Karys, kuris vyksta į operacijų rajoną, turi būti visiškai pasirengęs ir aprūpintas, nes per mažas dėmesys koviniam rengimui gali skaudžiai atsiliepti. Įgavusi patirties užsienio misijose, kariuomenė yra kokybiškesnė ir pritaiko gautą patirtį savo šalies gynyboje.

Mano, kaip kariuomenės vado, nuostata – ginsime šalį tuo, ką turėsime. Kitaip ir būti negali, nes tokia yra kariuomenės paskirtis. Svarbiausia, kad būtų politinė ir pilietinė valia gintis.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenės atsargos nėra išnaudotos. Dėl užklupusios krizės ir sumažėjusio finansavimo mums teko apriboti kai kurių ginklų šaudmenų naudojimą, tačiau karių šaudymo įgūdžius palaikome naudodami kitokią ginkluotę ir simuliacines sistemas. Žinoma, toks sprendimas yra laikina išeitis iš susidariusios padėties, kol reikalai pagerės. Tačiau turiu sutikti su jumis dėl Lietuvos kariuomenės transporto, kuriam dėl lėšų stygiaus apribotas kilometražas.

Bet, nepaisant visų šių sunkumų, galėčiau užtikrinti, kad prireikus ne tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo motorizuotasis pėstininkų batalionas galėtų veikti visu pajėgumu. Kaip tik dabar pradedame kviesti karius iš rezervo į dviejų savaičių pakartotinius karinius mokymus. 96 kariai, arba viena kuopa, bus apmokyta ir galės papildyti kovinį batalioną. Kitais metais rezervininkų pakviesime daugiau – 404.

VEIDAS: Kai 2008-aisiais buvo atlikti plataus masto pirkimai, įsigyjant laivų ir lėktuvų, tuomečiai KAM vadovai aiškino, kad jūreiviai ir lakūnai tiesiog suskubo pagal visus reikalavimus parengti pirkimo užduotis bei surengti konkursus, o sausumos pajėgos taip ir neapsisprendė, ko joms labiau reikia – vikšrinių ar ratinių šarvuočių, vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų, o gal artilerijos. Jeigu dabar Vyriausybė ir Seimas atrastų piningų krašto apsaugai, ar būtų žinoma, ką pirkti, ar visą procesą tektų pradėti nuo nulio?

A.P.: Netiesa. Tuo metu Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos buvo apsisprendusios ir žinojo, ko nori, nes buvo pateikusios net tris galimus pirkimo variantus sprendimui priimti. Kadangi Sausumos pajėgos sudaro didžiąją Lietuvos kariuomenės dalį, tai visas jų modernizavimas ar technikos keitimas žinoma, gali kainuoti daug brangiau nei Karinių jūrų ar Karinių oro pajėgų. Tuo metu dėl pirkimo buvo priimtas būtent toks politinis sprendimas, jo nekomentuosiu. Mes ir dabar žinome, ko reikia Sausumos pajėgoms, tačiau sunkmetis smarkiai koreguoja mūsų galimybes.

VEIDAS: Po reformos Gynybos štabas buvo sujungtas su KAM, bet dar yra Jungtinis štabas, Sausumos, Jūrų, Aviacijos, Specialiųjų operacijų pajėgų štabai, “Geležinio Vilko” brigados štabas ir visi jie vadovauja iš esmės sustiprintam batalionui su paramos elementais. Ar ne per didelė prabanga turėti tiek štabų ir juose tarnaujančių specialistų? Kas apkasuose sėdės, tai yra kokia kariuomenės dalis yra kovinė tikrąja to žodžio prasme?

A.P.: Norėčiau pabrėžti, kad po reformos Gynybos štabo jau nebėra. Iš jo buvusių devynių skyrių liko tik du departamentai, kurie yra integruoti į Krašto apsaugos ministeriją ir jiems vadovauja pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius. O kiti Gynybos štabo skyriai dabar sudaro Lietuvos kariuomenės Jungtinį štabą.

Kaip ir koviniai vienetai, Lietuvos kariuomenės štabai – neatsiejama ginkluotųjų pajėgų dalis, tokia yra daugelio NATO ir kitų šalių kariuomenių struktūra. Kiekvienas štabas atlieka savo funkcijas, be štabų griežta kariuomenės subordinacija neveiktų, būtų paprasčiausias chaosas. Kaip palyginimą norėčiau pateikti valstybės sąrangą, kai yra įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia, miestuose ir rajonuose veikia savivaldybės – visa tai skirta valstybinei santvarkai užtikrinti ir išlaikyti. Taip ir kariuomenės štabai – be jų sistema neveiktų. Visi štabai turi savo funkcijas, kurios būdingos tik jiems, ir jos aiškiai atskirtos, o vadovauti kariniams vienetams be štabų neįmanoma.

Kalbėdamas apie juose tarnaujančius specialistus norėčiau priminti, kad Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija jau patvirtinta, patvirtinta ir karo meto struktūra, pagal kurią visi dabar esantys kariniai vienetai bus paskirstyti į konkrečius kovinius vienetus. Karo metu Lietuvos kariuomenė būtų sudaryta ne tik iš dabar esančių reguliariųjų vienetų, bet ir iš rezervo padalinių, kuriems vadovautų dabartiniai štabuose dirbantys karininkai. Taigi kovinė yra visa Lietuvos kariuomenė.

VEIDAS: Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) kadaise turėjo tapti organizuotomis partizanų pajėgomis, tačiau po reformos paverstos užnugario paramos ir sąjungininkų pagalbos priėmimo pajėgomis. Estijos gynybos ministras Martas Laaras giriasi, kad estų pajėgos, įskaitant specialiai parengtus ir aprūpintus partizanų dalinius, sugebėtų sulaikyti priešą iki ateinant NATO paramai. O ar Lietuvoje apskritai kas nors daroma teritorinei gynybai parengti? Ar būtų kam naudoti tą gausų tegu labdarinės, bet lengvajai šarvuotai technikai gana pavojingos prieštankinės ginkluotės kiekį, kokį turi Lietuva?

A.P.: Lietuvos kariuomenės KASP nebus atskiras partizaninis vienetas. KASP yra sudėtinė reguliariosios kariuomenės dalis, turinti aiškias savo funkcijas bei užduotis, ir turės vykdyti teritorinę gynybą kartu su visomis Lietuvos kariuomenės pajėgomis.

Atkreipčiau dėmesį, kad Lietuvos teritorinei gynybai ruošiasi visa kariuomenė – tam ji ir sukurta. Taip pat jau patvirtinta ir Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, pagal ją toliau plėtosime reikalingus pajėgumus ir kartu su sąjungininkais rengsimės šalies gynybai. Taip pat jau minėjau, kad nuo šių metų atnaujinome rezervo karių rengimą. Iki šios dienos nepriklausomoje Lietuvoje karinę tarnybą atliko per 70 tūkst. jaunuolių, o dar dukart tiek ją atliko sovietmečiu ir gali būti pašaukti tarnauti. Taigi turime pakankamai daug karių, kuriuos reikės apginkluoti ne tik prieštankine ginkluote, bet ir visais kitais turimais ginklais.

VEIDAS: Lietuva beveik 15 metų siunčia savo kariūnus ir karininkus mokytis į geriausias NATO karines mokyklas, įskaitant Vest Pointą, Sandherstą, Anapolį. Kiek jų šiuo metu tarnauja Lietuvos kariuomenėje, kokius postus užima? Teko girdėti, kad nemaža dalis dėl įvairių priežasčių paliko kariuomenę.

A.P.: Na, žinoma, palyginti su tarpukario Lietuvos kariuomene, kurioje tik keliolika karininkų turėjo galimybę mokytis Europos karo mokyklose, dabar padėtis daug geresnė. Kasmet beveik 30 karių studijuoja užsienio karo akademijose, karo mokyklose, tobulinasi įvairiuose kariniuose kursuose ir pan. Šiandien jau 2600 karių yra baigę mokslus tokiose užsienio valstybėse, kaip JAV, Vokietija, Švedija, Norvegija, Danija ir kt.

Tie, kurie baigia kelerių metų studijas užsienio karo akademijose (o tokių karininkų jau yra per šimtą), grįžę į Lietuvą gauna leitenanto laipsnį ir eina tarnauti į jaunesniųjų karininkų pareigas. Leitenantas pirmiausia turi pradėti nuo žemiausių pareigų, nepaisant to, kokioje šalyje jis mokėsi. Štabe tokiam karininkui dar anksti tarnauti, nes jis dar neturi patirties, kuri labai svarbi.

O dėl išėjimo iš Lietuvos kariuomenės galėčiau pasakyti tiek, kad užsienyje baigusių mokslus ir palikusių tarnybą karių dalis yra labai maža – vienetai. Bet tai natūralu, nes ir Lietuvoje esančią Karo akademiją baigę karininkai po kurio laiko apsisprendžia netęsti tarnybos.

VEIDAS: Krašto apsaugos ministrė paskelbė, kad Lietuva irgi pradės išvesti savo karius iš Afganistano. Ar kalbama apie visas pajėgas, ar tik apie Goro provincijos atkūrimo grupę (PAG)? Ar NATO apskritai ketina išvesti visus be išimties karius, ar ketina palikti specialiąsias pajėgas, kurios koordinuotų Afganistano vyriausybės pajėgų veiksmus ir prisidėtų prie teritorijos kontrolės, kaip siūlo kai kurie JAV ekspertai? Kaip tokiu atveju elgtųsi Lietuva?

A.P.: Iš Afganistano pirmiausia planuojama išvesti PAG. O toliau elgsimės taip, kaip nuspręs NATO ir Lietuvos politinė vadovybė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (6)

  1. ALTR ALTR rašo:

    Su kuo ginsit sali-su sakemis.Nei Jukneviciene,nei Pocius nepasirupino nupirkti nors viena modernu tanka,nors viena modernu lektuva po pigiaja is JAV.Tiktu mums ir nurasyti,bet dar geri.Reikia tartis,judint subines,o ne sedet ir alga pasiimt.

  2. deja deja rašo:

    Nuo ko mes ginsimes,gintis reikia pirma nuo savo bandytu,baisu vakare išeiti į gatve ir diena gali buti užpultas.Praeitais metais rugpjučio 15 diena 19 v.buvau užpultas griždamas iš parduotuves savo namo laiptineje,vos neprismauge ir ateme 180 lt.

  3. 'deja' - tu durnas rašo:

    Tai ką, jei koks “rusas” ar “japonas” su savo armija įžygiuos, tai ką tada darysi. Tu tada nei savo buto neturėsi, o gal net ir gyvybės.

  4. lietuvis lietuvis rašo:

    Sveiki

    Na siaip tai Pocius teisus kiek pinigu tokia ir kariuomene. O del savanoriu ir aktyviojo rezervo jis teisus. Jai i mokymus kviestu daugiau zmoniu butu geriau, o jai nori savanoriu tureti tai jie tik partizanais gali buti ir diversantais veikti kaip reguliari kariuomene mazai tiketina.Savanoriai lengvai ginkluoti, bet reiktu geriau apginkluoti ir daugiau jaunimo skatinti stoti savanoriais tam reiktu ivesti tvarka jai esi savanoris tai nuo mokslo atleidzia puse kaina. Tada per KASP butu galima nereguliariaja brigada suformuoti daug pinigu ji nekainuotu. Ir i pkt zmoniu butu su isilavinimu ir motivacija.O dabar savanoriai nepelnytai nuvertinti speju karo atveju ar pkt ar savanoriaims kulkos vienodos butu.

  5. to ALTR to ALTR rašo:

    Esate protingas žmogus. Reikia pirkti nurašytus du,o nevieną tanką. Geriausia būtų traukiamus arkliais,nes neturėsime jiems žibalo.

  6. Giedrius Giedrius rašo:

    Lietuvai reikia padidinti turimu raketu zeme oras kieki,kalbu apie
    vieno zmogaus aptarnaujama kompleksa,ju galetu gauti pigiai is
    ukrainos ar kitu saliu.Turiu galvoje siuolaikikni Stinger atitikmeni.
    Jei rusai prarastu kelis simtus lektuvu,malunspoarniu,tanku pirmomis
    karo dienomis jie gilau nelistu.Pociau, turi grazia uniforma,blizga
    medaliai,ar turi Stingeriu,su dziudo ir savigyna toli nenueisi,aciu.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...