2014 Sausio 20

Kardiologai: greitojo maisto poveikis – žudantis

veidas.lt

Lietuvoje sveikai maitinasi vos penktadalis šalies gyventojų, visi kiti vaikosi pigesnio ir gardesnio kąsnio.

Kas trečias mūsų šalies gyventojas turi antsvorio, kad penktas yra nutukęs, kasmet nuo kraujyje besikaupiančio cholesterolio pertekliaus sukeliamo infarkto ir insulto miršta 20 tūks. Lietuvos gyventojų. Tokios ir panašios juodosios statistikos faktų Lietuvos realybėje galima prirankioti tikrai daug.
Sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės teigimu, mitybos įpročių formavimuisi bene didžiausią įtaką visuomenės gyvenime visais laikais turėjo šeima, tačiau tai, kas kalbant apie sveiką mitybą buvo vertybė prieš 30 ar 50 metų, šiandien tapę visiška atgyvena. Priežastis, pasak specialistės, – daugiau nei paprasta: „Anksčiau žmonės nesusidurdavo su maisto pertekliumi, o šiandien, didėjant lėkštėms ir jų turiniui, žmonės vis dar nėra prisitaikę ir valgo tiek, kiek į jų lėkštę telpa. O štai juda dabartinis žmogus kelis kartus mažiau, nei judėjo mūsų seneliai.“
Apie tai, kad lietuviai valgo per daug ir renkasi prastos maistinės vertės produktus, kalba ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius: „Mūsų žmones reikia auklėti, keisti jų maisto kultūrą. Juk jie – rinkos dalyviai, diktuojantys sąlygas prekybos tinklams ir kavinėms. Bėda ta, kad lietuviai mėgsta gausiai pavalgyti, bet gal kai kuriais atvejais verčiau rinktis mažiau, bet kokybiškesnio maisto?“
Tuo neabejoja ir Žvėryno natūraliosios medicinos centro vyr. gydytoja Jelena Tulčina, greitąjį maistą ir juo piktnaudžiaujančius žmones vadinanti civilizacijos tragedija. Specialistės teigimu, nemažai lietuvių skundžiasi vidurių užkietėjimu, dalis nebegali tuštintis savarankiškai arba tuštinasi tik kartą ar tris per savaitę. Kai toks organizmo valymosi režimas, žarnynas išsipučia, prasideda puvimo ir rūgimo procesai, taigi veisiasi parazitai.
„Nėra nieko baisesnio, kai tėvai išmoko savo atžalas vartoti greitąjį maistą, nuo kurio šie tampa priklausomi. Tuomet ir pasipila alergijos, žvynelinės, dermatitai, migrenos ar artritai su antsvorio bėdomis“, – konstatuoja J.Tulčina.
Gydytoja savo darbo kabinete kasmet mato vis daugiau jaunųjų pacientų (4–6 metų vaikų), kenčiančių nuo jų metams nebūdingo antsvorio (60 kg). Išties pakanka pažvelgti į Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis, kad įsitikintume, jog kas 10 metų vaikų ir suaugusiųjų ligų įvairovė vis didėja, o sergančiųjų amžius jaunėja. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje vaikų nutukimas pakol kas plinta lėčiau nei kitose Europos šalyse.
Remdamasi naujausiais britų mokslininkų duomenimis, J.Tulčina tikina, kad jau 2020 m. Didžiojoje Britanijoje užaugs karta žmonių, kenčiančių nuo nutukimo, todėl šį pasaulį jie paliks anksčiau nei jų tėvai.
Perspektyva išties bauginanti ir neleidžianti abejoti, kad netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka tampa visuotine visuomenės sveikatos problema. Būtent dėl šios priežasties Pasaulio kardiologų draugijos nariai ragina vaikus auginančias šeimas kuo anksčiau pasirūpinti sveika jų mityba, nes nuo to priklausys tolimesnė sveikata (nebyli aterosklerozė prasideda jau antrą trečią jų gyvenimo dešimtmetį).
Tačiau ne ką mažiau aktualiu iššūkiu tampa gebėjimas nepasiduoti kasdien vis labiau gausėjančiai maisto produktų pasiūlai ir gyventojų mitybos įpročius veikiančiai reklamai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų teigimu, žmonės itin imlūs aplink vykstantiems pokyčiams: taupydami laiką ir nesuvokdami nesubalansuotos mitybos pasekmių savo sveikatai, jie vis dažniau renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, dirbtiniais saldikliais gardintus gėrimus. Į greitojo maisto verpetą visuomenės nariai įsisuka gana greitai, tačiau ištrūkti iš jo laisva valia pavyksta išties ne visiems.

Sąmoningumą nurungia malonumas
Ne vieną dešimtį metų lietuvių valgymo įpročius tyrinėjantis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas ir Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas mano, kad jokie teisės aktai nesureguliuos to, ką žmogui įsidėti į burną. „Žmonių sąmonės mokslininkų išvados apie mitybos svarbą nepasiekia tol, kol jie nesusiduria su sveikatos problemomis“, – tikina mokslininkas. Jis primena, kad ir remiantis Europos teise galutiniame etape už savo sveikatą atsako pats žmogus. Taigi, nepaisant valstybės institucijų pastangų, jei žmogus nenorės sveikai maitintis, niekas jo neprivers.
Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo, medicinos mokslų daktaro Almanto Kranausko, dauguma žmonių maitinimosi įpročių nekeičia, nes nesupranta, kad maisto poveikis sveikatai nėra staigus: „Jei maistas nėra palankus sveikatai, rimtos ligos pasekmės gali pasireikšti ir po dešimtmečio.“
Tačiau jau visai netrukus (nuo vasario 1 d.) Lietuvos vartotojai bus bent jau daugiau informuoti, tai yra sveikiau maitintis galės rinkdamiesi „Rakto skylute“ paženklintus produktus. Taip Sveikatos apsaugos ministerija rengiasi pradėti ženklinti sveikatai palankesnius maisto produktus. Iš Skandinavijos atėjęs ženklinimo būdas vartotojams leis bent kiek atsikvėpti nuo smulkiomis raidelėmis surašytos informacijos ant maisto produktų pakuočių skaitymo parduotuvėje.
„Minėtas ženklinimas bus tarsi įrodymas, kad produktas palankus sveikatai ir yra moksliškai ištirtas. Tai taip pat reikš, kad jame kelis kartus mažiau gyvulinių riebalų, cukraus, druskos, daugiau skaidulų. Skandinavijos valstybėse ši ženklinimo sistema žinoma gerą dvidešimtmetį. Neabejojama, jog būtent tai ir lėmė, kad šiuo metu Skandinavijos šalių gyventojų sveikata, susijusi su mityba, – viena geriausių Europos Sąjungoje“, – aiškina A.Kranauskas.
Už visuomenės sveikatą atsakingi specialistai viliasi, kad naujoji maisto produktų ženklinimo sistema bent kiek pristabdys nesveikos gyvensenos tradicijų plitimą Lietuvoje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...