2016 Balandžio 08

#PanamaPapers

Ką svarbiausia daryti paviešinus „Panama Papers“

Veidas.lt

Rytis Juozapavičius / BFL / K.Vanago nuotr.

Didžiausiu istorijoje tituluojamas mokestinių dokumentų nutekinimas „Panama Papers“ kasdien padeda atskleisti mokesčių vengusių ir turtus slėpusių politikų, sporto ir pramogų pasaulio veikėjų pavardes. Kaip į šią informaciją reaguojama pasaulyje ir Lietuvoje, tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo buvęs „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas, mokymų ir diskusijų fasilitatorius Rytis Juozapavičius.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

„Ar „Panama Papers“ kažką pakeis Lietuvoje, priklauso nuo oficialių institucijų reagavimo. „Wikileaks“ atvejis parodė, kad jeigu pilietinės visuomenės, žurnalistų atskleidžiamos informacijos nepatvirtina teismai, tai jokios permainos nevyksta“, − skeptiškai į tokios informacijos kaip „Panama Papers“ reagavimą Lietuvoje vertina pašnekovas.

Kuo pažangesnė šalis, tuo jautriau reaguojama į informaciją.

R.Juozapavičius sektinu pavyzdžiu laiko Islandiją, kurioje paskelbus nutekintą mokestinę informaciją išaiškėjo, kad šalies premjeras turi nepaviešinto ofšorinio turto. Antradienį jis atsistatydino. Pašnekovas pamini, kad Islandija yra viena iš laimingiausių pasaulio šalių. Islandija pasižymi puikiais gerovės kriterijais, tai įrodo, kaip rimtai žiūrima į pasitikėjimo kultūros ir pasitikėjimo santykių kūrimą.

„Kuo pažangesnė šalis, tuo jautriau reaguojama į informaciją.  Žinoma, pažengusiose valstybėse informacija daug kokybiškesnė, nes yra labiau tikrinama“, − šalių reagavimą į dokumentų paviešinimus vertina pašnekovas.

Šią mintį jis iliustruoja palyginimu, kad Rusijoje į „Panama Papers“ reaguojama neigiamai, o Rytų Europoje su daliniu pripažinimu.

„Nutekinta informacija turi tokią savybę, kad ji turi būti tikrinama. Be oficialių institucijų patikrinimo su ja galima žaisti sakant, kad tai tiesa, o gal netiesa. Todėl dabar yra svarbiausia oficialių institucijų, turinčių tyrimo galią, pozicija“, − vertina R.Juozapavičius.

Anot Finansinių nusikaltinimų tyrimų tarnybos vadovo Kęstučio Jucevičiaus, šiuo metu informacija vertinama ir analizuojama siekiant nustatyti, ar per šias sąskaitas vykdytos finansinės operacijos nėra susijusios su pinigų plovimu.

Reakcija Rusijoje

Kalbėdamas apie Rusijos reakciją į paviešintus dokumentus, R.Juozapavičius sako: „Ten tiek visko buvo paviešinta, kad jau darosi nebesvarbu. Pirma, tokie dalykai dar atrodo svarbūs, o paskui jau nebe, nes atrodo, kad tai priešai tave juodina ir tada faktai ir jų skaičius nebetenka reikšmės. Įvairūs paviešinimai pradedami vertinti kaip eilinis priešų antpuolis.“

Jeigu tik piliečiai kalba, o valdžia į tai nereaguoja, tada ir lieka tarpusavio nepasitikėjimas ir pokyčiai visuomenėje nevyksta.

Pašnekovas dar pastebi, kad keisti žmonių požiūrį yra labai sunku. „Visiems sunku priimti neigiamą informaciją apie sau svarbius žmonės. Todėl ir atrodo, kad paviešinta informacija greičiausiai yra netiesa. Tai čia gal būtų Rusijos atvejo paaiškinimas“, − vertina R. Juozapavičius.

Demokratinėse šalyse, pasak buvusio Vyriausiosios etikos komisijos tarnybos nario, informacijos viešinimas pastiprinamas pilietinės visuomenės ir valdžios bendradarbiavimu. „Jeigu tik piliečiai kalba, o valdžia į tai nereaguoja, tada ir lieka tarpusavio nepasitikėjimas ir pokyčiai visuomenėje nevyksta“, − bendradarbiavimo svarbą įvardija pašnekovas.

Ar išviešinta informacija turi neigiamą poveikį?

 

Vystoma dar keletas panašių projektų į „Panama Papers“. „LuxLeaks“, „SwissLeaks“ irgi tiria mokestinę informaciją. Atrodo, kad šie projektai veda prie teisingesnės visuomenės, didesnio atskaitingumo, bet visgi Ryčio Juozapavičiaus klausiu, ar jis įžvelgia tam tikro neigiamo poveikio nutekinant informaciją.

Atkūrus nepriklausomybę aš irgi galvojau, kad reikia kautis ieškant tiesos, bet naivu galvoti, kad laimi stipresnis argumentas, laimi tas, kuris garsiau ir greičiau rėkia.

„Viešinama informacija yra gerai, bet ji turi būti apmąstoma, kritiškai įvertinama. Kai dirbau Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje, kuri atlikdavo tyrimus remdamasi spaudos pranešimais, tai apie du trečdalius pranešimų pasirodydavo nepagrįsti. Verslas pelnosi iš to mesdamas kam nors įtarimą ir taip išlaiko dėmesį, pelningumą. Įtarimai yra „gerai“, bet jie turi būti analizuojami, tam reikia dialogo tarp teisėsaugos institucijų, kurios turi tyrimo galią, ir pilietinės visuomenės“, − remdamasis patirtimi aiškina pašnekovas.

Pasak jo, viešinimas be dialogo neduoda rezultatų. Kai nėra dialogo, informacija patenka į propagandinio karo kontekstą, kuriame pralaimima, kai pradeda atrodyti, kad tiesos nėra. „Pasakymas, kad tiesos nėra, yra baisiausias pralaimėjimas, nes viskas patampa propaganda“, − sako R. Juozapavičius.

„Atkūrus nepriklausomybę aš irgi galvojau, kad reikia kautis ieškant tiesos, bet naivu galvoti, kad laimi stipresnis argumentas, laimi tas, kuris garsiau ir greičiau rėkia. Dialogui reikia kitų įgūdžių: nuostatos, kad turime laimėti kartu“, − kalba R. Juozapavičius. Pasak jo, dialogo link Lietuvoje dar tik einama.

„Esu fasilitatorius – padedu diskusijose, matau, kad viešojo sektoriaus organizacijos vis labiau linkusios atsiverti, įtraukti visuomenę netgi į savo strateginių planų svarstymą. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija, vadovaujama Sauliaus Skvernelio, kurdama strategiją siekė įtraukti ir visuomenės atstovus“, − teigiamą pavyzdį įvardija pašnekovas.

Grįžtant prie „Panama Papers“ paskelbimo, buvęs „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas apibendrina, kad paviešintos informacijos tyrimas bus efektyvesnis tik tokiu atveju, jei vyks tiriamąją galią turinčių valdžios institucijų dialogas su visuomene.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...