2013 Kovo 18

Kaip Lietuvos universitetai atrodo Europos kontekste

veidas.lt


Mokslo rodikliais Lietuva gerokai atsilieka nuo Vakarų, bet žvelgiant į visumą pagal savo aukštojo mokslo lygį Europoje esame tarp vidutiniokių.

Ada Jonušė, 25 metų Europos Parlamento nario Leonido Donskio padėjėja Briuselyje, stažavusis Jungtinėse Tautose ir pernai tapusi pirmosios JT simuliacinės konferencijos Lietuvoje projekto vadove, pamatus savo karjerai padėjo keliose šalyse: vieną semestrą studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, bakalauro diplomą įgijo Berlyno Laisvajame universitete, o magistro studijas baigė Marburgo (Vokietija) ir Kenterberio (Didžioji Britanija) universitetuose.
Tarp studijų Lietuvoje ir Vakarų Europoje Ada pastebi daug skirtumų.
„Manau, didžiausias skirtumas yra tas, kad tiek Vokietijoje, tiek Anglijoje yra daugiau ugdomas kritiškas ir analitiškas studento mąstymas. Kiek atsimenu savo pirmo kurso egzaminus Lietuvoje, nors jie, žinoma, gal ir nėra reprezentatyvūs, ten svarbiausia buvo kuo tiksliau atkartoti dėstytojo žodžius ar atmintinai išmokti knygos paragrafus, – sako A.Jonušė. – Užsienyje kreipiamas didesnis dėmesys, kaip studentas mąsto, kaip geba įsisavinti informaciją ir ją panaudoti, be to, studijuojančiam suteikiama daugiau laisvės rinktis – pavyzdžiui, per egzaminą gali pasirinkti vieną iš trijų temų ir parašyti apie tai esė. Tiek Vokietijoje, tiek Didžiojoje Britanijoje kiekvieną semestrą aš galėjau pati sudaryti tvarkaraštį ir pasirinkti norimus studijuoti dalykus, nuspręsti, kada mokausi daugiau, o kada – mažiau. Kad Lietuvoje būtų daug tokių pasirinkimo galimybių, nelabai esu girdėjusi, čia kaip mokykloje gauni tvarkaraštį mokslo metų pradžioje ir dažniausiai nieko keisti jau nebegali.“
A.Jonušė taip pat susidarė nuomonę, kad užsienyje dažniau atnaujinamos studijų programos, o iš Lietuvoje studijuojančių giminaičių ar draugų jai yra tekę girdėti nusiskundimų, kad studijų programos, vadovėliai – pasenę, kad dėstytojas padalija studentams medžiagą vos ne iš sovietinių laikų. „Bet manau, kad Lietuvoje yra ir labai kokybiškai dėstomų dalykų – gamtos mokslų, fizikos, IT, medicinos studijos Europos kontekste tikrai nėra prastos. Lietuvoje, ypač humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, yra labai gerų dėstytojų ir gabių studentų“, – priduria Vokietijoje ir Anglijoje studijavusi A.Jonušė.
Taigi kaip Lietuvos aukštasis mokslas šiandien atrodo Europos kontekste, kur esame stiprūs, o kur atsiliekame?

Tarp ES narių – penkti šešti nuo galo?

„Thomson Reuters“ Europos universitetų reitinge – 400 Europos alma matter sąraše – yra vienas Estijos, du Lenkijos universitetai, bet nėra nė vieno Lietuvos universiteto, nors pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių 25-34 metų amžiaus grupėje Lietuva pernai buvo antra visoje ES (49 proc.). Iš ES narių į universitetų reitingą patenka septyniolika, o už borto lieka dešimt valstybių, tarp kurių daugiausiai arba labai mažos, arba pačios skurdžiausios ES šalys. Reitingai visada sulaukia daug kritikos ir nepasitenkinimo, o daugiausiai būtent iš mažų šalių, ypač – neanglakalbių, nes kaip bebūtų, reikia pripažinti, kad jų galimybės konkuruoti dėl aukštesnių pozicijų tokiuose reitinguose (o tuo labiau pagal Nobelio laureatų skaičių ir panašius kriterijus) yra itin menkos.
Vis dėlto ar tikrai mūsų universitetai tokie prasti, jei europiniuose reitinguose jų nėra net tarp 400 geriausiųjų? „Tarptautiniai tyrimai ir parametrai pačiais įvairiausiais pjūviais rodo, kad mes pagal aukštojo mokslo lygį esame tarp Europos vidutiniokų, – teigia buvęs švietimo ir mokslo ministras, Seimo narys Gintaras Steponavičius. – Atsižvelgiant į padarytus sprendimus, manau, ilgainiui tikrai turėsime vieną ar du Lietuvos universitetus aukštesnėse europinių reitingų pozicijose. Tai priklauso ne tik nuo politikų, bet daugiausiai nuo pačių universitetų ambicijų ir pastangų užtikrinti kuo aukštesnę pasaulinio lygio veiklą bei studijų kokybę. Investicijos į mokslo slėnius, laboratorijas, įrangą irgi kuria prielaidas ateityje turėti aukštesnį mokslinės veiklos lygį.“
Pasak dr. Ainiaus Lašo, Oksfordo universiteto Politikos ir tarptautinių santykių katedros vyriausiojo mokslinio bendradarbio, tai, kad į reitingą nepatenka net mūsų mokslo pažiba Vilniaus universitetas, dar nereiškia, kad Lietuvos universitetai europiniu lygiu yra labai prasti, bet parodo, kad neturime aukšto lygio mokslininkų, kurių pasiekimai būtų ryškūs tarptautiniu lygiu, kritinės masės.
Iš tiesų Lietuva, kaip yra pripažinusi ir Europos Komisija, ir kitos institucijos, norėdama stiprinti savo universitetus pirmiausia turi pasitempti būtent mokslo srityje. Su tuo sutikdamas A.Lašas mano, kad Lietuva pagal aukštojo mokslo lygį tarp ES šalių yra kokioje penktoje šeštoje vietoje nuo galo: Oksfordo universitete pagal ES finansuojamą projektą dirbančio mokslininko požiūriu, rumunai ir bulgarai nuo mūsų atsilieka, latviai ar slovakai atrodo panašiai, o estai ir lenkai – lenkia.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...