2011 Kovo 14

balsas

Ką daryti, kad balsas taptų draugu, o ne priešu

veidas.lt

"Veido" archyvas

Balsas – vienas jautriausių ir paslankiausių mūsų kūno instrumentų. Jis atspindi fizinę savijautą, nuotaikas, išduoda jauną dvasią. Tam, kad balsas glostytų ausį ir pasiektų aplinkinių širdis, kartais visai nebūtina išmanyti sudėtingą kalbos padargų anatomiją.

Balso pagirios

Kodėl po smagaus vakarėlio balsas kitą rytą toks žemas? Ką daryti, kad jis negergžtų? Nors ir žavitės Joe Cookerio dainomis, tikriausiai girdite, kad jo balsas gerokai “susidėvėjęs”. Prie to prisidėjo veiksniai, kurie kenkia ir jūsų balsui: rūkalai ar prirūkyta patalpa, garsus kalbėjimas, norint perrėkti muziką, alkoholis… Bet argi balsas netampa žemesnis kiekvieną rytą?

Miegant smarkiai sumažėja visų raumenų tonusas. Balso stygos atsipalaiduoja ir pailgėja. Dėl to ir paprastą rytą kalbame žemesniu balsu. Jam irgi reikia pasirąžyti ir prasimankštinti. Čia padės:

  • paprasti kojų tempimo pratimai (dar gulint lovoje) ir rąžymasis visu stuburu. Šitaip raumenys išsijudina neapsunkindami kraujotakos. O balsas labai greit reaguoja į bet kokius fizinės savijautos pakitimus!
  • niūniavimas po dušu stebėtinai efektyviai pažadina visą kūną! Nereikia stengtis perrėkti radiją, užtenka tyliai panosėje paniūniuoti.

Išdžiuvusi burna

Kad ir keistai skamba, bet daugelis gėrimų (kava, kola, kiti energijos teikiantys gėrimai) varo iš organizmo skysčius. Štai kodėl po vakarykštės šventės, kurioje netrūko gėrimų, mūsų organizmas iš ryto reiškia savo nepasitenkinimą. Išsausėjusi gerklų gleivinė veikia balso klosčių virpėjimą. Jis tampa lėtesnis, o mūsų balsas dėl to – žemesnis.

Pirmoji pagalba:

  • daug skysčių,
  • jei trūksta miego, geriau išeiti į gryną orą, o ne siekti kavinuko. Organizmą dirginančių medžiagų ir kofeino atakų ilgainiui neatlaikys net stipriausias balsas.

Balsas prieskonių nemėgsta

Gerklų gleivinė jautri, ji greit “įsižeidžia”. Nuo cigarečių dūmų pritvindyto oro ji ginasi išskirdama daugiau gleivių. Jei dūmų į gerklę patenka dažnai, saugodamasi gleivinė pasikeičia – sustorėja. Tada balso klostės virpa lėčiau, o balsas skamba žemiau ir dažniausiai šiurkščiau.

Tą patį galima pasakyti ir apie aštrius prieskonius bei alkoholį. Jo lašeliui ar žiupsniui pipirų patekus ant balso padargų, jis sekundę kitą pradingsta, o geriant vandenį – atsigauna.

Skambesio galia

Kuo žemesnis – tuo įtaigesnis? Neretai išgirsime, kad žemų balsų savininkai sudaro malonių, patrauklių žmonių įspūdį. Jie laikomi valingais, ryžtingais ir kompetentingais. O štai piepsintys ar šaižūs balsai iškart pelno neužtikrinto, nedalykiško žmogaus etiketę. Aukštu balsu kalbantys vyrai dažniausiai susiduria su įvaizdžio problema.

Moksliniai tyrimai rodo, kad vadovaujamas pareigas einančios moterys savo balso skambesį derina prie vyriškų balsų. Vis dėlto schema “žemas balsas – gili prasmė” nėra taisyklinga, juk ir vaikų balsai aukšti, bet dėl to jų žodžiai nelaikomi nevertais dėmesio. Įtaigumą lemia neutralusis arba savas balsas. Klausytojai įtikinančiu ir savimi pasitikinčiu visuomet laikys tą kalbėtoją, kuris kalba savo neutraliu balsu.

  • Maloniausiai skamba geros savijautos balsas. Į stresą reaguoja visas organizmas – įsitempia ir balsas, jis tampa aukštesnis, šaižesnis, ne taip maloniai skambantis. Tyrimai rodo, kad pašnekovas, kalbantis neutraliuoju savu balsu, pelno kur kas daugiau simpatijų. Tai, ką jis kalba, skamba išraiškingiau, pasiekia ne tik ausis, bet ir emocijas, sulaukia atsako. Kas gi tas savas balsas? Trumpai tariant, tai vadinamoji neutralioji jūsų balso diapazono dalis, kuria kalbant labiausiai taupoma energija – apatinis diapazono trečdalis. Tiek jums pačiai, tiek jus supantiems žmonėms toks balsas skamba maloniausiai. Kartais jis dar vadinamas geros savijautos balsu.

Klystate manydama, kad tai tiesiog kasdieninis jūsų balsas: buityje tik nedaug kas kalba pačiu įtaigiausiu savo balsu – dažniausiai jis būna gerokai pakeltas.

  • Atrasti tikrąjį neutralųjį savo balsą gana nesunku: pačiai to nesuvokiant, ne sykį per dieną jis nuskamba neutraliu savu tonu. Įsivaizduokite paprastą situaciją – kalbėdamasi su drauge ar bičiuliu atidžiai klausotės. Linktelėkite galva, tarsi svarstydama (taip automatiškai darote pagalvojusi “Negi tikrai?” arba “Matai, kaip įdomu…”). Aiškiai girdimai sumurmėkite: “Mmhh…” Galite save pasveikinti: jūs ką tik aktyvavote tikrąjį savo balsą! Beje, aktyviai klausytis ir akustiškai reaguoti į tai, kas sakoma (“mmhh!..”), nereiškia, kad pritariate! Jūs tiesiog signalizuojate pašnekovui, kad tai, kas sakoma, jus pasiekė.

Na, o dabar mintyse ir ausyse palyginkite “mmhh” su balsu, kuriuo ištariate paprastą sakinį. Kada jūsų balsas skamba žemiau ar aukščiau? Kuo skiriasi skambesys? Kartodama šį eksperimentą pabandykite sakinį po “mmhh” sąmoningai tarti tokiu pat balsu. Išdrįskite atlikti šį pratimą kasdien bendraudama su kitais žmonėmis. Stebėkite poveikį!

  • Nepersistenkite kalbėdamos dirbtinai – juk įsitempiame ne vien šaukdami ar kalbėdami pakeltu tonu. Savo balsą žaloja ir tie, kurie ilgesnį laiką specialiai kalba jį žemindami. Kartais – patys to nesuvokdami. O blogiausia, kad tokios pastangos užkrečia kitus. Kaip tai atsitinka? Tiek per aukštas, tiek per žemas balsas labiau įtempia kalbos padargus, o ta įtampa perduodama klausytojams. Netgi pasyvus klausymas yra aktyvi veikla! Klausytojo kūnas nevaldomai “mėgdžioja” kalbėtojo elgseną. Juk girdint duslų, prikimusį balsą nejučia kyla noras atsikrenkšti.

Žvalus balsas, sklindantis iš ragelio

Kalbant telefonu balsas tampa ypač svarbus – tai vienintelis dalykas, kurį juslėmis gali suvokti (ausimis apčiuopti) pašnekovas. Padėtį sunkina ir tai, kad dėl techninių priežasčių netgi moderniausi telefonai į kitą laido galą perduoda tik tam tikrą dalį balso skambesio.

Kad kalbant telefonu balsas paliktų tik gerą įspūdį:

  • Prieš pakeldama ragelį leiskite telefonui porą kartų nuskambėti (vidinis nusiteikimas). Per tą laiką: pakeiskite sėdėjimo padėtį, išsitieskite, nuleiskite abi kojas ant žemės, pajudinkite pečius, kad nebūtų įsitempę (svarbu balso rezonansui);
  • Mintyse geranoriškai nusišypsojusi linktelėkite pašnekovui (atpalaiduoja įtampą sprande) ir girdimai sumurmėkite “mmhh!” (neutralaus balso tonacija). Dabar jau galite pakelti ragelį.
  • Keldama jį sąmoningai nusiteikite… išgirsti pašnekovo balsą. Balsas visuomet rodo dėmesį ir susikaupimą!
  • Dabar atėjo metas prabilti. Atsiliepdama pirmiausia aiškiai ir suprantamai pasisveikinkite. Tai skirta skambintojo ausiai susiorientuoti. Skamba paradoksaliai, bet netgi priglaudus prie ausies ragelį ši pirmiausia turi nustatyti, iš kur sklinda garsas. Tai šiek tiek užtrunka. Kadangi skambintojas Jūsų vardą ir pavardę girdi tikrai rečiau už jus, ištarkite tai aiškiai ir skambiai, kad būtų suprantama.

Profesionalai žino, kad:

  • kalbant telefonu pakeitus kūno padėtį pakrypsta ir pati pokalbio eiga (tema, tempas, nuotaika ir pan.). Jūsų balsas reaguoja į menkiausius judesius!
  • telefono ragelio nereikia laikyti pernelyg arti burnos. Iškvepiamas oras sukelia garso perdavimo trikdžius, o tai trukdo klausyti ir išgirsti. Be to, sukelia įspūdį, tarsi būtumėte per arti klausytojo;
  • į abi ausis patenkantis garsas kalbant telefonu (ausinės su integruotu mikrofonu) daugiau negu dvigubai padidina gebėjimą susikaupti!

Balsą reikia tausoti

Daug kalbančių profesijų atstovų (gydytojų, mokytojų, dėstytojų, vaikų darželių auklėtojų, aktorių, dainininkių, pardavėjų ir t.t.) balsai vis dar eksploatuojami kaip kokie baudžiauninkai. Normalus dienos krūvis žmogaus balsui yra tik apie dvi trys valandos nepertraukiamo kalbėjimo! Tačiau net jei nedirbame balsu, beveik kiekvienas dažniau ar rečiau susiduriame su funkciniais balso sutrikimais. Mūsų balsui tenka skintis kelią per vis didesnį aplinkos triukšmą. Net ir laisvalaikiu.

Užkimimą ir kitus balso sutrikimus dažniausiai lemia netinkama balso higiena. Jos, tiksliau, balsą tausojančios elgsenos, visai nesunku išmokti.

7 patarimai, kaip neprarasti balso žiemą

1. Gerkite pakankamai skysčių. Atsižvelgiant į kūno svorį ir judėjimą, organizmui per dieną jų reikia nuo dviejų iki trijų litrų. Kavą ir arbatą geriau keisti žolelių arbata (ramunėlės balsui netinka!) ir malonios temperatūros vandeniu. Už tai jums bus dėkingas ne tik balsas, bet ir oda, inkstai, netgi smegenys.

2. Pasirūpinkite, kad oras patalpose nebūtų per sausas. Santykinė oro drėgmė neturėtų būti mažesnė nei 40 proc. Pravers specialūs drėkintuvai ar vandens indai prie radiatorių. Beje, kai lauke šalta, patalpas vėdinti reikėtų trumpai.

3. Triukšminga aplinka reikalauja iš jūsų daug energijos. Jei neįmanoma pašalinti aplinkos trukdžių, o kalbėti tenka ilgai, dažniau darykite klausymo pertraukėles: tiesiog nutilkite ir sąmoningai įsiklausykite į patalpą. Šitaip vėl leisite savo balsui optimaliai prisitaikyti.

4. Kai balsas ima “veltis”, ne atsikrenkškite, o nurykite (seiles, gurkšnelį vandens) arba trumpai atsikosėkite.

5. Jei jau ėmėte kimti, venkite aštraus skonio (su mentoliu, eukaliptu ir pan.) ledinukų balsui atgaivinti! Kur kas labiau tinka švelnaus skonio arba sūrios pastilės – pavyzdžiui, islandinės kerpės.

6. Jei esate užkimusi, nešnabždėkite! Šnabždėjimas – itin didelis krūvis balsui. Pora dienų “tylos įžadų” leis balsui atsigauti kur kas greičiau.

7. Jei lauke labai šalta, kalbėkite kuo mažiau! Taigi ir slidinėti reikia užsičiaupus. Judėjimas gryname ore naudingas jūsų sveikatai, tačiau jautrius kalbos padargus šaltyje reikia tausoti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...