2012 Rugsėjo 04

Ką Seimo nariai veikia parlamentinėse grupėse, neaišku net jiems patiems

veidas.lt


Lietuvos Seimo nariai yra susibūrę ne tik į komitetus, komisijas, frakcijas, bet ir į keliasdešimt įvairių parlamentinių bei tarpparlamentinių ryšių grupių, tačiau ką jose veikia – dažnai nežino net patys. Tokių grupių darbo rezultatų nemato nei visuomenė, nei politologai, net Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė sako nesuprantanti, kuo parlamentinėse grupėse užsiima jos kolegos.

Šios kadencijos Seime veikia penkiolika parlamentinių grupių ir dar penkios laikinosios parlamentarų grupės keistai skambančiais pavadinimais. Tarkim, parlamentinė grupė „Už latvių ir lietuvių vienybę“, Dzūkijos bičiulių, „Už Lietuvos futbolo ateitį“, „Už žmogaus orumą“, Metro idėjos paramos, Maldos, laikinoji Seimo narių grupė „Už lygybę“ ar „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“. Jeigu tik atsirastų iniciatorių, mūsų Seime sėkmingai galėtų susiburti numizmatų, gero vyno mėgėjų, žvejų ar už varlių išsaugojimą pasisakančios grupės, ir iškart keliasdešimt parlamentarų pareikštų norą joms priklausyti, nes jokių problemų spręsti ten vis tiek nereikėtų.
Beje, ir daugelio dabartinių parlamentinių grupių nariai negali paaiškinti, nei kodėl prisijungė prie vienos ar kitos grupės, nei kokiam tikslui ji buvo įkurta. Tad ir nė vieno konkretaus darbo nėra.
Štai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mantas Adomėnas prie Vilniaus miesto bičiulių parlamentinės grupės sako prisijungęs todėl, kad kažkas pakvietė kaip ketvirtos kartos vilnietį, tačiau ne tik negali pasakyti, ką veikia kaip šios grupės narys, bet ir prasitaria nelabai suprantantis, kam ji buvo įkurta.
Seimo nariams sunku paaiškinti ir tai, kuo jie užsiima tokiose tarpparlamentinių ryšių grupėse, kaip ryšių su Bangladešo Liaudies Respublika, Libanu ar Saudo Arabijos karalyste.

Vaidina, kad aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose

Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė primena, kad parlamentinėms bei tarpparlamentinių ryšių grupėms finansavimas nėra skiriamas, tad priklausydami tam tikrai grupei Seimo nariai mokesčių mokėtojų pinigų nešvaisto. Nuo tiesioginių darbų tokia veikla jų taip pat neatitraukia, nes grupių nariai dažniausiai renkasi neformalioje aplinkoje. Vis dėlto Seimo pirmininkės pavaduotoja nepastebi jokios tokių grupių veiklos, negirdi, kad jų nariai inicijuotų kokius nors projektus ar dėstytų tam tikrą poziciją kaip vienos ar kitos grupės atstovai.
„Tokia veikla – tuščias dalykas. Priklausyti grupėms reikalinga tik tam, kad Seimo nariai galėtų savo darbo aprašymą papildyti dar viena eilute. Taip pat daugelis parlamentarų užsirašo į tam tikrą grupę, kad pasidemonstruotų, jog neva dalyvauja skirtingose veiklose, sprendžia visuomenei rūpimus klausimus. Tačiau tai vaidyba, nes jokio realaus darbo parlamentinėse grupėse nevyksta. Nematau nei kad Maldos grupė melstųsi, nei kad, tarkime, konkrečių iniciatyvų imtųsi grupė „Už Lietuvos futbolo ateitį“, – kolegas kritikuoja V.Baltraitienė. (…)

Meldžiasi ir siuntinėja informaciją

Dar viena mistinė parlamentinė grupė – Maldos. Jos pirmininkas Egidijus Vareikis paaiškina, jog tokia grupė 2005 m. įkurta tam, kad paskatintų Seimo narius sprendimus priimti iš meilės ir sielos, vienytų norinčiuosius dvasingai bendrauti. Vis dėlto atrodo, kad šios grupės nariai darbo metu užsiima nieko bendro su parlamentarų veikla neturinčiais reikalais.
„Grupė renkasi prieš kiekvieną plenarinį posėdį pasimelsti, skaitom dienos skaitinį. Taip pat švenčiam Šv. Tomo Moro – politikų, teisininkų, visuomenės veikėjų globėjo – dieną. Susitikę su bankininkais, policijos pareigūnais, verslininkais diskutuojam apie tai, ar jiems reikalingas profesijos globėjas“, – apie veiklą, kuria užsiima Maldos parlamentinė grupė, pasakoja E.Vareikis.
Tokiais pat nekonkrečiais, jokios naudos visuomenei neteikiančiais darbais užsiima ir Seimo nariai, priklausantys grupei „Už Lietuvos futbolo ateitį“. Vienas jos narių E.Vareikis, politikams būdingais šūkiais dėsto, kad kiekvienas privalome rūpintis visame pasaulyje populiariu sportu, kuris Lietuvoje nustumtas į šalį. Taigi ką nuveikė parlamentarų grupė, skambiai pasivadinusi „Už Lietuvos futbolo ateitį“? „Buvom susitikę su Lietuvos futbolo federacijos vadovais, sudarėm sąrašą, ko stinga, kad situacija pasikeistų“, – kiek Seimo nariai prisidėjo prie šviesios Lietuvos futbolo ateities, nurodo E.Vareikis. (…)

Popierinė Seimo narių veikla

Nieko Seimo nariai neveikia ir daugelyje tarpparlamentinių ryšių grupių, nors jų tikslai gana aiškūs: stiprinti ryšius su užsienio šalių parlamentarais, verslo atstovais, ambasadoriais. Seimo pirmininkės pavaduotojos V.Baltraitienės vertinimu, tokios grupės teoriškai reikalingos, nes tarp įvairių šalių parlamentarų gali vykti sėkmingas bendradarbiavimas sprendžiant švietimo, kultūros, sveikatos sričių klausimus, užmegzti ryšiai vėliau gali būti naudingi vykdomosios valdžios atstovams. Vis dėlto Seimo vicepirmininkė apgailestauja, kad iš daugiau kaip 60 tarpparlamentinių ryšių grupių aktyviai dirba vos kelios: ryšių su Vokietija, Indija, Taivanu, Kinija. „Visos kitos formalios – itin retai arba visai neorganizuoja susitikimų, neinicijuoja jokių kultūros ar kitokių projektų. Koks vyksta darbas, priklauso nuo grupės pirmininko iniciatyvumo. Deja, dažniausiai darbas grupėse tik imituojamas“, – kritikuoja V.Baltraitienė.
Kadangi nei parlamentinėse, nei tarpparlamentinių ryšių grupėse Seimo nariai nieko neveikia arba užsiima niekais, tai jos tarp parlamentarų labai populiarios. Štai grupė „Už tradicinę šeimą“ vienija beveik šimtą Seimo narių, Metro idėjos paramos – septyniasdešimt du, „Už demokratinę Baltarusiją“ – keturiasdešimt. Keturiolika parlamentarų, susibūrę į grupę „Už latvių ir lietuvių vienybę“, tikisi kažkokiu būdu suvienyti mus su kaimynais, net dvidešimt keturiems Seimo nariams atrodo prasminga priklausyti grupei „Už žmogaus orumą“, dvidešimt penkiems – Maldos grupei. Mūsų Seime yra ir dvidešimt parlamentarų, vadinančių save Dzūkijos bičiuliais, keturiolika – Šiaulių krašto bičiuliais, dar septyniolika – Mažosios Lietuvos bičiuliais. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...