2012 Balandžio 05

Jei ne politikai, D.Kedžio dukra seniai būtų grąžinta motinai

veidas.lt


Dėl to, kad aštuonerių metų mergaitė šiandien draskoma į visas puses, kalčiausi politikai, tarp kurių – ir aukščiausi šalies vadovai. Vis dėlto didžiausius dividendus iš dramos Garliavoje susikraus populistai: finansinėmis machinacijomis kaltinamas Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas ir nušalintasis prezidentas R.Paksas.

Įvykiai Garliavoje pasiekė kritinę ribą. Per visą Lietuvą sukrėtusią Drąsiaus Kedžio dukters perdavimo motinai operaciją, kai spiegiančią mergaitę artimieji tąsė kiekvienas savo pusėn, susibūrę Kedžių ir Venckų šalininkai ragino nedelsiant skambinti prezidentei Daliai Grybauskaitei: šaukėsi pagalbos šalies vadovės, kad ši sukliudytų Laimutei Stankūnaitei atgauti dukterį. Mat Garliavoje budinti minia šventai tiki, kad juos palaiko pati prezidentė.
Minia nepamiršo, kad D.Grybauskaitė prieš kelis mėnesius užtarė dviejų žmonių nužudymu įtariamo D.Kedžio seserį ir dukters globėją Neringą Venckienę, konstatuodama, jog ši iš tiesų vykdanti teismo sprendimą grąžinti mergaitę motinai. Nepamiršo ir to fakto, kad prezidentė nepanoro atleisti N.Venckienės iš teisėjų, nors jos elgesys jau seniai nesuderinamas su teisėjo pareigomis. Užtarimu buvo palaikyti ir šalies vadovės ne kartą pakartoti žodžiai, kad perduodant dukrą motinai negali būti jokios prievartos.

Politikai trukdo spręsti ginčą

Galbūt, kaip teigia kai kurie neoficialūs šaltiniai, D.Grybauskaitė iš tiesų turi informacijos, kad pedofilijos byla ištirta netinkamai, o teisėjas, priėmęs nutartį grąžinti dukrą motinai, nedovanotinai suklydo, tik ši informacija neparemta jokiais įrodymais. Galbūt prezidentė, nuoširdžiai gailėdama vaiko, nematė kito būdo įsikišti, nors politologai labiau linkę manyti, kad šalies vadovė, kaip ir dauguma kitų politikų, iš tikrųjų elgiasi labai ciniškai ir ne tiek rūpinasi mergaitės interesais, kiek savo reitingais.
Kad ir kaip ten būtų, aišku viena: prezidentei vertėjo patylėti. Nes jei ne D.Grybauskaitės bei kitų politikų kišimasis į šią bylą, aistros Garliavoje jau seniai būtų nurimusios.
Dėl to, kad konfliktas taip užsitęsė ir pridarė tiek žalos niekuo dėtam vaikui, atsakingi ir Seimo nariai bei įvairių partijų vadovai, kurie vienas per kitą pila žibalą į Garliavos dramos ugnį, viešai ragindami nevykdyti teismo sprendimo ir netgi patys važiuodami į Garliavą neva ginti vargšės mergaitės. Ne teismo pusėn stojo ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, prieš keletą dienų pareikšdama, kad L.Stankūnaitė pasielgtų išmintingiausiai, jei iš viso atsisakytų dukters. Seimo pirmininkė jau sulaukė kritikos dėl savo prieštaringų veiksmų: vieną dieną ji ragina politikus į šią istoriją nesikišti, o kitą jau žarsto tokius populistinius samprotavimus.
„Politikų padaryta žala šioje istorijoje didžiulė, nes yra trukdoma normaliai išspręsti ginčą. Jei ne populistinis jų elgesys, konfliktas būtų jau seniai išspręstas ir pamirštas. Teismo sprendimas, patinka jis kam nors ar ne, turi būti vykdomas“, – primena Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius Vytautas Nekrošius.
Komentuodamas kovo 23 d. žlugusį mergaitės perdavimą motinai, V.Nekrošius pabrėžia, kad policija buvo netinkamai pasirengusi operacijai. Pasak teisininko, pirmiausia reikėjo mergaitę atskirti nuo močiutės ir kitų artimųjų, o tuomet perduoti motinai: tinkamai pasirengus, tokia operacija tetruktų keletą minučių.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl mergaitės perdavimas motinai jau kelintas mėnuo šitaip stringa, yra ta, kad atsakingos institucijos nesugeba tinkamai tam pasirengti ir kordinuoti savo veiksmų. Tai irgi politikų daromo spaudimo šioje dramoje pasekmė.
Buvęs Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkas, o dabar advokatas Romualdas Matonis įsitikinęs, kad baimę dėl savo karjeros jaučia visi su šia byla susiję asmenys – tiek teisėjai, tiek kiti pareigūnai. Todėl esą ir kyla šitiek kliūčių. R.Matonis neabejoja, kad politikų kišimasis labai trukdė ir tebetrukdo nagrinėti su pedofilijos istorija Kaune susijusias bylas.
„Nuo visų tų viešų pasisakymų ir publikacijų visiškai atsiriboti galėtų tik mankurtas, – teigia buvęs teisėjas. – Nereaguoti į valdžios, nuo kurios vienaip ar kitaip priklauso tavo išlikimas darbe bei karjeros galimybės, nuomonę, patikėkite, neįmanoma. Todėl kyla didelis pavojus, jog tai gali paveikti teisėjo objektyvumą, nes tu, nagrinėdamas bylą, faktines aplinkybes, norom nenorom jauti galvoje kirbant mintį, kad asmuo, nuo kurio priklauso tavo darbas ir būsimi paskyrimai, galvoja kitaip ir kad tai sukels pasekmių.“
R.Matonis priduria, kad laikas parodys, kaip toliau klostysis sprendimą grąžinti D.Kedžio dukrą motinai priėmusių teisėjų karjera.

Atveria kelią populistams
Vilniaus universiteto profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, vaikų psichiatras Dainius Pūras teigia, kad būtent politikai visuomenėje sukūrė pedofilijos baubą, nors tikrieji iškrypėliai tebevaikšto laisvėje, gardžiai iš viso to juokdamiesi. Iš šalies stebėdamas mažos mergaitės dramą, D.Pūras sako vis labiau linkstantis prie versijos, kad visa ši pedofilijos istorija buvo sąmoningai sugalvota siekiant atskirti vaiką nuo motinos.
„Manau, dabar visais įmanomais būdais siekiama sutrukdyti išsiaiškinti tiesą, nes tai būtų pavojinga tiek šios istorijos autoriams, tiek ir tiems politikams, kurie taip ilgai ir atkakliai globojo vaiką užgrobusius nepatikimus žmones, – savo versiją kelia D.Pūras. – Kai kuriems politikams tiesiog nebėra kito kelio, kaip tik trukdyti tiesai iškilti į paviršių. Tačiau tai ne tik gynybinė taktika, bet ir priešrinkiminis triukas. Politikų cinizmas siekiant gauti daugiau balsų per rinkimus, galvojimas, kad tauta yra tokia kvaila, jog rinks tuos, kurie garsiau sušuks gelbėjantys vaiką nuo pedofilų, jau peržengė bet kokias ribas. O realybė tokia, kad Lietuva pastaruoju metu yra ypač atsilikusi vaikų teisių apsaugos srityje.“
Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros docentas Vytautas Dumbliauskas primena, kad politikai imasi spręsti tik tuos klausimus, kurie patraukia visuomenės dėmesį, nes visada galvoja, kokių dividentų jiems tai duos per būsimus rinkimus. Tai plačiai aprašyta politikos mokslų vadovėliuose. „Tokie skandalai jiems kaip gaivus oras, – politikų mėginimais išpešti naudos pedofilijos byloje nesistebi politologas. – Prezidentės veiksmai taip pat rodo, kad ji ruošiasi antrai kadencijai.“
O ar galėtų tokia pat situacija susidaryti, tarkime, Vakarų visuomenėje: ar ten aukščiausi politikai taip pat įžūliai stoja prieš teismus, gindami pralaimėjusią pusę? Daug metų Amerikoje gyvenęs politologas Kęstutis Girnius sako, kad Vakaruose politikai taip pat dažnai kritikuoja teismus, bet ribų neperžengia: laikomasi nuostatos, jog jų sprendimus, kad ir kokie prieštaringi būtų, reikia vykdyti. Vis dėlto panašios istorijos – ne naujiena ir ten. K.Girnius priminė daugiau nei prieš dešimtmetį garsiai nuskambėjusią šešiamečio kubiečio Eliano Gonzaleso atėmimo iš giminaičių Amerikoje ir grąžinimo tėvui į Kubą dramą, į kurią taip pat įsitraukė didelė dalis visuomenės bei politikų. Nepaisant didelio pasipriešinimo, vaikas buvo grąžintas tėvui. Iš pradžių  teigta, kad berniukas nori likti su giminaičiais Amerikoje: iš jų paimtas jėga, vaikas priešinosi ir verkė. Tačiau vėliau, aistroms aprimus, paaiškėjo, kad berniukas jaučiasi laimingas, vėl galėdamas gyventi su tėčiu.
Kai aistros aprimsta, tokios istorijos labai greitai pasimiršta. Politikai, prieš praėjusius rinkimus stoję ginti klaipėdietės Ingos Rinau, kovojusios su buvusiu sutuoktiniu Vokietijoje dėl mažametės dukters, jau seniai nutilo. Vykdydamas teismo sprendimą tėvas išsivežė dukrą į Vokietiją, emocijos nuslūgo, ir ši istorija nė vienam politikui tapo nebeįdomi.
Tas pats anksčiau ar vėliau laukia ir Kaunos pedofilijos bylos, nors dabar aistros Garliavoje virte verda. Deja, neatsakingų politikų veiksmų pasekmės šįkart bus labai liūdnos: viena vertus, tai liečia mažos mergaitės ramybę ir psichologinę sveikatą, antra vertus, į didžiąją politikos areną vėl atveriamas kelias populistams. Mat jau aiškėja, kad iš viso šio chaoso, keliamo nepasitenkinimo teismais ir teisėtvarka apskritai sau pliusus sėkmingai renkasi Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas, jau trinantis rankas iš nekantrumo, kada galės grįžti prie valdžios Lietuvoje vairo, bei nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, kuriam Seimas, kaip žinome, vėl atvėrė kelią dalyvauti parlamento rinkimuose.
V.Uspaskicho reitingas jau šoktelėjo į viršų, tą patį politologai prognozuoja ir R.Paksui. Abi šios partijos aktyviai kritikuoja teisėtvarkos veiksmus pedofilijos byloje ir žada esmines reformas teismų bei teisėtvarkos srityje, o dalis nusivylusių rinkėjų lengvai praris šį jauką.
Tad prezidentės ir kitų politikų netylėjimo kaina gali būti labai didelė.

Trumpasis interviu
Į „Veido“ klausimus atsako politologas Mindaugas Jurkynas

VEIDAS: Ar pritariate teisininkų nuomonei, kad aistros Garliavoje seniai būtų nurimusios, jei ne politikų kišimasis į šią bylą?
M.J.: Be abejo. Lietuva yra teisinė valstybė ir teismų sprendimai turi būti vykdomi. Politikai negali kištis į teisminės valdžios darbą, nes tai yra vienas mūsų demokratijos pagrindų. Bet artėja rinkimai ir, kaip matome, visi nori pasišildyti šio konflikto spinduliuose.
VEIDAS: Kaip vertinate prezidentės laikyseną šioje istorijoje?
M.J.: Prezidentė taip pat neabejinga savo reitingams.
VEIDAS: Kodėl šio skandalo kontekste kyla populistų reitingai?
M.J.: Pasinaudodami įvykiais populistai renka politinius taškus. Jie kalba apie problemą, kuri daug kam atrodo skaudi ir aktuali, siūlo jos sprendimo būdus, o žmones tai veikia. Bendrą šurmulį bei tokių politikų populiarumą didina ir žiniasklaida. Jei būtų mano valia, įvykių Garliavoje taip neeskaluočiau. Bent jau nedarykime iš to svarbiausios žinios.
Kad ir kokia skausminga ši vaiko drama, vis dėlto tai yra sukurta problema, savotiška dūmų uždanga, nukreipianti visuomenės dėmesį nuo kur kas svarbesnių dalykų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (7)

  1. Nusivyliau publikacija Nusivyliau publikacija rašo:

    Iki šiol gerbiau “Veido” publikacijas, bet šio straispnio neprofesionalumas labai nustebino. Kodėl šio straipsnio autorė tokia paviršutiniška? Ar trūksta profesionalumo įžvelgti pirminei priežasčiai, dėl kurios ir kilo toks konfliktas visuomenėje? Be to, ne politikai, o pati visuomenė yra tas stabdantis veiksnys, kodėl D.Kedžio dukra vis dar nesugrąžinama motinai, nors pedofilų klanas naudoja visas jiems prieinamas priemones.

  2. Pikasas Pikasas rašo:

    KO DAR REIKIA LAUKTI? NAUJO ŠTURMO KLONIO GATVĖJE?

    Net nereikia naiviai tikėtis, kad prasidėjęs A.Ūso bylos nagrinėjimas jau nutraukė A.Ūso ir L.Stankūnaitės rėmėjus atsisakyti savo tikslų – bet kokiu būdu perimti svarbiausią liudininę pedofilijos byloje mergaitę.

    Niekas tur būt neprieštaraus, kad Vilniaus II-os apylinkės teimas, sudarytas iš trijų teisėjų, sudavė skaudų smūgį tiems, kurie tikėjosi, kad byla iš vis nebus atversta. Atsitiko dar kai kas daugiau:
    TEISMAS:
    1. nutarė nelaukti Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dėl mergaitės
    gyvenamosios vietos nustatymo pagal Kėdainių apylinkės teismo nutartį;
    2. nutarė rezonansinę bylą nagrinėti atvirų posėdžiu metu, išskyrus specifinius momentus. Ši nutartis neskundžiama;
    3. pripažino, kad mergaitės atstovė byloje yra globėja Neringa Venckienė;
    4. nesutiko skirti laiko trečiai šaliai – Ūso tėvui prašyto ilgoko laiko susipažinimui su bylos medžiaga;
    5. viešai perskaitė prokuratūros pareikštą kaltinimą A.Ūsui;
    6. priėmė papildomą vaizdinę ir rašytinę informaciją iš mergaitės advokato
    A.Venckaus. Tame tarpe ir paskutinę, kurią sudaro ir anstolio, bandžiusio
    vykdyti teismo sprendimą, ataskaitą su video medžiaga;
    7. kitą posėdį paskyrė, daug nedelsdamas, balandžio 10 d., į kurį pakvietė duoti parodymus liudininkus.

    Tad galima teigti, kad byla iš tikrųjų yra pradėta nagrinėti iš esmės. Teismas neturi galimybės kam nors papildomai pareikšti kaltinimus. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškės, kad dar kas nors galėjo nusikalsti sietinai su kaltinimais A.Ūsui, tai tada teismas privalės kreiptis į prokuratūrą, kad ši atliktų papildomą tyrimą, pagal ankstesnius ir naujai gautus duomenis, kitiems asmenims. Manau, kad teismas turi teisę savarankiškai vertinti surinktus duomenis ir gali nutarti perkvalifikuoti kaltinimą iš mažametės tvirkinimo į kitą BK straipsnio dalį – “mažametės prievartavimą”. Jei išryškėtų, kad nuo tokios veikos nukentėti galėjo ir kita mažametė mergaitė, tai išsamus tyrimas turi būti atliktas ir tuo atveju.

    Nesunkiai galima suprasti A.Ūso artimųjų dabartinę paniką po tokios teismo darbo pradžios . Jie gal jau net labai pasigailėjo, kad pareiškė norą nagrinėti keistai žuvusio įtariamojo A.Ūso bylą. Jei bylos nagrinėjimas pasisuks labai bloga A.Ūsui linkme, tai artimieji gal nebeturės ką prarasti ir ryšis pareikalauti, kad A.Ūso žūtis būti ištirta iš esmės. Jei paryškėtų, A.Ūso kad mirtis vis tik buvo smurtinė, tai nusikaltėlių nustatymas – teisėsaugos garbės reikalas. (Gal tada ir žiniasklaidoje (pvz.LTV) išnyks visokia aiškiai klaidinanti informacija. Sakykim , kad A.Ūsas važiuodamas parvirto su keturračiu motociklu į pakelės balą. Nustatyta, kad keturratis nebuvo nuvirtęs ir jokios avarijos požymių ant jo nerasta).

    AR TIKRAI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE VISA TAI VYKSTA?

  3. Pikasas2 Pikasas2 rašo:

    Žurnalistas Ridas Jasiulionis “Atgimime” ir “Delfyje” savo supratingumą išsakė savo rašinio – interviu su Kauno arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkevičiumi preambulėje. CITUOJU:

    “Jausdami visuomenės sutrikimą Garliavos dramos akivaizdoje, kai vieni labiau intuityviai renkasi vieną, o kiti – priešingą pusę, kai tiesos paieškos kartais nuveda į šališkos informacijos kolekcionavimą, kai informacinis laukas dėl bylos uždarumo yra iškreiptas (vienai bylos pusei nevengiant paskleisti tendencingų žinių, o kitai – pareigingai tylint), kai taip trūksta išminties žodžio…”

    Kai “ATGIMIME” dirba “PAREIGINGAI TYLINTYS” žurnalistai, tai net neverta tikėtis iš jų “IŠMINTIES ŽODŽIO”. Visi autoriaus pateikti klausimai Kauno arkivyskupui metrapolitui S.Tamkevičiui būtent tą ir pademonstruoja. Dvasininko atsakymai – kur kas prasmingesni, tačiau tvirtos nuomonės, sietinos su konkrečia “D.Kedžio istorija”, juose, deja, neišgirdome. O juk moraliniai dvasiniai aspektai joje tiesiog veržte veržiasi iš tų rėmelių, kuriuos sukūrė žurnalistas savo preambulėje ir klausimuose.

    Kai pasaulietis žurnalistas labai susirūpina kunigo įžadais ir jų sulaužymu, tai skamba kiek keistai. Tada būtina suvokti esmę – vardan ko ir dėl ko tai buvo padaryta. Garbaus amžiaus J.Varkala, visą savo gyvenimą tarnavęs katalikų bažnyčiai, teoriškai ir praktiškai skleisdamas visuomenėje dvasingumą ir “Dekalogo” svarbą, nutarė pabandyti tai išbandyti kraupioje gyvenimiškoje realybėje. Kiek žinau, šis dvasiškis, pirma suspendavo savo teises kunigystėje ir tik vėliau tapo “Drasos partijos” vedliu.

    Romos Katalikų bažnyčia ilgus sovietinio režimo dešimtmečius buvo laisvės siekimo simboliu, kovojančiu už žmogaus teises gyventi prasmingai ir oriai. Gerai žinome, kokį įnašą tiesos skleidimui turėjo “Lietuvos bažnyčios kronikų” leidimas Vakaruose, informacijos apie okupantų ir mankurtų siautėjimus surinkimas ir kaip buvo sutrypti tie, kurie prie tokio slapto darbo buvo prisidėję. Tie, kurie išgyveno lagerių košmarą, turi susivokti, kad dabar gyvename laisvoje šalyje ir neužgniaužti savyje sunkmečiu buvusios drasos.

    Teko gerokai nusivilti, kai buvo nurodyta katalikų dvasininkams jokia konkrečia raiška nedalyvauti politikoje. Toks reikalavimas neatitinka LR Konstitucijoje nurotytų žmogaus ir piliečio teisių. Juk kiekvienas dvasininkas, apart savo tiesioginių pareigų, dar yra ir valstybės pilietis, kuriam neturėtų būti nesvarbus visuomenės tobulėjimo procesas visomis kryptimis. Tam, kad būtų įgyvendinti prasmingi filosofiniai ir ideologiniai siekiai, reikalinga, kad šalyje būtų geras politinis klimatas. Nemanau, kad katalikų ideologijos atribojimas nuo galinčios tą ideologiją įgyvendanti politikas yra pats teisingiausias kelias, kuris, deja, mūsų katalikų bažnyčios hierarchų buvo pasirinktas. Manau, kad tokiu sprendimu labai apsidžiaugė “hegemono” partijos palikuonys, kurių biografijų karjerose buldozeriškas ateizmas buvo palikęs gilias vėžes jų sąmonėje.

    “Dainuojančios revoliucijos” metais matėme kokį solidų dvasingumo indėlį įnešė keli katalikų dvasininkai – politikai, aktyviai dalyvaudami politiniame gyvenime. Kai valdžiūnai bandydavo pasiklysti tarp trijų pušų, dažnai išeidavo į parlamento tribūną koks dvasiškis ir jo atvirai nuoširdus bei dvasingas žodis ne tik nuramindavo kylančias nereikalingas aistras, bet ir padėdavo surasti optimaliausią sprendimą.

    Būtų labai prasminga, jei katalikų religijos ideologijos skatinami taptumėm išmintingesni, doresni, tiksliau suvoktumėm gyvenimo prasmę Žemėje. Tikiu mūsų Tauta ir tuo, kad ji sugebės atlaikyti visas gyvenimo negandas bei išliks atspari blogiui. ……………

    Sveikinu visus su artėjančiomis Šv.Velykomis.

  4. Daiva Daiva rašo:

    Kur ta gera motina buvo anksčiau.TIKRA MOTINA NIEKADA NEATSISAKO SAVO VAIKO dabar lieja krokodilo ašaras.šlykštu žiūrėti įją.tegul palieka vaiką ramybėj.ta mergaitė ir taip daug per ją prisikentėjo

  5. jo jo rašo:

    Šitiek mirčių ir dar toliau ta šeima juodinama ir kaip ta vaika reikia atiduot i kaukėtu rankas? Ir teisingumo ministrui truksta aiškaus atsakymo o tautai tuo labiau

  6. petras petras rašo:

    veidas su šudo gabalo burnoje išraiška ir sako valio ,pedofilija laimėjo ,nes ir mes prisidedam prie melo

  7. Straipsnio autoriui Straipsnio autoriui rašo:

    ar daug tau pedikai sumokejo kad tokia nesamone parasytum?!!!!!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...