Shutterstock

Karo verslas. Į asociaciją susibūrusioms Lietuvos įmonėms veriasi tarptautinių korporacijų durys, o įmonių eksportas pernai siekė per 80 mln. eurų.

Vos prieš metus įkurta Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija jau vienija beveik 40 narių, kuriems priklauso daugiau kaip šimtas šalies įmonių. Asociacijos direktorius Vaidotas Malinionis neturi tikslių duomenų, kiek iš viso šalies įmonių darbuojasi šioje srityje, tačiau tikisi, kad dar po metų prie asociacijos prisijungusių įmonių skaičius bus dar didesnis.

„Asociacijos tikslas – suburti, plėtoti ir maksimaliai išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą, bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis institucijomis. Taip pat siekiame glaudaus bendradarbiavimo su mokslinių tyrimų ir mokslo institucijomis, dalis kurių jau tapo ir mūsų asociacijos narėmis ir galėtų prisidėti prie Lietuvos, NATO bei Europos Sąjungos organizuojamų projektų“, – sako V.Malinionis.

Tokia asocijuota nevyriausybinė organizacija Lietuvoje sukurta Vakarų šalių pavyzdžiu, siekiant suvienyti rinkos dalyvius ir į specifinį klasterį suburti visą Lietuvos gynybos pramonę. Posovietinėse šalyse ši rinka kontroliuojama vyriausybių.

Asociacijos vadovas sako, jog dažnai stereotipiškai įsivaizduojama, kad šalies gynybos pramonę sudaro įmonės, gaminančios tankus, lėktuvus ar laivus. Taip iš tiesų buvo ikikarinėje Lietuvoje, kai Prezidento Antano Smetonos vadovavimo laikais šalies gynybai buvo skiriama apie 30 proc. valstybės biudžeto. Tuomet Lietuva pati turėjo apsirūpinti viskuo, ko reikia gynybai, gamino savus šarvuočius ir net lėktuvus.

Dabar Lietuva yra NATO narė, todėl, anot V.Maliniono, dviračio išradinėti nebereikia. Tačiau kariuomenei ir visai gynybos sistemai reikia daugybės kur kas paprastesnių dalykų, pradedant maistu ir baigiant paslaugomis. Iš esmės visko, ko reikia civiliniame gyvenime, reikia ir kariuomenei. Todėl čia dirva verslui yra labai plati ir perspektyvi tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.

„Šiais laikais nei lėktuvų, nei šarvuočių negaminame, nes nėra prasmės ir poreikio. Dabar esame NATO ir Europos Sąjungos nariai – didelių galingų struktūrų dalis, ir tai mums naudinga, nes atsieina daug pigiau. NATO vien tik modernizavimui ir inovacijoms skiria apie 90 mlrd. JAV dolerių, todėl Lietuvos verslui čia matome didelių perspektyvų ir galimybių“, – sako asociacijos direktorius.

Prognozuojama, kad dėl sudėtingos geopolitinės situacijos Europos gynybos ir saugumo rinka šiemet augs. Kai kurios Europos Sąjungos ir NATO šalys jau pradėjo didinti gynybos biudžetus. Tai turės įtakos ir gynybos pramonės augimui visoje Europoje, kuriai tenka didelė dalis ginkluotųjų pajėgumų užsakymų.

„Kai kurios mūsų asociacijos įmonės jau kelerius metus dirba su užsienio partneriais – pagal aiškiai padidėjusį poreikį ir sutarčių ketinimus matome, kad šiemet lietuviškas verslas gynybos ir saugumo eksporto apimtis padidins ne mažiau kaip 30 proc., – teigia V.Malinionis. – Šioje srityje kol kas tik kelios įmonės rimtai plėtoja gynybos pramonę eksporto rinkose. Tačiau, mūsų vertinimu, lietuviškų įmonių galimybės pasiūlyti savo produkciją užsienio šalims yra milžiniškos, todėl vienas svarbiausių mūsų uždavinių – plėsti lietuviškų įmonių dalyvavimą pasaulinėje gynybos ir saugumo pramonės rinkoje.“

Geriausiai žinomi ir populiariausi Lietuvos gynybos pramonės įmonių pavyzdžiai – tai šaudmenis gaminanti akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla bei specialius drabužius ir aprangą gaminanti bendrovė „Garlita“.

Giraitės ginkluotės gamykla save pristato kaip vieną moderniausių pasaulyje šiuo metu veikiančių mažo kalibro šovinių gamyklų. Šioje įmonėje įdiegtos naujausios technologijos ir įrenginiai leidžia gaminti aukščiausius NATO kokybės reikalavimus atitinkančius šovinius. V.Maliniono teigimu, nors konkurencija rinkoje didžiulė, aukštos kokybės produkciją gaminanti lietuviškų šovinių gamykla atranda naujų rinkų savo gaminiams ir net planuoja didinti gamybos pajėgumus.

Bendrovė „Garlita“, be produkcijos, skirtos civiliams, siuva uniformas ir inovatyvius drabužius, apsaugančius nuo vabzdžių įkandimų, atsparius pjūviams ar ugniai, taip pat megztinius armijai pagal NATO standartus. Šie megztiniai yra įtraukti į jungtinį NATO katalogą, o pačiai įmonei suteiktas NATO komercinės įmonės kodas. Kadangi Lietuvos poreikiai ir pajėgumai nedideli, abi įmonės eksportuoja apie 90–95 proc savo gamybos produkcijos, o pagrindiniai jų užsakovai – NATO ir kitų šalių krašto apsaugos struktūros.

Tarp asociacijos narių yra ne tik produktus, bet ir paslaugas teikiančių įmonių. Nišą čia rado ir apsaugos bendrovė „Argus“, savo paslaugas siūlanti į Lietuvą atvykstančioms NATO pajėgoms, bei didelių gabaritų krovinius sausuma gabenanti bendrovė „Klaipėdos transekspedicija“, kurios technika pajėgi gabenti ir sunkiasvorę karinę įrangą. Daugiau ne dešimtmetį su Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene bendradarbiauja informacinių ir ryšių technologijų įmonių grupė „Elsis“, dalyvaujanti šalies gynybai ir saugumui stiprinti skirtuose projektuose bei programose.

Jau ne vienus metus įvairiuose NATO finansuojamuose mokslo programos projektuose dalyvauja Fizinių ir technologijos mokslų centras bei jam priklausantys mokslo institutai. Kaip sakė šio centro direktoriaus pavaduotojas plėtrai Arūnas Šetkus, pagal NATO mokslo programą centro mokslininkai tiria mikrobangas ir jų daromą poveikį, kuria lazerines technologijas, o centrui priklausantis Tekstilės institutas Lietuvos kariuomenei gamina apsaugines liemenes.

Dar vienas asociacijos narys, Baltijos pažangių technologijų institutas, atliekantis mokslinius tyrimus, susijusius su informacinių technologijų, elektronikos, mechatronikos bei robotikos sritimis, puoselėja planus kartu su kitomis asociacijos narėmis kurti inovatyvius produktus Lietuvos kariuomenei. Instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas prasitarė, kad svarstomos galimybės kurti produktus, susijusius su informacijos rinkimu ir apdorojimu, taip pat imtis bepiločių orlaivių gamybos.

Asociacija vienija ir tarptautines gynybos pramonės korporacijas, tokias kaip lėktuvus ir prieštankinius ginklus gaminanti Švedijos SAAB korporacija, kuri jau kelia koja į Lietuvą.

Pasak V.Malinionio, į Lietuvą SAAB atvedė ne tik verslo, bet ir politiniai interesai. Lietuvą aktyviai remia Švedijos vyriausybė, todėl prie mūsų šalies ekonomikos augimo bei gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo ketina prisidėti ir šios šalies kompanijos.

„90 proc. visos gynybos ir saugumo pramonės net tokioje šalyje kaip Vokietija sudaro smulkusis ir vidutinis verslas. Tas verslas sukasi aplink didžiules tarptautines korporacijas, gamindamas joms įvairias reikalingas dalis. Pavyzdžiui, lazerių įmonė tokiai korporacijai gamina nedidelį lęšiuką, reikalingą vienokioms ar kitokioms sistemoms, ir iš to puikiai gyvena, Pritraukdami tokias kompanijas į Lietuvą mes sudarysime sąlygas vietiniams verslininkams bendradarbiauti ir užsidirbti. Būdami bendroje informacinėje erdvėje jie galės dalytis informacija, dalyvauti bendruose projektuose, siūlyti savo sprendimus ir inovacijas“, – aiškina asociacijos direktorius.

Jo teigimu, Lietuva domisi ir kiti didžiausi tarptautiniai gynybos bei saugumo pramonės rykliai – „Nexter“, „Patria“, „Elbit Systems“, „General Dynamics“, gaminantys lėktuvus, tankus, ginklų sistemas ir kitą karo techniką.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.