2010 Birželio 07

Mokslas

Kūrybinės industrijos: idėjų ratas įsisuka

veidas.lt

Dizaino inovacijų centro vadovas Marius Urbanavičius, vedžiodamas svečius po prieš pusmetį Vilniaus senamiestyje atidarytą “Titaniką”, sako, kad dauguma atvykėlių lietuviams tokių galimybių pavydi: šiuo metu tai naujausias ir geriausiai aprūpintas panašus centras Baltijos šalyse. Po savo stogu priėmęs keturias Vilniaus dailės akademijos katedras, ekspozicijų erdves, multimedijomis aprūpintas konferencijų sales ir auditorijas, už ES struktūrinių fondų lėšas rekonstruotas “Titanikas” tapo puikia baze, suteiksiančia pastogę kūrybinėms industrijoms.

"Veido" archyvas

Vilniuje šiuo metu veikia moderniausias dizaino inovacijų centras Baltijos šalyse

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė programos “Lietuvos kultūrinės ir kūrybinės industrijos” reikšmę sieja su pastarąjį dešimtmetį pakitusia menų specialistų paklausa: “Šiuo metu didėja taikomųjų menų, arba kūrybinių industrijų, specialistų poreikis. Jiems parengti privalu sukurti studijų bazę, aprūpintą aukštųjų technologijų eksperimentinėmis dirbtuvėmis, modernia programine įranga. Tokie centrai kaip “Titanikas” kuria sąlygas visiškai naujam požiūriui į menų specialistų rengimą ir menų gyvavimo visuomenėje praktiką”.

Studentai laukia verslo užsakymų

Dizainas – kone dėkingiausia studentų kūrybinių industrijų sritis. Kūrybiškas jaunimo žvilgsnis verslininkams dažnai pateikia netikėtų idėjų. M.Urbanavičius, pats studijavęs baldų dizainą Suomijos Aalto universitete, teigia, kad keturiolikos studentų grupė, vadovaujama ir nukreipiama dėstytojo, kiekvieną kūrybinėms dirbtuvėms pasiūlytą užduotį išnagrinėja daug visapusiškiau, nei tai atliktų įprasta dviejų trijų profesionalų įmonė. “Tarp keleto dizainerių gali neatsirasti žmogaus, kuriam pasiūlyta tema būtų įdomi: profesionalai tiesiog sąžiningai atliktų savo darbą. Tačiau studentų grupėje veikiausiai atsiras keli jaunuoliai, kuriems tokia pati užduotis pasirodys artima ir neatsitiktinė”, – vertina Dizaino inovacijų centro direktorius.

Labai svarbu, jog studentai, atlikdami tokius užsakymus, mokosi dirbti grupėje, nes, anot M.Urbanavičiaus, dizainerio darbas tuo ir skiriasi nuo menininko, kad vienišiumi čia būti neišeina: privalu sugebėti realizuoti idėjas bendraminčių kolektyve.

Kol kas ryškiausių įvertinimų Vilniaus dailės akademijos studentai dizaineriai sulaukia dalyvaudami tarptautiniuose internete skelbiamuose konkursuose. Dar nedaug Lietuvos gamintojų ryžtasi bendradarbiauti su studentais, ypač reklamos ir įvaizdžio biudžetų menkėjimo laikais. Tačiau tie, kurie ryžosi, – nesigaili. Štai “Švyturys-Utenos alus” patikėjo studentams sukurti naują serviravimo įrangą (padėkliukus, servetėles ir t.t.), o bendrovė “Brasa”, prekiaujanti baldų furnitūra ir jų priedais, neseniai pakvietė studentus į baldų rankenėlių dizaino konkursą ir sulaukė viso pluošto dėmesio vertų idėjų. “Verslininkus reikia šviesti, įrodinėti jiems, kad investicijos į kūrybines industrijas padeda jų pačių verslo ateities klestėjimui”, – teigia M.Urbanavičius.

Pirks naujas stakles

"Veido" archyvas

“Titanikas” – tai ne tik auditorijos ir dirbtuvės, bet ir naujos parodų erdvės miestiečiams

Tačiau stambūs gamintojai, kurių cechų konvejeriuose sukasi serijinė produkcija, dažnai neišgali skirti laiko vienetinio eksperimentinio gaminio realizacijai. Taigi studentai, norintys “pačiupinėti” savo sukurtą daiktą ne vien kompiuterio monitoriuje, susiduria su gamybinių bazių problema. Nors “Titaniko” rūsyje įrengtos erdvios dizaino laboratorijos, kol kas jose stovi iš ankstesnių Vilniaus dailės akademijos patalpų perkelta įranga. Ji veikia ir studentai ja mielai naudojasi, tačiau, pavyzdžiui, techninės pjaustymo staklių galimybės nebeatitinka nūdienos poreikių: per mažas darbo tikslumas, per siauras naudojamų medžiagų spektras.

Taigi Dizaino inovacijų centras, dalyvaudamas kuriant nacionalinę kompleksinę programą “Lietuvos kūrybinės ir kultūrinės industrijos”, visų pirma galvojo apie naujas penkių ašių kompiuterinio valdymo stakles, kuriomis galima būtų įmantriausias formas išgauti kone iš visų populiariausių medžiagų, išskyrus masyvų metalą. “Kol kas važinėjame pas kolegas į Helsinkį, į Varšuvą, kur jau veikia panašios staklės, ir racionaliai renkamės, galvodami apie realias būsimų darbų apimtis”, – “Veidui” pasakoja Vilniaus dailės akademijos rektorius Adomas Butrimas.

Kai bus išsirinktos ir įrengtos norimos staklės, “Titaniko” dirbtuvės pagal ES reikalavimus privalės veikti kaip viešosios prieigos centras, tai yra padirbėti jose, vadovaujamas budinčių specialistų, galės kiekvienas norintis – nebūtinai akademijos studentas. Kadangi panašaus lygio įrangos ir sostinės verslo įmonėse kol kas nėra daug, tikimasi, kad atsivėrusiomis galimybėmis noriai naudosis smulkiosios reklamos ir dizaino bendrovės bei individualiai dirbantys menininkai. A.Butrimas teigia, kad sutartis dėl labdaringo elementariausių gamybos medžiagų tiekimo jau sudaryta su “Vakarų medienos grupe”.

Kompozitoriai turės “garso sferą”

Tiek pat lėšų kaip ir Vilniaus dailės akademija iš programos “Lietuvos kultūrinės ir kūrybinės industrijos” tikisi ir Lietuvos muzikos bei teatro akademija. Čia galvojama įrengti modernų Muzikos technologijų studijų centrą su maža koncertine erdve ir pora kompiuterinės muzikos studijų auditorijų.

Kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Ričardas Kabelis “Veidui” pasakoja, kad šiuo metu studentai, kurdami elektroninę muziką, naudojasi minimalia vokiška įranga, įsigyta prieš dešimtmetį. “Tačiau pasaulyje kompozitorių galimybės per šį dešimtmetį smarkiai šuoliavo į priekį. Šiandien tam naudojamos specialios atvirojo kodo kompiuterinės programos, kurias tobulinant gali dalyvauti kiekvienas norintis”, – pasakoja R.Kabelis.

Jau sudarytas preciziškas sąrašas, ko konkrečiai reikės būsimajam Muzikos technologijų studijų centrui. Būsimos išlaidos, minimaliais skaičiavimais, sudaro 1,5 mln Lt.

“Pirmiausia būtina tinkamai įrengti patalpas, nes net prabangiausia aparatūra nesuteiks laukiamo efekto akustiškai neizoliuotoje studijoje. O įranga, kurią nusižiūrėjome, kol kas veikia tik Vokietijos mieste Karlsrūhėje įrengtame medijų ir technologijų centre. Tiesa, panašius centrus šiuo metu jau kuria anglai ir kanadiečiai. Tokią įrangą specialistai vadina “garso sfera” arba “garso kubu”: virš galvos sumontuotos įrangos “sferoje” atsidūręs klausytojas gali girdėti įvairiai judantį, aplink jį besisukantį garsą. Be to, specialūs garsiakalbiai garsą skirsto konkrečiomis kryptimis: panaši įranga leistų dviem žmonėms, sėdintiems viename automobilyje, be ausinių tuo pačiu metu klausytis skirtingos muzikos”, – aiškina R.Kabelis.

Minėtas Muzikos technologijų studijų centras būtų naudojamas studijų procesui, meninei kūrybai, taip pat ir moksliniams akustikos bei muzikos tyrinėjimams. “Naivu tikėtis, kad greitai pasivytume daug toliau pažengusius pasaulio mokslininkus, tačiau jau esame numatę perspektyvias būsimų tyrinėjimų kryptis. Viena tokių – mikrodimensinės kompozicijos sistemos, kurias pasitelkus kiekvienas mums įprastas garsas skaidomas į šimtus ir tūkstančius smulkesnių, žmogaus ausimi sunkiai skiriamų dalių. Tačiau tokių dalių dariniai, naudojami kompozicijoje, duoda netikėtų, dažnai labai įdomių rezultatų. Čia slypi dar daug neatrastų ir mums nepažįstamų dalykų”, – teigia akademijos docentas.

Daugiau bendravimo – mažiau provincijos

Aukštosios mokyklos, dalyvaujančios programoje “Lietuvos kultūrinės ir kūrybinės industrijos”, žada kurti naujas ir atnaujinti kai kurias senąsias studijų programas, taip pat tikisi lėšų stažuotėms ir doktorantų mobilumo programoms. Tik savo akimis pamatę, kaip užsienyje veikia panašūs kūrybinių industrijų centrai, Lietuvos menininkai sugebėtų deramai pasinaudoti per programą įsigytos modernios įrangos galimybėmis. Svarbu ir tai, kad tokie centrai bei jų organizuojami tarptautiniai renginiai pritraukia į Lietuvą žymių užsienio autoritetų, kartu sudarydami prielaidas jiems susitikti su mūsų studentais. Štai “Titanike”, kurio atidarymas pernai sutapo su Europos studentų festivaliu “Neu/Now Live Vilnius”, jau šį rudenį numatoma organizuoti pasaulinę grafinio dizaino savaitę.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija ketina tobulinti kino montažo režisierių studijas. Kino montažas – svarbi kino proceso gamybos dalis, tad neturint tinkamai parengtų specialistų sunku tikėtis ir gerų lietuviškų filmų bei televizijos laidų. Bus atnaujinama tam skirta programinė įranga, bendradarbiaujama su šioje srityje pirmaujančiomis Europos mokyklomis – Nacionaline prancūzų kino mokykla FEMIS bei Nacionaline čekų kino mokykla FAMU.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...