2016 Liepos 07

Metų valstybės tarnautojo rinkimai

Kada valstybės tarnautojus gerbsime kaip gaisrininkus

veidas.lt

BFL nuotr.

Aušra LĖKA

Gaisrininkai gauna piliečio pagalbos prašymą ir sparčiai išsprendžia jo problemą, tad ir pasitikėjimas jais pats didžiausias. Toks principas turėtų veikti visose mokesčių mokėtojų išlaikomose institucijose: sparčiai ir efektyviai spręsti piliečių problemas, o ne rašinėti kokius popierius.

Tokį receptą, kaip didinti pasitikėjimą valstybės tarnautojais, „Veido“ apskritojo stalo diskusijoje Valstybės dienos išvakarėse pateikė Mykolo Romerio universiteto rektorius dr. Algirdas Monkevičius.

Dabar valstybėje yra apie 69 tūkst. vadinamųjų biurokratų.

Kiek reikia Lietuvai valdininkų, kodėl nemažėjant išlaidų valstybės tarnautojams ir jų kvalifikacijai pučiasi ir išlaidos ekspertams, ar valstybės tarnyboje įmanoma moderni vadyba, diskusijoje mintimis taip pat dalijosi Vy­riau­sybės kancleris dr. Alminas Mačiulis, Seimo Audito komiteto narė Jolita Vaickienė, „Berlin Chemie Menarini Baltic“ generalinis direktorius dr. Algimantas Bla­žys ir „Baltic Institute of Corporate Go­ver­nan­ce“ prezidentas Paulius Martinkus.

Gyventojų mažėja – valdininkų daugėja

Nuo šios Vyriausybės kadencijos pradžios valstybėje gyventojų sumažėjo 83 347, o valdininkų, skaičiuojant užimtus etatus, padaugėjo 245. 2013 m. sausio 1 d. tūkstančiui gyventojui jų teko 23,7, o dabar – 24,5.

A.Mačiulis: Dabar valstybėje yra apie 69 tūkst. vadinamųjų biurokratų. Nuo šios Vyriausybės kadencijos pradžios nepavyko labai smarkiai su­mažinti jų skaičiaus – sumažėjo apie 1,3 tūkst. etatų. Oponentai sako, kad didžioji jų da­lis – buvusios neužimtos pareigybės. Bet tai buvo galimybė didinti biurokratų skaičių, da­bar jos neliko, nors visi ministrai bandė pagrįsti, kad tie etatai reikalingi, tik laikinai tušti, o at­siradus finansinių galimybių žmonės bus įdarbinti.

Vis dėlto nesutikčiau, kad valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas sprendžia problemas. Turi būti aiškiai suprantama, kad atitinkamoms funkcijoms atlikti reikia atitinkamos komandos.

A.Blažys: Tie 69 tūkst. – tai daug ar mažai, palyginti su kitomis ES šalimis?

A.Mačiulis: Įvairiose šalyse – skirtinga skaičiavimo metodika: vienur įtraukiami statutiniai pareigūnai, kitur – ne, kai kurios šalys įskaičiuoja visą viešąjį sektorių (sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir kt. darbuotojus). Pagal Eurostatą, kuris visas ES nares vertina pagal tą pačią metodiką (skaičiuoja dirbančiuosius viešojo valdymo, gynybos ir privalomojo socialinio draudimo sektoriuje), Lietuva arti vidurkio: pas mus dirbantieji šiuose sektoriuose sudaro 2,78 proc. visų šalies gyventojų, o ES vidurkis – 2,96 proc.

Net palyginti su estais (o mėgstame su jais lygintis), skaičiuojant procentiškai gyventojų skaičiui pas mus valstybės tarnautojų šiek tiek mažiau. Taip, estai pastaraisiais metais gana ryžtingai mažino jų skaičių. Bet problemas sprendžia ne valstybės tarnautojų mažinimas, o jų veiklos kokybė – kad jie eitų į darbą ne atsėdėti ir užsiiminėti procesu – surašė kokį raštą, kažkam nunešė.

Valstybės tarnautojų ir viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius Lietuvoje – apie 300 tūkst., arba apie 10 proc. gyventojų. Pavyzdžiui, Vokietijoje šis skaičius labai panašus – 9,5 proc.

J.Vaickienė: Seimo Audito komitetas skaičiuoja ne tą keistą skaičių – leistinus etatus, o realiai užimtuosius, ir per pastaruosius porą metų jų daugėja: nuo 2014 m. sausio valstybės tarnautojų (be savivaldybių) buvo 40,2 tūkst., dabar šimtu daugiau. Savivaldybių valdininkų kiek buvo, tiek ir tebėra – 13,6 tūkst. Vienintelių sumažėjo tik statutinių – buvo 17 tūkst., liko 16 tūkst. Policijos, Sienos apsaugos departamentai įvykdė reformas ir sumažino realius etatus. Tad tendencija tokia: valdininkų daugėja, statutinių pareigūnų mažėja.

P.Martinkus: O kur dar įvairios viešosios įstaigos – kiek jų pristeigta prie ministerijų, departamentų, kiek dar yra visokių įstaigėlių, kur valstybė yra dalininkė. Taip, reikia pripažinti, kad valstybės tarnautojų algos nedidelės, o norime gerų specialistų, kurie priimtų gerus sprendimus, nes nuo tų sprendimų priklauso ir šalies ekonomika, tad valstybė steigia viešąsias įstaigas, taip sudarydama galimybę mokėti didesnius atlyginimus. Tačiau šie darbuotojai iškrinta iš valstybės tarnybos vaizdo, lieka už valstybės tarnautojų skaičiaus, nors tai papildoma valstybės tarnybos ranka. Tad realaus valstybės tarnautojų skaičiaus nežinome.

A.Monkevičius: Valstybės tarnautojų ir viešojo sektoriaus (mokytojų, sveikatos bei socialinės apsaugos ir kt.) darbuotojų skaičius Lietuvoje – apie 300 tūkst., arba apie 10 proc. gyventojų. Pavyzdžiui, Vokietijoje šis skaičius labai panašus – 9,5 proc. Bet efektyvumą lemia ne pats skaičius, o darbo kokybė.

A.Mačiulis: Siekiama nedidinti valdininkų skaičiaus, jungti giminingas institucijas. Pernai Krašto apsaugos ministerijai teko papildoma funkcija – atkurti šauktinių kariuomenę. Tam neskirta nė vieno papildomo etato – kitos ministerijos atidavė savo laisvus. Yra teigiamų poslinkių verslą prižiūrinčių įstaigų, visuomenės sveikatos centrų, teisinės pagalbos tarnybų konsolidavimo programose, Ne maisto prekių inspekcija prijungta prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, sujungti Audito ir apskaitos, Turto vertinimo priežiūros tarnyba ir Įmonių bankroto valdymo departamentas. Vyriausybė priėmė sprendimus dėl megareguliatoriaus – Kainų konkurencijos tarybos ir Energetikos inspekcijos jungimo.

Pučiasi išlaidos ir kvalifikacijai, ir ekspertams

A.Mačiulis: Taip, turime siekti perduoti verslui tas funkcijas, kurios nebūdingos valstybei. Tai vyksta. Bet kai samdome verslą atlikti tų funkcijų, piktinamasi, kad didėja išlaidos.

J.Vaickienė: Bet tai turi koreliuoti: didėja išlaidos ir valdininkų išlaikymui, ir jų kvalifikacijai, ir ekspertams iš šalies.

A.Mačiulis: O kiek darbuotojų kvalifikacijai išleidžia progresyvios verslo įmonės? Tačiau jei valdininkai mokomi šiuolaikinių vadybos metodų, jei dalijamasi patirtimi su progresyviomis valstybėmis, matome tai kaip blogį.

J.Vaickienė: Nematome kaip blogio, tik žiūrime, kaip tai koreliuoja su darbo kokybe. Štai pavyzdys iš viešojo sektoriaus: Valstybės kontrolės ataskaitoje dėl pedagogų kvalifikacijos matome, kiek išleista lėšų, tačiau kokia grąža? Švietimas eina žemyn. Neturime mokytojų kvalifikacijos kėlimo strategijos. Valstybės tarnautojų kvalifikacijai taip pat išleidžiama daug, tačiau vis tiek papildomai samdomi specialistai.

A.Monkevičius: Atkreipėme tiek darbdavių, tiek darbuotojų, tiek Valstybės tarnybos departamento dėmesį, kad socialiniuose tinkluose, internete galima rasti nemažai nemokamų mokymosi platformų, kur galima beveik nemokamai tobulėti.

A.Mačiulis: Tačiau jei valstybė dalyvauja labai svarbaus tarptautinio arbitražo procese, kur oponentas samdo aukščiausios kvalifikacijos teisininkus ir valstybei gresia daugiamilijoninė bauda, valstybė turi samdyti analogiško lygio advokatus. Išlaidų ekspertams padidėjimą pernai daugiausia ir lėmė išlaidos Energetikos ministerijos samdytiems teisininkams.

J.Vaickienė: Jei jų reikia tarptautinėse bylose, niekas nesiginčija, tačiau tai vienetinis atvejis. Paprašėme ministerijų detalizuoti išlaidas ekspertams. Jie samdomi ir tokioms paslaugoms kaip viešiesiems pirkimams organizuoti ar finansinėms ataskaitoms parengti net tais atvejais, kai ministerija turi Finansų departamentą ar viešųjų pirkimų specialistų.

Dėl valdininkų darbo broko kalti ir politikai

A.Monkevičius: Valdininkų skaičiaus sumažinimas – neesminis dalykas. Esminis – kaip mokesčių mokėtojų pinigai kelia valstybės pažangą ir didina valstybės piliečių pasitenkinimą.

Pas mus vyraujanti nuomonė – kad visi valdininkai vagys ar kad tik kavą visą dieną gurkšnoja.

Lietuva priklauso prie tų šalių, kuriose santaika tarp valstybės ir gyventojų menka. Estai, skandinavai, vokiečiai kur kas labiau pasitiki savo išrinktais politikais ir biurokratais, žino, kad jų priimti kartais ir nepopuliarūs sprendimai atitinka viešąjį interesą. Pas mus vyraujanti nuomonė – kad visi valdininkai vagys ar kad tik kavą visą dieną gurkšnoja. Bet kai kuo, taip pat išlaikomu mokesčių mokėtojų pinigais, pasitikima, pavyzdžiui, gaisrininkais. Jie, vos gavę piliečio pagalbos prašymą, sparčiai išsprendžia jo problemą nerašinėdami kokių pranešimų, per kiek atvažiuos, tad ir pasitikėjimas gaisrininkais pats didžiausias. Norint, kad valstybės tarnyba būtų pasitikima, toks principinis modelis turėtų veikti visose mokesčių mokėtojų išlaikomose ir mums paslaugas teikiančiose institucijose: reikia kaip gaisrininkams sparčiai ir efektyviai spręsti piliečių problemas, o ne rašinėti kokius popierius. Ta kryptimi einama: naujo valstybės tarnybos įstatymo projekte aiškiai apibrėžiamos valstybės tarnautojų kompetencijos, kad nebūtų snaudžiančių darbe.

A.Mačiulis: Gaisrininkas atvažiavo, užgesino gaisrą, o valstybės tarnautojo veiklos rezultatus sunkiau pamatuoti. Daug metų dirbu valstybės tarnyboje ir matau, kaip sudėtinga pavaldinį įtikinti, kokio rezultato jis turi siekti ir kaip jį išmatuoti. Anksčiau būdavo dar sunkiau, sakydavo, koks čia rezultatų matavimas – aš valdininkas, tiesiog dirbu, ką tą dieną paveda.

A.Monkevičius: Kai kur yra konkretūs rodikliai, bet kai kur labai daug lemia subjektyvioji dimensija: paslaugos gavėjų pasitenkinimas, pasitikėjimas ta institucija ir kokios tendencijos – kilimo ar smukimo. Tai matuoti reikia išmokti ir su tuo sieti darbuotojų kompetencijų, kvalifikacijos kėlimą. Čia rezervų daug ir esame pasmerkti sėkmei, nes esame apsupti šalių, kurios tai neblogai daro, tik mums reikia sparčiau mokytis. O tai jau priklauso nuo mūsų pačių.

J.Vaickienė: Paslaugos gavėjai turi būti patenkinti, bet kodėl taip nėra? Estai tikrai pažengę daugiau. Kažkur esame įstrigę.

Pas mus žmonės nesąžiningai atlieka savo pareigas.

A.Monkevičius: Žinoma, problemų dar iki kaklo. Reikia veikti veiksmingiau, ir tai jau politikų reikalas – kiek politikai, partijos norėtų pagerinti valstybės aparato darbą. Reikia spartesnio ir ryžtingesnio politinių sprendimų priėmimo, labai svarbu motyvacijos sistema ir gerųjų pavyzdžių sklaida. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija – kokia buvo ir kokia dabar. Sektinos permainos valstybės energetikos įmonėse. Arba kai kurios savivaldybės: vienose vieno langelio principas veikia puikiai, o kitur aplaidžiai. Turime geros patirties ir ją reikia paversti taisykle, o ne atvirkščiai.

A.Blažys: Tikrai yra daug gerų valdininkų, tad erzina paskleista nuomonė, kad visi jie – sukčiai, negeri. Štai ir „Veido“ kasmet renkamas geriausias valstybės tarnautojas: visi per dvylika metų rinkimų nugalėtojai – iškilūs žmonės.

Valdininkų įvaizdį savo sprendimais dažnai ter­šia politikai. Žinau tai iš savo srities – vaistų in­dustrijos: štai nekompensuojamųjų vaistų rinkoje, kaip ir turi būti, vyksta aštri konkurencija, o ten, kur įsikiša valstybė, kompensuojamųjų vaistų srityje, privisę visokių tarpininkų, norinčių čia sušilti.

Arba štai lyginamės su estais. Gerai žinau jų sveikatos apsaugos sritį, nes su jais dirbu nuo pat 1992 m. Estai vos atgavę nepriklausomybę labai ryžtingai ėmėsi reformų sveikatos apsaugos srityje: sumažino perteklinių lovų, įdiegė el. sveikatos modelį, nėra ką lyginti, kaip dabar ji veikia Estijoje, o kaip pas mus. Pas mus žmonės nesąžiningai atlieka savo pareigas.

J.Vaickienė: Sumos el. sveikatai išleistos dvigubos, nei buvo numatyta, bet sistema nefunkcionuoja.

P.Martinkus: Teko dirbti su valstybės valdomomis įmonėmis. „Lietuvos energija“, „Klaipėdos nafta“ – labai puikūs pavyzdžiai, kaip diegiami skaidrumo, geros valdysenos principai. Bet teko bendrauti su Sveikatos apsaugos ministerija: sakėme – štai yra tam tikri vadybos principai, kaip užtikrinti, kad viešasis sektorius veiktų efektyviai, pradedant nuo paprasčiausio skaidrumo. Bet tuometė ministrė pasakė – ačiū, nereikia. Ir tokia situacija tęsiasi visus 26 nepriklausomybės metus.

Dėl valstybės valdomų įmonių turime Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nariais siekiame tapti, rekomendacijas – kodėl neįmanoma jų perskaityti ir jomis remtis, tada būtų visai kitas rezultatas. Kiek galima kalbėti apie miškų urėdijas, nors tiek ekspertų sakė, kad jas reikia sujungti, nes dabartinė struktūra nelogiška. Arba „Lietuvos geležinkeliai“: priėjome iki to taško, kai arba milijoninė bauda, arba susitvarkome, nors seniai kalbėta, kad šią įmonę reikia reorganizuoti. Arba ligoninės – sistema neefektyvi, nes neefektyvus tinklas. Reikia žiūrėti iš valstybės pozicijų: kiek turime resursų, kaip užtikrinti, kad nesusidarytų eilių. Ne vienas vadybos specialistas galėtų pasakyti greitų sprendimų, kad sumažėtų eilės, bet idėjos nepriimamos.

A.Mačiulis: Apie urėdijų sujungimą iš tiesų seniai kalbama, bet savam krašte pranašu nebūni. O kai gauni rekomendacijų iš EBPO, kuri yra ne tik turtingų, bet ir modernių, išmintingų valstybių klubas, reikia pasinaudoti gerąja praktika. EBPO gairėms įgyvendinti Vyriausybė priėmė priemonių planą.

J.Vaickienė: Esmė – ar mokesčių mokėtojų pinigai naudojami efektyviai, ar neefektyviai. Taip, yra gerų valstybės valdomų įmonių pavyzdžių. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė pradėjo šių įmonių pertvarką, dabartinė taip pat nemažai padarė, į valstybės įmonių valdybas įtraukė daugiau nepriklausomų narių, Ūkio ministerija rengia nutarimą jų skaičių didinti iki pusės. Tačiau kai Valstybės kontrolė atidžiau pasidomėjo net vienu iš gerųjų pavyzdžių, paaiškėjo, kad apie skaidrumą ir viešumą ten lyg ir deklaruojama, bet jei į įstatymą neįrašyta, jog tai turi galioti ir subrangovui, to ir nesilaikoma.

Reikia nebijoti identifikuoti problemų, tačiau politinio lygmens pareigūnų, ministerijų nedrąsa tą daryti akivaizdi. Kiekvienas ministras atsakingas už tai, kaip veikia valdymo sistema jam pavaldžiose struktūrose. Dabar Valstybės kontrolė pirmą kartą atlieka ministerijos valdymo auditą: Kultūros ministerijos pavyzdžiu žiūri, ar nesidubliuoja ir nesikryžmina funkcijos, ar visi turi darbo. Pačios ministerijos kažkodėl neinicijuoja tokių peržiūrų. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija nuo senų laikų tiek išsiplėtusi, tiek visokių struktūrų pristeigusi. Kam Žemės ūkio ministerijai Protokolo skyrius?

A.Mačiulis: Dėl nepriklausomų valdybų narių – tai jie tikrai padeda gerinti įmonių vadybą, bet tai ne panacėja. Taip, valdininkai turi dirbti savo darbą, o ne užsiimti modernia įmonių vadyba. Bet nepriklausomi nariai kartais irgi gali būti problema, kad neišsirutuliotų į tam tikrų jų interesų protegavimą. Turi būti balansas.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra 26 metų politinio neveiksnumo įkaitai. Jei būtų sutvarkytas subsidijavimas, liktų pinigų ir „Rail Balticai“.

P.Martinkus: Valstybės valdomoms įmonėms iš Vyriausybės, ministerijų keliami tikslai tiesiog neracionalūs. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ už keleivių vežimą kasmet subsidijuojami apie 30–40 mln. eurų. Ar tikrai tiek norime išleisti keleivių vežimui, juolab iš tikrųjų lengvatinis vežimas kainuoja juokingą, palyginti su šia, sumą? Gal geriau tiek skirti gydytojams ar gaisrininkams? Kodėl tokia suma net neina per valstybės biudžetą, yra paslėpta subsidija? „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų sumokėti dividendus į biudžetą, o Seimas patvirtintų sumą, kurios reikia keleivių vežimui subsidijuoti. Net formulė, kaip skaičiuoti šias subsidijas, kelerius metus buvo su klaidomis.

A.Mačiulis: Yra ir kita medalio pusė: jei norime turėti modernią infrastruktūrą, „Rail Balticą“, valstybei reikia prisidėti, o ji neprisideda tiek, kiek reikėtų. Tad sumažinus dividendus kryptingai paliekama lėšų investicijoms.

P.Martinkus: „Lietuvos geležinkeliai“ yra 26 metų politinio neveiksnumo įkaitai. Jei būtų sutvarkytas subsidijavimas, liktų pinigų ir „Rail Balticai“.

A.Blažys: Taksi būtų pigiau vežti, nei mokėti tokias subsidijas.

J.Vaickienė: Savivaldybių lygmeniu keleivių pavėžėjimas irgi nuostolingas. Bet lygini savivaldybes ir išlenda, kad vienos gali tvarkytis efektyviau, o kitos – ne.

A.Blažys: Esu sveikatos apsaugos srities vadybininkas, stebiu jos reformas. Čia taip pat neįtikėtinas neryžtingumas: rajonuose stovi ligoninė, kuri reikalinga tik tos vietos gydytojams ar merui, nes vyr. gydytojas yra jo draugas. Tačiau niekas neapskaičiuoja, kiek tai kainuoja ir kad nuvežti pacientą kitur daug pigiau. Jau 26-eri nepriklausomybės metai, o negalime tokio paprasto dalyko išspręsti. Per daug žiūrima pažinčių, nėra atsakomybės valstybei, bet tai turi nulemti aukštuose postuose esantys žmonės, politikai. Tačiau jei norėsi būti visiems draugas, nieko nepadarysi, taip tik švaistomi pinigai.

A.Monkevičius: Buvau politikoje (A.Mon­ke­vičius 2008 m. buvo švietimo ir mokslo ministras – red. past.) ir galiu pasakyti, kas daro didžiausią įtaką politikų sprendimams, – visuomenės elitas, kuris yra turtingas ir įtakingas. Politikai ne visada savarankiški priimdami sprendimus. Tai tam tikro politinio ir ekonominio elito kultūra, jų suvokimas. O atsakomybė turėtų būti orientuota į valstybės interesus. Tokios valstybės, kurioje ir jų pačių anūkams būtų malonu gyventi. Tas elitas turi sąmonėti greičiau, suvokti, kad tie sprendimai ir jiems paties reikalingi. Politikams didelį spaudimą daro ir kai kurie aukštieji administratoriai.

A.Blažys: Klausimas ir apie valdininkų kompetenciją bei atsakomybę. Žiniasklaidoje rašyta, kad apie du trečdalius žmonių nesumoka baudų už eismo taisyklių pažeidimą. Jei valstybė negali išsireikalauti, tai kokia tai valstybė, tiksliau, valstybės tarnautojai?  Ar įsivaizduojate tokią situaciją Vokietijoje?

A.Mačiulis: Skolos išieškojimas kartais kainuoja brangiau nei pati skola, bet situacija gerėja ir šioje srityje – dabar jau nesumokama apie trečdalį baudų. Jei nesi atsiskaitęs su valstybe, pavyzdžiui, negausi techninės apžiūros paslaugų, jau pateiktas siūlymas, kad taip būtų registruojant ginklą ir kt. Stipriname ir kovą su šešėliu, koregavome atitinkamus teisės aktus.

Ar reikia esminės revoliucijos

A.Mačiulis: Nemanau, kad mūsų valstybės tarnybą reikėtų iš esmės keisti. Sistemiškai keitėme valstybės sandarą ir diegėme vakarietiškus metodus, kai rengėmės stoti į ES. Žinoma, nereiškia, kad nebereikia reformų, jos turi būti vykdomos nuolat atsižvelgiant į naujus iššūkius ir lūkesčius.

P.Martinkus: Labiausiai mūsų valstybės tarnyboje ir visame viešajame sektoriuje trūksta aiškių ir konkrečių strateginių tikslų ir kad jie sietųsi valstybės mastu – trūksta bendros tikslų piramidės. Tarnautojai nesupranta visumos tikslo, prie kurio jie prisideda.

Tiesa, būdamas tuomečio ūkio ministro Rimanto Žyliaus visuomeniniu patarėju, mačiau, kad neretai valstybės institucijose puikiai strateguojama. Tik, bėda, visa tai atgula į stalčius ir numiršta. Reikia neprisirašyti per daug, suvokti hierarchiją. Pavyzdžiui, iškeliami penki ministerijos tikslai šiems metams ar kadencijai. Visi turi žinoti, kaip jie toliau skyla į žemesnius padalinius: ką daro jiems pasiekti viceministrai, skyriaus, departamento vadovai, ką eiliniai tarnautojai – kiekvienas turi nusistatyti priemones tiems tikslams pasiekti. Tai gražia piramide turi sugulti į kiekvieno ministerijos darbuotojo tikslus, kad atlikdamas bet kokį darbą jis suvoktų, kaip tuo prisideda prie kurio nors iš tų tikslų įgyvendinimo. Verslas dirba tokiu principu.

Valstybės tarnyboje galioja ir tie patys vadybos principai – kaip pritraukti geriausių specialistų, kaip juos motyvuoti, kaip nukreipti siekti tikslų.

A.Blažys: Bet ar įmanoma ir valstybės tarnyboje, kaip versle, mažinant žmonių skaičių didinti atlyginimus? Juk valdininkų algos tikrai nedidukės, tada jie lengvai paperkami.

A.Mačiulis: Dabartinis Valstybės tarnybos įstatymas, reglamentuojantis valstybės tarnautojo statusą ir atlyginimą, kažkada buvo progresyvus, bet dabar jau atgyvenęs. Dabar gavo koks valstybės tarnautojas kvalifikacinę klasę ir turi ją iki gyvos galvos. Naujajame projekte jų neliktų, o siūlomas kompetencijų modelis spręstų atlyginimo problemą: jei pasiekiau gerą rezultatą, galiu gauti didesnį atlyginimą.

Labai svarbi ir atrankos sistema. Šios Vy­riau­sybės įdiegtas kompetencijų egzaminas – vienoks pretenduojantiems į vadovus, kitoks į žemesnes pareigas. Daug metų pirmininkaudamas atrankos komisijai matau, jog nebeateina tokių, kad pačiai komisijai nepatogu klausytis, – dauguma pasirengę, turintys bendrųjų kompetencijų jauni žmonės, kurie ateina į valstybės tarnybą kad ir už mažesnį atlyginimą, bet ilguoju laikotarpiu mato perspektyvą augti, matyti globalų pasaulį, o įgiję patirties gali siekti karjeros ne tik pačioje valstybės tarnyboje, bet ir versle ar tarptautinėse organizacijose. Daug buvusių valdininkų pasiekė puikią karjerą kitose srityse.

P.Martinkus: Bet reikia liberalizuoti ir valstybės tarnautojų atleidimą. Visi baiminasi, kad taip valstybės tarnyba bus politizuota ir bus didelė kaita po kiekvienos Vyriausybės pasikeitimo, tačiau turėtų būti sudarytas lankstesnis tarnautojų atleidimo mechanizmas.

Iš valstybės tarnybos išėjau į verslą, kad galėčiau geriau gyventi ir realizuoti savo potencialą.

J.Vaickienė: Svarbu ir atranka, ir motyvacija, ir į kokią struktūrą patenka. Jauni žmonės mato daug bereikšmių funkcijų, kurias turi atlikti, didelė problema – tarpinstitucinis nesusikalbėjimas, nes kiekviena institucija gyvena sau: ar IT įdiegimas, ar galimybių studijos. Savivaldybininkai pasakoja, kad penkios institucijos prašo kartais ir tų pačių duomenų, tik kiek kitu pjūviu, tad savivaldybė turi išlaikyti darbuotoją atsakymams rengti. Nėra analizės, kokias kas funkcijas turi atlikti, ar jos nesidubliuoja, ar nėra bereikalingų etatų.

Pavyzdžiui, paprašėme ministerijų informacijos, kiek padaryta galimybių studijų. Pasirodo, per kelerius metus jų pridaryta už daugiau nei 5 mln. eurų, penkios ministerijos ta pačia tema padaro po studiją, bet jos neįgyvendintos.

A.Blažys: Reikia atskirti politiką nuo valdininkų. Štai Suomijoje Sveikatos apsaugos ministerijoje – 25 politikai, o Sveikatos departamente – 300 sveikatos apsaugos valdininkų. Partijos keičiasi, duoda departamentui užduotis pagal programines kryptis. O pas mus, pats mačiau Sveikatos apsaugos ministerijoje, – atėjo naujas ministras, profesionalai išvaikyti, pasiimti draugai.

Bet viskas ir Lietuvoje eina į gera, valstybės tarnyboje daugėja profesionalų. Tad reikia pasakyti, kas blogai, bet nekeikti visumos.

Kodėl pats išėjau iš Sveikatos apsaugos ministerijos? Nes už tokį atlyginimą nenorėjau dirbti. Iš valstybės tarnybos išėjau į verslą, kad galėčiau geriau gyventi ir realizuoti savo potencialą.

A.Mačiulis: Savikritika reikalinga, bet nereikia ir menkinti savo valstybės funkcionavimo. Dabar per­teikiame savo valstybės valdymo patirtį Kro­a­tijai, Moldovai, Azerbaidžanui. Kai ten pristatome savo modelį, jie stebisi, kaip toli mes pažengę.

J.Vaickienė: Bet ne kokiai Austrijai pristatome. Ar norime lygintis su Moldova?

A.Blažys: Į mūsų Radiacinės saugos centrą atvažiuoja mokytis ir iš išsivysčiusių šalių.

A.Mačiulis: Mūsų valstybės tarnyboje yra teigiamų permainų, tik ne visada gebame tai iškomunikuoti. Mūsų visuomenė nepriima pozityvios informacijos, bendra opinija – kad valdininkų skaičius pučiasi, o jie blogi, viešojoje erdvėje kalbant apie valdininkus girdėti vien neigiama informacija.

J.Vaickienė: Bet pinigų viešiesiems ryšiams skiriama daug – kiekviena ministerija turi viešųjų ryšių specialistų, ištisus departamentus.

A.Monkevičius: Reikia ne tik pranešimų spaudai, bet ir mokėti gyvai bendrauti, o tokių gebėjimų trūksta. Visi, kurie išlaikomi iš mokesčių mo­kė­to­jų – ar būtų biurokratai, ar valstybės institucijų, įmo­nių darbuotojai, turėtų veikti efektyviai ir spar­čiai, kad valstybė sparčiai vystytųsi. Bet dar di­de­lė dalis – vakardiena. Pakeisti sistemą nėra pa­prasta.

Labiausiai mūsų visuomenei, valstybei trūksta bendros vizijos, strategijos, kur mūsų stiprybės, kur mūsų ateitis. Kalbame, kad nėra įgūdžių strategiškai valdyti valstybę, politinėms komandoms trūksta kompetencijos, į valstybės tarnybą atėjęs žmogus arba nežino, ką daryti, arba jaučiasi sraigteliu. Pirmiausia turi būti ne tik ministerijos, bet nacionalinė strategija, kad visi matytų kryptį ir toje piramidėje kiekvienas tarnautojas jaustųsi ne pasiklydęs, ne sraigtelis, žinotų savo tikslus. Reikia konkretumo, konkrečių idėjų, ne tik kokio šūkio „Drąsi šalis“. To trūksta. Tačiau esame dar jauna valstybė.

Geriausio 2016 metų valstybės tarnautojo rinkimų rėmėjai

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...