2014 Rugsėjo 05

Kaip prokurorai tampa marionetėmis

veidas.lt

Vyriausybė ir Seimo Socialdemokratų frakcija neseniai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų ištirta žala, padaryta stabdant suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą 2008–2012 m.

Pasak premjero Algirdas Butkevičius, teisėsaugos institucijų kurpta byla galėjo padaryti didelę žalą valstybei, nes buvo nutrauktas svarbus projektas įsteigiant valstybės įmonę Gamtinių dujų terminalas, kurioje 20 proc. akcijų turėjo didžiausia gamtinių dujų vartotoja šalyje AB „Achema“, o likusią dalį – valstybė.

Vyriausybės vadovas prašo Generalinės prokuratūros ištirti, ar 2009–2010 m. nebuvo pasinaudota specialiųjų tyrimo tarnybų bei prokuratūros institucijomis, siekiant sužlugdyti valstybei svarbų projektą. Rašte Generalinei prokuratūrai taip pat prašoma ištirti, kokia reali žala valstybei ir kieno užsakymu buvo padaryta neįgyvendinus ankstesnio ir pigesnio suskystintų dujų terminalo projekto. Šią bylą neaišku, kieno nurodymu, pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), o valstybinį kaltinimą teismuose palaikė ne į vieną skandalą įsivėlęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičiaus.

Vyriausybės vadovas kreipimąsi į aukščiausiuosius teisėsaugos organus pasirašė po to, kai gegužės pabaigoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) kolegija paskelbė sprendimą išteisinti buvusios Vyriausybės pareigūnus Anicetą Ignotą ir Neringą Pažūsienę, kurie kaltinti trąšų gamintojos „Achemos“ protegavimu steigiant bendrą su valstybe įmonę Gamtinių dujų terminalas, dėl ko valstybė esą patyrė didelę neturtinę žalą. LAT nuomone, „žala valstybei padaryta ne kasatorių veiksmais, proteguojant AB „Achema“, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas ir Lietuva iki šiol neturi suskystintų dujų terminalo“.

Dėl šio ikiteisminio tyrimo buvo nutrauktas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos projektas ir atnaujintas tik po ketverių metų, tačiau atnaujinus darbus terminalo statybos kainos jau buvo smarkiai išaugusios. Bylą kontroliavusiam prokurorui G.Tarasevičiui du kartus pavyko suklaidinti teisėjus ir priimti Ūkio ministerijos pareigūnus apkaltinančius nuosprendžius.

Aukščiausiojo Teismo kolegija niekais pavertė ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro G.Tarasevičiaus kurptą bylą, ir į reikalo esmę neįsigilinusio Vilniaus apylinkės teisėjo Valdo Petraičio gėdingą nuosprendį, kurį vėliau nekritiškai pakartojo Vilniaus apygardos teismo kolegija. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad, „nepaisant to, jog apylinkės teismo nuosprendis surašytas 94 lapuose, jo motyvuojamoji dalis dėl N. Pažūsienės ir A.Ignoto nuteisimo sudaro tik pusantro lapo“. LAT baudžiamąją bylą nutraukė.

„Aukščiausias Teismas priėmė sprendimą, kad ankstesnio SGD terminalo sustabdymas buvo neteisėtas ir kad valstybei padaryta didžiulė žala, ekonominė žala pirmiausia. Taip pat – kad žemesnių instancijų teisėjai neatsakingai išnagrinėjo visą surinktą medžiagą ir priėmė (…) neteisingus sprendimus. Kas gali paneigti, kad nebuvo daromas politinis spaudimas“, – žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Jo teigimu, teisėsaugos institucijos, pradedant Generaline prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentu, turi išsiaiškinti, kas visa tai inicijavo, kodėl tai buvo daroma.

Kaltinimus grindė abejonėmis ir prielaidomis

Dujų terminalo byla yra tik vienas epizodas, rodantis, kokią žalą valstybei ir jos gyventojams gali padaryti netinkami teisėsaugininkų, ypač prokurorų, veiksmai. Valstybinį kaltinimą terminalo byloje palaikęs prokuroras G.Tarasevičius ne vieną kartą buvo įsivėlęs į neaiškias bylas.

Prieš metus jis figūravo dar vienoje garsioje byloje, kurioje neteisėtu informacijos atskleidimu ir piktnaudžiavimu tarnyba bandė apkaltinti buvusią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėją Liną Andriuškevičienę ir dar du žmones. Teismas kaltinamuosius išteisino, nes prokuroras G.Tarasevičius kaltinimus bandė grįsti nežinia kaip surinkta operatyvine medžiaga. Išanalizavęs prokurorų surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamųjų kaltę. Teismo nuomone, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis. „Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis“, – pabrėžė teismas.

Prokuroro G. Tarasevičiaus veikla patyrė fiasko ir  kitose jo organizuotoje bylose. Jis palaikė valstybės kaltinimą neteisėtai, kaip jau dabar žinoma, atleistiems FNTT vadovams Vytautui Giržadui ir Vitalijui Gailiui. Kitais žodžiais, G.Tarasevičius toje byloje arba vykdė politikų užsakymą, arba buvo nekompetentingas. Jis pirmu smuiku griežė ir jau minėtoje FNTT ikiteisminių tyrimų tyrėjos L.Andriuškevičienės byloje, kur vėlgi – arba vykdė STT užsakymą, arba parodė savo nekompetenciją. Tai jis tyrė ir buvo priverstas nutraukti garsią „Vilniaus vandenų“ bylą keletui asmenų – penkis kartus tyrimas byloje buvo pratęsiamas, tačiau įtariamieji apklausti vos porą kartų. Tai jau aiškus piktnaudžiavimas arba apsileidimas. G.Tarasevičius pareiškė, kad trijų byloje kaltintų asmenų kaltinamajam aktui surašyti nepakanka duomenų (išvertus iš juridinės kalbos tai reiškia, kad byla tuščia), tačiau jų sąskaitos buvo areštuotos, jų atžvilgiu buvo taikomos kardomosios priemonės. Žmonės prarado darbą, suteršta jų reputacija. Beje, vienas iš įtariamųjų viešai kaltino G.Tarasevičių bei STT pareigūnus sufabrikavus baudžiamąją bylą.
Gavo viskio ir medaus

Prokuroro G.Tarasevičiaus pastarųjų metų veiklos ledkalnio viršūne vis dėlto reikėtų laikyti jo santykius su buvusiu skandalingu advokatu Juzefu Kozubovskiu. Dar 2011 m., kai dėl neteisėtos ūkinės veiklos ir neteisėto praturtėjimo tuomečio advokato J.Kozubovskio atžvilgiu FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą, jį kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras G.Tarasevičius. Būtent jo sprendimu buvo areštuota beveik penkių milijonų litų vertės prieštaringai vertinamo advokato turto. Praėjusių metų gegužės mėnesį J.Kozubovskis atėjo į G.Tarasevičiaus kabinetą ir lyg tarp kitko užsiminė jam apie praeities nuodėmes.

O jų būta nemenkų. 2011 m. prokuroras G.Tarasevičius girtas automobiliu trenkėsi į medį, o po avarijos vietoj savęs pasodino kitą vairuotoją, taip išvengdamas ne tik administracinės baudos, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimo keleriems metams. 2013 m. vienoje muitininkų kyšininkavimo byloje G.Tarasevičiui buvo perduotas kyšis – trijų litrų ąsotis medaus ir du pustrečio litro talpos buteliai viskio.

„Tai ką man dabar daryti?“ – išklausęs informaciją advokato paklausė G.Tarasevičius. „Ką daryti? Turėtum trejiems metams atiduoti vairuotojo pažymėjimą ir sumokėti baudą su palūkanomis ir delspinigiais. O už kyšio ėmimą – pats save lygtinai nuteisti mažiausiai dvejiems metams“, – išpyškino jam J.Kozubovskis.

Po šio pokalbio G.Tarasevičius pasiėmė laisvadienį apmąstymams ir sprendimui priimti. Kitą dieną jis parašė raportą Generalinės prokuratūros vadovams, kuriame prisipažino paėmęs viskį su medumi bei dėl kitų praeities paklydimų ir nuodėmių. Tik, atrodo, šiek tiek pamelavo: nors nurodė, kad gautą kyšį išmetė į šiukšlyną, buvo duomenų, jog vieną butelį viskio perdavė muitininkų bylą tyrusiam kolegai prokurorui Nerijui Puškoriui. Neaišku, kokių interesų skatinamas G.Tarasevičius domėjosi garsiąja muitininkų kyšininkavimo byla, kurioje kaltinimai buvo pareikšti daugiau nei 30-iai pareigūnų, iš visų sieną kertančių sunkvežimių vairuotojų rinkdavusių „duoklę“.

Tądien po prisipažinimo ir baigėsi prokuroro G.Tarasevičiaus, kaip valstybinį kaltinimą palaikančio pareigūno, nepriklausomumas bei savarankiškumas.

Pats G.Tarasevičius apie savo, kaip prokuroro, ateitį kalba gana miglotai: „Per 17 darbo prokuratūros sistemoje metų panašios psichologinės įtampos nesu jautęs. Kartais jaučiuosi labai nekomfortiškai. Apie mane gali šnekėti ką nori, bet atvejo su medumi nelaikau rimtu kyšiu, nes tai daugiau buvo surežisuotas šantažas, – dėsto prokuroras. – Antraip kodėl pats perdavimo faktas buvo specialiai fotografuojamas? Detaliau šio fakto neaiškinsiu, nes vyksta tyrimas, kurį kontroliuoja aukštesni prokurorai. Aš į visą šitą reikalą nesikišu, ko paklausia – atsakau, bet jokios iniciatyvos nerodau. Pasakysiu tik tai, kad kai mano mašinoje atsidūrė medus su alkoholiu, aš visą maišelio turinį išmečiau.“

Pasak jo, jei šiandien paimsi butelį alkoholio, tai rytoj jau kas nors gali į kabinetą ir vokelį su pinigais atnešti.

G.Tarasevičiaus teigimu, jo, kaip pareigūno, ateitis priklausys nuo to, kaip baigsis minėtas tyrimas, tačiau jis pats kol kas darbo keisti neketina. Bet pats kyšio gavimo faktas neskatina prokuroro geriau dirbti. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistai neprognozuoja, kada šis tyrimas galėtų būti baigtas. Tyli ir tyrimą kontroliuojantys prokuratūros vadovai.

Prokuratūros vadovai, ne paslaptis, gaunantys ir ne vieną politinį užsakymą, jiems vykdyti visuomet pasitelkia nuodėmių turinčius prokurorus, kurie daro tai, kas liepiama. Daugelis tokių prokurorų neturi įgūdžių ir nepasižymi analitiniu mąstymu, kad galėtų tirti sudėtingus korupcinius bei finansinius nusikaltimus, neturi tam nei laiko, nei noro. Kur kas geriau būti tampomam už virvelių ir daryti tai, kas pasakoma „iš viršaus“.

To paties J.Kozubovskio byloje G.Tarasevičius tyrimo medžiagą net keturis mėnesius marino savo stalčiuose ir neperdavė jos teismui, kol galų gale byla buvo perduota kitai prokuratūrai. FNTT pareigūnai baiminasi, kad byla gali būti visai numarinta. Generalinė prokuratūra žadėjo pradėti tyrimą dėl G.Tarasevičiaus ir pateikti visus atsakymus dėl jo veiksmų.

Prokuroras vilkino ir garsaus verslininko Tado Karoso bylą, kol šio verslininko advokatai nesikreipė į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Berezovskis nustatė, kad T.Karoso byloje prokuroras G.Tarasevičius net tris mėnesius be pateisinamos priežasties neatliko jokių veiksmų, nors byla nėra nei sudėtinga, nei didelės apimties. Buvo bandoma teisintis dideliu darbo krūviu bei atostogomis, ir tik po teismo nutarties prokuroras buvo priverstas veiksmus tęsti.

Tokių atvejų, kai teisėsaugos rankomis piktnaudžiaujama vidury baltos dienos arba tiesiog susidorojama su neįtinkančiais verslo partneriais ar konkurentais, – tūkstančiai. Didžiausia to priežastis – pareigūnų nebaudžiamumas ir nekompetencija.

Negana to, prokuroras G.Tarasevičius prieš kurį laiką apskritai suabejojo Lietuvos teisine sistema. Jo teigimu, kam apskritai šalyje reikalingi žemesnės instancijos teismai, jei jų nutartys esą retai kada įsiteisėja, o nagrinėjimas perkeliamas į aukštesnės instancijos teismus. Tad geriausia būtų apskritai panaikinti apylinkių teismus. Matyt, kad prokuroras susipyko su konstitucinėmis nuostatomis.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

DĖL PRIPAŽINIMO PADARIUS LIETUVOS ŽURNALISTŲ IR LEIDĖJŲ ETIKOS KODEKSO PAŽEIDIMUS PUBLIKACIJOJE „KAIP PROKURORAI TAMPA MARIONETĖMIS” („VEIDAS.LT”, 2014-09-05)

2015 m. spalio 12 d. Nr. EKS-13/15 Vilnius

Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija) išnagrinėjo Giedriaus Tarasevičiaus skundą dėl publikacijos „Kaip prokurorai tampa marionetėmis” („veidas.It”, 2014-09-05) ir nustatė:

Pareiškėjas skunde nurodo, jos skundžiamoje publikacijoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir iškraipyta informacija, kuri žemina jo garbę, orumą bei dalykinę prokuroro reputaciją.

Analogišką skundą pareiškėjas padavė ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Žurnalistų etikos inspektorė (toliau – Inspektorė) pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. SPR-33 pripažino jį iš dalies pagrįstu. Inspektorė nustatė, jog publikacijos teiginiai „Prieš metus jis figūravo dar vienoje garsioje byloje, kurioje neteisėtu informacijos skleidimu ir piktnaudžiavimu tarnyba bandė apkaltinti buvusią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėją Liną Andriuškevičienę ir dar du asmenis. Teismas kaltinamuosius išteisino, nes prokuroras G.Tarasevičius kaltinimus bandė grjsti nežinia kaip surinkta operatyvine medžiaga” ir „Jis palaikė valstybės kaltinimą neteisėtai, kaip jau dabar žinoma, atleistiems FNTT vadovams Vytautui Giržadui ir Vitalijui Gailiui” neatitinka tikrovės. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo dėl FNTT tyrėjos Linos Andriuškevičienės veiksmų neorganizavo, jam nevadovavo, kaltinamojo akto nerašė, bylos į teismą neperdavinėjo ir valstybinio kaltinimo nepalaikė, o tik dalyvavo teismui skelbiant nuosprendį. Su FNTT vadovų Vytauto Giržado ir Vitalijaus Gailiaus byla pareiškėjas iš viso nėra niekaip susijęs, o ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro.

„veidas.lt“ redakcijos atstovai Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir Inspektorei pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog, rengdami publikaciją, rėmėsi viešojoje erdvėje paskelbta informacija, kuri nebuvo paneigta.

Komisija konstatuoja:

Pagal Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str., gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones.

Skundžiamoje publikacijoje nebuvo nurodyti paskelbtos informacijos šaltiniai, todėl redakcinė atsakomybė už visą paskelbtą informaciją tenka publikacijos autoriui ir veidas.lt” redakcijai. Publikacijos rengėjai paskelbė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją, todėl darytina išvada, jog tokiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr.71-1706; 2006, Nr.82-3254; TAR, 2014, Nr. 2014-18935) 461 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi. Komisija nusprendžia:

1. Pripažinti, jog publikacijoje „Kaip prokurorai tampa marionetėmis” „veidas.lt“ (2014-09-05) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str., nustatantis, jog, gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones.

2. įpareigoti UAB „Veido” periodikos leidykla paskelbti šj sprendimą portale „veidas.lt“. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...