2012 Sausio 22

Kalbininkai įvertino užsienio baltistų darbus

veidas.lt


Dešimtmečio kalbininku išrinktas prieš pusantrų metų miręs profesorius Albertas Rosinas, o literatūrologu – Darius Kuolys.

Kitų mokslo sričių šviesulius sijoję kolegos galėjo remtis objektyviais statistiniais duomenimis, tai yra žvilgtelėti į tarptautinį Mokslo citatų indeksą (SCI), o bandydami išskirti lituanistikos mokslo asmenybes tokios prabangos neturėjome. Jokia paslaptis, kad mums, lietuviams, svarbūs lituanistų darbai nebūtinai adekvačiai pastebimi ir vertinami užsienyje.
„Jei kalbėtume apie ekonomikos mokslus, galėtume orientuotis į Silicio slėnį, jei apie technologijas – galbūt į Japoniją. Bet Baltistikos mokslų centras yra čia, pas mus, todėl orientuotis į Tarptautinius citavimo indeksus lituanistams neverta. Antra vertus, negalima ir savo sultyse užsidarius virti. Todėl svarbiausi kriterijai mūsų srityje – stebėti, kiek užsienio mokslininkų atvažiuoja pas mus ir kiek mūsiškių išvažiuoja dėstyti į užsienio centrus“, – aiškina Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona. Ir vienų, ir kitų, pasak dekano, turime užtektinai.

Pabrėžtinas užsieniečių indėlis

Kad čia atvykstantiems užsienio baltistams pagarbos netrūksta – puikiai iliustruoja mūsų pristatomas geriausių kalbininkų trejetas. Tik daug nuveikusi šviesaus atminimo lingvisto Alberto Rosino asmenybė apklausoje sugebėjo pralenkti įspūdingai Lietuvoje pasidarbavusius užsieniečius – belgą Axelį Holvoetą ir italą Pietro Dini.
Pastarasis 1995 m. įkūrė ir redaguoja baltistikos žurnalą „Res Balticae“, jau pasirodė vienuolika jo tomų. Nuo 1998 m. P.Dini Pizos universitete dėsto baltų filologiją ir bendrąją kalbotyrą. Lietuvoje geriausiai žinoma ir vertinama jo knyga „Baltų kalbos“. Italijoje 2010 m. pasirodė naujas italo veikalas, skirtas baltų kalbotyros istoriografijos klausimams. Taip pačiais metais Lietuvoje išleista P.Dini straipsnių rinktinė „Baltų filologijos studijos“. Profesorius puikiai kalba lietuviškai ir latviškai, tyrinėja prūsų kalbą, turi gausų būrį studentų ir doktorantų.
Belgas A.Holvoetas 1980 m. pradėjo domėtis baltų kalbomis, stažavo Latvijoje, dalyvavo baltistų konferencijose. 1992–1998 m. dirbo Varšuvos universiteto Baltų filologijos katedros moksliniu bendradarbiu. Varšuvos universitete jis profesoriauja ir dabar. Ten pradėjo skaityti paskaitas apie lietuvių ir latvių kalbų gramatiką, ypač apie sintaksę. 1998 m. buvo priimtas vyriausiuoju mokslo darbuotoju į Lietuvių kalbos instituto Gramatikos skyrių, vėliau tapo to skyriaus vadovu. Atvykęs į Lietuvą padėjo pagrindus naujos lietuvių kalbos gramatikos rašymui. Rengė Salų vasaros mokyklas, kuriose paskaitas skaitė daug užsienio mokslininkų. 2009 m. išėjo jo mokslinis darbas „Bendrosios sintaksės pagrindai“. Nuo 2010 m. A.Holvoetas yra Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorius.

Filologijos centras – sostinė

O štai literatūrologų „varžybose“ vyko atkakli kova tarp Dariaus Kuolio ir Viktorijos Daujotytės kandidatūrų. Negalėtume tvirtinti, kad kovojo šių mokslininkų šalininkai, mat neretai abi pavardės nurodomos greta. D.Kuolio sėkmę per apklausą lėmė tai, kad jo studijos „Res Lituana“ moksline verte abejojančių nebuvo, o štai svarstančių, ar V.Daujotytės viena po kitos rašomas biografines knygas verta priskirti prie literatūros mokslo – atsirado. Nors visi pabrėžia, kad šios autorės veikalus visuomet malonu skaityti.
Apklausos dalyviai išskyrė ir dar vieną stiprią literatūros istorijos tyrinėtoją – Dainorą Pociūtę-Abukevičienę, šiuo metu vadovaujančią Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedrai. O literatūros teorijos baruose Kęstutis Nastopka tik nedidele persvara pranoko savo kolegę Aušrą Jurgutienę.
Sunkiau per apklausą sekėsi ne Vilniuje, o kituose Lietuvos miestuose dirbantiems mokslininkams. Sostinės lituanistai atvirai pripažįsta, kad juos pavėluotai pasiekia kituose miestuose leidžiamos kolegų studijos. Tarkim, ne vienas yra girdėjęs gerų atsiliepimų apie Šiaulių universitete dėstančio humanitarinių mokslo daktaro Vigmanto Butkaus darbus, tačiau ne visi turėjo galimybę perskaityti Šiauliuose išleistas jo knygas.

Žymiausi dešimtmečio kalbininkai
Albertas Rosinas (1938–2010)
Axelis Holvoetas
Pietro Dini

Žymiausi dešimtmečio literatūrologai
Darius Kuolys
Viktorija Daujotytė
Kęstutis Nastopka

Šaltinis: „Veido“ atlikta apklausa

Dažniausiai minėtos 2001–2011 m. filologijos srities studijos
Darius Kuolys. Res Lituana. Kunigaikštystės bendrija. Pirmoji knyga: Respublikos steigimas. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009
Dainora Pociūtė. Maištininkų katedros: Ankstyvoji reformacija ir lietuvių–italų evangelikų ryšiai. “Versus aureus”, 2008
Vytautas Ambrazas. Lietuvių kalbos istorinė sintaksė. Lietuvių kalbos institutas, 2006
Albertas Rosinas. Baltų kalbų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra: sinchronija ir diachronija. MELI, 2009
Kęstutis Nastopka. Literatūros semiotika. “Baltos lankos”, 2010

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...