2015 Lapkričio 16

Kaip atpažinti, ar tai – inovacija? – PR

veidas.lt

Scanpix

Pagal išlaidas, skiriamas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, iki 2013 m. nuo ES vidurkio Lietuva atsiliko daugiau nei perpus (ES vidurkis – 2,01 proc. BVP; Lietuvoje – 0,95 proc. BVP). Versle situacija dar prastesnė. Verslo išlaidos moksliniams tyrimams tesudarė 0,24 proc. šalies BVP. Tačiau pernai pasiektas esminis lūžis.

Austė MERKYTĖ

2014 m. oficialieji duomenys dėl išlaidų, skiriamų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pagerėjo. Verslas pernai, palyginti su an­kstesniais metais, net 28,3 proc. padidino iš­laidas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams. Pernai verslo skirta suma MTEP veiklai pasiekė 117,2 mln. eurų. Valdžios sek­toriaus (be aukštojo mokslo) suma, skirta MTEP, siekė 124,6 mln. eurų, arba 8,5 proc. daugiau nei 2013 m.

Didžiausia dalis MTEP pernai buvo finansuota užsienio lėšomis. Jos siekė 126,7 mln. eurų ir sudarė 34 proc. visų MTEP išlaidų. Iš viso 2014 m. šalyje MTEP skirta 369,8 mln. eurų, arba 1,01 proc. Lietuvos BVP.

Lietuvos inovacijų centro (LIC) vadovas Kęs­­tutis Šetkus prognozuoja, kad 2015 m. in­vesticijų į MTEP augimas turėtų būti dar di­­des­nis. Ir tai labai džiugina, nes remiantis šiais duomenimis pasaulyje skaičiuojamas valstybės konkurencingumas.

Tikėtina, kad šoktelėti reitingų lentelėje pa­dėjo ir maždaug 4 mln. eurų apimties Moks­lo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgy­­vendinamas projektas „Technologijos ir moks­las inovatyviam verslui“. Projektas finansuo­­jamas ES struktūrinių fondų lėšomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų pro­­gramos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir eko­no­mi­kos augimui skirti moksliniai tyrimai ir techno­loginė plėtra“ priemonę „Inogeb LT-3“.

Projekto veiklos skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą, technologijų perdavimą, mokslo ir tyrimų rezultatų komercinimą, intelektinės nuo­­savybės apsaugą. Įgyvendinus šias veiklas sie­kiama sumažinti inovatyvaus verslo pradžios ri­ziką bei paskatinti inovatyvių įmonių kūrimąsi, nau­jų produktų ar paslaugų pateikimą į rinką, su­ak­tyvinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse moks­linių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) ir inovacinės veiklos programose. Pro­jekto veiklos taip pat orientuotos į aktyvų MTTP ir inovacijų veiklų plėtojimą jau veikiančiose įmonėse.

 

Inovacijos galimos bet kokiame versle

Pasirodo, daugelis Lietuvos įmonių, nors ir diegia inovacijas, nesugeba jų atpažinti, taip blogindamos bendrą Lietuvos statistiką. Pasak Ūkio ministerijos Inovacijų departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjos Lai­­mos Kaušpadienės, labai svarbus aspektas, kad įgyvendinant minėtą projektą įmonėms suteikiama žinių apie inovacijų kūrimo ir deklaravimo svarbą, joms teikiamos nemokamos kon­sultacijos bei praktiniai įgūdžiai MTEP išlaidų apskaitos, inovacinių ir technologinių auditų, atas­kaitų pildymo klausimais. Dažnas verslininkas, įvaldęs šią informaciją, atpažįsta naudojantis gal net ne vieną inovaciją, bet iki šiol neteikęs apie ją statistinės informacijos.

Pasak projekto partnerio LIC di­rektoriaus K.Šetkaus, jam dažnai ten­ka matyti, jog daugybę patobulinimų, mokslinių tyrimų ir inovacijų savo dar­be naudojantys verslininkai tarsi naujieną priima tai, kad jų veikla yra inovatyvi.

UAB „Metalistas LT“ generalinis di­rektorius Mantas Gudas pripažįsta, kad įmonė visuomet da­rė tai, kas vėliau, pasitarus su LIC darbuotojais, buvo įvardyta kaip inovacija.

„Siekdami būti konkurencingi, tam tikrai de­talei pagaminti ieškodavome greitesnio, pigesnio ir kokybiškesnio būdo. Taip išradome vadinamąjį štampavimo būdą, į kurį pasiūlėme in­ves­tuoti Vakarų bendroves arba patys gaminame produktus štampavimo būdu. Šią mūsų at­rastą technologiją drąsiai galime vadinti inovacija, nors mums tai buvo darbo kasdienybė“, – sa­ko M.Gudas.

Šiuo būdu gaminant detales sutaupomos ke­lios operacijos, padidinamas gamybos greitis, užtikrinami aukštesni kokybės parametrai, nei gaunat produktą įprastinėmis priemonėmis.

„Nenuostabu, kad Lietuvos verslininkai tik patrauko pečiais išgirdę, jog kasdienė įmonės veikla turėtų būti įtraukta į Statistikos departamentui kasmet teikiamas veiklos ataskaitas ir pažymėta kaip inovatyvi. Žinodami šį reiškinį spe­­cialistai daro išvadą, kad oficialioji statistika ne­atspindi tikrovės. Dėl šios priežasties ir skatina­me įmonių vadovus atidžiau pažvelgti į vykdomą veiklą, atpažinti inovacijas ir jas deklaruoti“, – sako K.Šetkus.

 

MTEP veiklai – valstybės pagalba ir mokestinės lengvatos

MITA direktoriaus pavaduotojas Kazimieras A­rlauskas pabrėžia, kad reikia daugiau informacijos apie pagalbą, kurios verslas gali gauti iš viešojo sektoriaus ir iš privačių įmonių, padedančių įdiegti inovacijas.

Neseniai MITA inicijavo elektroninį mokslo var­tų projektą – platformą, kurioje suprantamai ir koncentruotai pateikiama informacija apie tai, kokius tyrimus vykdo mokslo įstaigos, nurodomi konkrečių pagalbą teikiančių įstaigų ir ekspertų kontaktai.

„Inovacijų srityje MITA daugiau dirba su smul­­kiuoju verslu. Pradedantiesiems padedame nuo pat pradžių išsigryninti idėjas ir pasitelkti mokslo bei tyrimų patirtį, pasirinkti ir diegti inovatyvias technologijas. Matome, kad viena inovacija seka paskui kitą, taip tobulėja jų sukuriami produktai, stiprėja konkurencinės pozicijos rinkoje“, – sako K.Arlauskas.

LIC direktorius K.Šetkus pabrėžia, kad verslininkai, dalyvaujantys MTEP programose, gali nau­­­dotis mokesčių lengvatomis. Pirmoji lengvata lei­džia mažinti pelno mokestį. Pavyzdžiui, jei in­ves­tavote į mokslinius tyrimus ar kitokią inovatyvią veiklą 30 tūkst. eurų, jūsų neapmokestinamo­jo pel­no riba šoktelės tris kartus: iki 90 tūkst. eurų.

Kita lengvata susijusi su įranga, kuri naudojama inovatyviems produktams kurti. Jeigu tai kom­piuterinė įranga ar gamybos įrenginiai – jie gali būti įrašomi į amortizacines sąnaudas po dve­jų metų. Įprastai gamybos staklės „nurašomos“ po 5–7 metų eksploatavimo.

Trečioji lengvata: 50 proc. pelno per trejus metus galima panaudoti inovatyvių technologijų panaudojimui, nemokant pelno mokesčio.

Projekte dalyvavusių įmonių atstovai pabrėžė, kad smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams stipriausia motyvacija plėtoti MTEP ir deklaruoti MTEP išlaidas yra galimybė susimažinti pelno mokestį.

Lietuvoje nuo 2008 m. galioja MTEP lengvata, leidžianti bendrovėms MTEP veiklos są­nau­das – darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, MTEP paslaugų įsigijimo išlaidas iš ap­mo­­kestinamųjų pajamų atskaityti tris kartus. Tai reiš­kia, kad kiekvienas MTEP veiklai išleistas eu­ras virsta trimis eurais, kurie gali būti atskaitomi iš apmokestinamųjų pajamų tais metais, kuriais MTEP išlaidos buvo patirtos.

Kol kas šiomis lengvatomis neskubama naudotis. Lietuvoje tėra 150 įmonių, kurioms pritaikytos minėtos lengvatos.

 

Projektą lydėjo sėkmė

Mūsų šalies įmonės susidomėjo projektu „Tech­nologijos ir mokslas inovatyviam verslui“ ir aktyviai jame dalyvavo. Pasak L.Kaušpadienės, pasinaudojant 2007–2013 m. laikotarpio priemonėmis buvo siekiama sukurti infrastruktūrą, kuri gebėtų svariai prisidėti prie MTEP veiklų įgyvendinimo. Atrodo, kad pavyko ne tik pagyvinti inovacijų diegimo procesą, bet ir atpažinti, kas yra inovacija.

MITA duomenimis, pagal inovacijas Lie­tu­vo­je gerokai pirmauja informacinių technologijų bendrovės. Savotišku inovacijų flagmanu galima laikyti Lietuvos biotechnologijų bendroves, kurios anksčiausiai pradėjo nau­dotis moksliniu potencialu bei iš­radimais. Nuo seno didžiuojamės Lie­tuvos lazerių kūrėjais, dėl savo šiuo­laikiškų ir kokybiškų sprendimų ži­nomais bei itin vertinamais visame pa­saulyje.

Pasak L.Kaušpadienės, mūsų šalis išskyrė prioritetines kryptis: atsinaujinančios energetikos technologijos, agroinovacijos, medicininės tech­nologijos ir biofarmacija, informacinės ryšio tech­nologijos ir logistika, naujų gamybos procesų bei kūrybingos visuomenės sferos.

Šiuo metu verslo sektoriuje daugiausia MTEP skirta mokslinių tyrimų ir taikomajai veiklai (29,1 mln. Eur), chemikalų ir chemijos produk­tų gamybai (11 mln. Eur) bei kompiuterių programavimo, konsultacinei ir susijusiai veiklai (10,1 mln. Eur).

Lietuva kelia sau ambicingus tikslus iki

2020 m. beveik padvigubinti investicijas (iki 1,9 proc. BVP) į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

LIC ekspertai, patariantys įmonėms, kaip plė­­toti inovatyvią veiklą, pripažįsta, kad ilgą laiką bū­ta šią kryptį slopinančių veiksnių. Pirmiausia tai, kad Lietuvos verslas ir mokslas ilgą laiką orien­­tavosi į Rytų rinkas, kuriose pakako konkuruoti maža kaina, bet ne geresniu produktu. Tai neskatino inovatyvios veiklos. Kitas stabdys buvo pernelyg mažas mokslo ir verslo bendradarbiavimas.

Vis dėlto nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Ne­tiesiogiai didelę įtaką padarė ekonominė kri­zė, priversdama įmones diegti ne grįstus ma­žomis sąnaudomis, bet inovatyvesnius produktus ir taip siekti konkurencingumo Vakarų rinko­se.

Keičiasi ir MTEP aplinka, nes mūsų šalyje iš­dy­go mokslo ir verslo slėnių, modernių laborato­rijų, kurių infrastruktūra suteikia visas sąlygas inovacijoms kurti.

Užs. Nr. VPL 1016

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...