2014 Spalio 01

Jungtinių studijų mada: daryti gerai arba nedaryti visai

veidas.lt

Jungtines studijų programas, kurias nelyginant aukštojo mokslo sėkmės garantą pastarąją savaitę linksniuoja švietimo ekspertai, šalies aukštosios mokyklos vykdo jau kelerius metus. Tik jų nėra daug ir, matyt, jos ne visada pavyksta taip sėkmingai, kaip tikimasi.

Mažiausiai dviejų aukštųjų mokyklų su partnere šalyje ar užsienyje organizuojamos studijų programos skatina judumą (partnerės keičiasi studentais ir dėstytojais), konkurencingumą, nes jų absolventas gauna dvigubą diplomą – jungtinį arba kelių aukštųjų mokyklų, ir, žinoma, aukštosios mokyklos tarptautiškumą. Jei jos pavyks gerai, atsivers kelias pakliūti į Europos universitetų erdvę ne tik formaliai ir tarptautiniuose reitinguose išvysti lietuviškų universitetų pavadinimus.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus nurodo tokių studijų privalumus, tokius kaip aukštųjų mokyklų konkurencingumas Europos universitetų erdvėje, pranašumas ieškant darbo, ir pasakoja, kad kitos šalys jungtines studijų programas vykdo turėdamos konkretų tikslą – savo investuotojus svetur aprūpinti reikalingais darbuotojais. Pavyzdžiui, Vokietijos aukštosios mokyklos bendradarbiauja su kolegomis Azijos šalyse ir svetur parengia technologus ar inžinierius, kurie dirbs Vokietijos įmonėse, įsikūrusiose Rytuose. Esą taip pigiau ir patogiau, nei specialistus vežti mokyti į Vokietiją.

O štai Lietuvoje jungtinių studijų variantų gali būti įvairių. Aukštosios mokyklos gali bendradarbiauti su užsienio partnerėmis arba kolegomis Lietuvoje. Viceministras sako, kad  pirmenybę reikėtų teikti partnerystei su užsienio universitetais, nes toks modelis leidžia prisiliesti prie daugiakultūrės patirties, o ir dvigubi tarptautiniai diplomai vertingesni ieškant darbo. Kita vertus, naudinga jėgas sutelkti ir Lietuvos universitetams, kurie galėtų ne dubliuoti, bet sustiprinti studijas.

„Jungtinės studijų programos yra gana patrauklios, nes aukštasis mokslas ir visas gyvenimas tampa vis tarptautiškesnis. Žmonės juda, keliauja, todėl tarptautinis diplomas – didelis pranašumas. Dalis studijų laiko, praleisto užsienio institucijoje, turi pridėtinę vertę tiek bendrųjų, tiek dalykinių kompetencijų požiūriu, tačiau tam reikia ir stiprių studentų“, – dėsto Nacionalinės Bolonijos ekspertų grupės narė, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Nijolė Zinkevičienė.

Vis dėlto pačios aukštosios mokyklos, kurios jau siūlo jungtines studijų programas, tvirtina ir kolegoms pataria nesiorientuoti į jų kiekybę, o siekti kokybės. Esą, jei negali parengti geros studijų programos, kurią spėtų baigti bent kelios studentų laidos, užtikrinti jos tęstinumo ir kokybės, geriau to nesiimti visai. „O jei imsiesi tokią kurti nepasirengęs, gali ir malkų priskaldyti“, – neabejoja N.Zinkevičienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-37-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...