2013 Lapkričio 22

Kaip šiuolaikinės technologijos keičia miego įpročius

veidas.lt


Mokslininkų teigimu, esminis šiuolaikinės visuomenės bruožas – vis labiau trumpėjančios miego valandos. Miego sąskaita bandoma spėti koja kojon su greitėjančia gyvenimo tėkme. Bet taip daryti neišmintinga.

„Pietų miegas prieš skrydį – geriausia, kas gali nutikti. Neilgai snustelėjus būna visai kita dėmesio koncentracija, savijauta ir reakcija. Popiečio miegas – pirmoji pagalba nuo visų stresų“, – įsitikinęs visame pasaulyje pripažintas akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys. Įprastai devynias savo gyvenimo valandas miegui skiriantis pašnekovas neabejoja, kad tik gerai išsimiegojus ir esant žvalios savijautos galima kalbėti apie reikšmingus laimėjimus.
„Visa mano energija – tik iš miego“, – tvirtina ir lapkričio pabaigoje 87-ąjį gimtadienį minėsianti televizijos režisierė Galina Dauguvietytė.
„Nors nesu iš tų, kurie ilgai guli lovoje, miegu ne ilgiau kaip septynias ar aštuonias valandas, pietų miegas – nekintanti mano tradicija. Kita vertus, tai tėvo palikimas“, – prisipažįsta nuo 23-ejų metų pietų miegui ištikima dramaturgo Boriso Dauguviečio dukra. Kartais su skaitoma knyga ir ant nosies pakibusiais akiniais popiečio valandomis užsnūstanti režisierė juokauja, kad jos tėvas tokias akimirkas vadindavo laimės valandomis, nes tik tuomet atitrūkdavo nuo darbų.
„Vaikams pietų miegas – pakankamai svarbus, tačiau suaugusiesiems, kai gyvenimo tempas vis didėja, jis tampa tikra prabanga”, – komentuoja gydytojas otorinolaringologas dr. Marius Kašėta.
Iš tiesų miego perteklius šiais laikais kamuoja nykstamai mažą dalį žmonių, o štai miego trūkumas jau darosi vos ne epidemija. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytoja Rūta Mameniškienė primena, kad suaugusiam žmogui per parą vidutiniškai reikėtų aštuonių valandų miego, tačiau jo trukmė kinta žmogui augant: „Naujagimis išmiega po šešiolika, kūdikis – dvylika valandų, o senyvame amžiuje miego poreikis ir trukmė sumažėja iki šešių ar šešių su puse valandos. Kitas dalykas, kad kiekvieno individo miego poreikis – skirtingas: vienam gali pakakti ir penkių valandų, o kitam bus negana ir dešimties.“
Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas prof. dr. Albinas Bagdonas miego reikšmę žmogaus organizmui vadina nepakeičiama: „Jis ne tik saugo atmintį, atkuria gyvybines funkcijas, padeda susisteminti sukauptą informaciją. Žmogui miegant persitvarko ir organizmo hormonai. O jų pokyčiai lemia atkuriamąjį ir sveikatinamąjį poveikį, taip pat suderina energetinį organizmo balansą.“
Pasak gydytojo neuropatologo doc. dr. Albino Stankaus, žmogaus organizmo bioritmas priklauso nuo šviesos kiekio, kurį gauna mūsų akys ir oda. „Ši žmogaus organizmo funkcija reguliuojama vidinių laikrodžių – centrinio ir periferinio. Jų veiklą tvarko specialus genas, nuo kurio ir priklauso ląstelių paros medžiagų apykaitos greitis. Miego procese taip pat aktyviai dalyvauja hormonai bei autonominė nervų sistema. Įtakos miego režimui turi ir pasirinktas mitybos laikas – būtent dėl šios priežasties svarbu kasdien laikytis įprasto režimo, ir organizmas pats susiderins savo ritmus.“
Paklaustas, kuo graso sutrikęs žmogaus miego ritmas, profesorius pateikia nelinksmų prognozių: „Tai gali rimtai paveikti bendrą žmogaus sveikatą ir padidinti polinkį susirgti onkologinėmis ligomis.“
Prieš kelerius metus Prancūzijoje pristatyto tyrimo autoriai priėjo prie išvados, kad miego trūkumas provokuoja odos būklės pokyčius, pažeidžia jos funkcijas ir lemia žmogaus išvaizdos pakitimus: oda ima sausėti, silpnėja riebalinių liaukų veikla, atsiranda nuovargio požymių (tamsūs ratilai paakiuose, odos blyškumas ir pan.). Panašių tyrimų išvados ir skatina daugelį tituluotų pasaulio grožio konkursų dalyvių ir kitų dailiosios lyties atstovių, besirūpinančių savo grožiu, stropiai skaičiuoti miego valandas.
Savo ir visos šeimos miego valandas pastaruoju metu prisipažįsta gana griežtai skaičiuojanti ir televizijos laidų vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė: „Stengiuosi, kad jų susidarytų bent aštuonios, o jei miegu mažiau, kūnas kitą naktį pats papildomą valandą pasičiumpa.“
Pašnekovė neabejoja, kad būtent kokybiškas miegas daugiausia atsakingas už žmogaus grožį. „Kuo daugiau miegu, tuo greičiau lieknėju. Nors daug kas mano priešingai. O, tarkime, odai miego poveikis tiesiog milžiniškas“, – dėsto A.Stašaitytė-Masalskienė.

Populiarėja elektroninė nemiga

Į penkiasdešimties metų darbo praktiką turinčią neurologę prof. dr. Vandą Liesienę kreipiasi vis daugiau žmonių, ir jų amžius labai skirtingas – nuo 17 iki 90 metų, tačiau, kaip pastebi profesorė, labiausiai miego atžvilgiu save skriaudžianti amžiaus grupė yra 20–50 metų žmonės.
R.Mameniškienės teigimu, kas antras žmogus savo gyvenime patiria miego sutrikimų. Medicininėje literatūroje aprašomos daugiau kaip 84 jų rūšys. Tarp populiariausių minima nemiga (iš vakaro sunku užmigti, nubundama anksti, nepavyksta išmiegoti, dieną padidėja mieguistumas). Ji vargina 35–40 proc. gyventojų. O nepailsėjęs žmogus, žinia, negali pasigirti našiu darbu, daro klaidų vairuodamas, prastėja adaptacija šeimoje bei socialinėje aplinkoje.
Pašnekovė pastebi, kad pastaraisiais metais gana dažnai nemigos priežastimi tampa didžiulis gyvenimo tempas, fizinė ar emocinė įtampa ir per didelis dėmesys elektroninei erdvei. Pernelyg daug laiko praleidžiant internete sparčiai vystosi vadinamoji elektroninė nemiga (miego sutrikimams, atsirandantis nuolat dirbant kompiuteriu, naršant socialiniuose tinkluose, be saiko tikrinant elektroninį paštą, rašant žinutes telefonu). R.Mameniškienės teigimu, pastarosios nemigos išvengti galima, tačiau būtina save disciplinuoti, reikia riboti laiką, leidžiamą naudojantis mobiliaisiais telefonais ir visų rūšių kompiuteriais.
Medikė atkreipia visuomenės dėmesį: „Kompiuteris, telefonas, kiti elektroniniai prietaisai vakare, prieš miegą, turi būti išjungti. Žinutes telefone ar elektroninį paštą rekomenduotina pasitikrinti dar prieš vakarienę, bet ne vėliau. Kur kas sveikiau, nei sėdėti palinkus prie kompiuterio, prieš naktį pasivaikščioti lauke, pakvėpuoti grynu oru ar paskaityti knygą. O jei suaugusieji nekontroliuos, kiek laiko prie elektroninių prietaisų praleidžia jų vaikai, nemenka tikimybė, kad jiems ne tik prasidės elektroninė nemiga, bet ir išsivystys širdies ritmo sutrikimai, stenokardija ar net ištiks ankstyva mirtis.”
Taip pat specialistė rekomenduoja prie lovos, ant naktinio stalelio, laikyti ne rytais į darbą keliantį mobilųjį telefoną, o prisuktą tradicinį žadintuvą. „Nors taip daro tikriausiai jau mažuma žmonių“, – pripažįsta medikė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...