2011 Liepos 30

Japonijos ekonomika pasirengusi naujam startui

veidas.lt

AFP

Japonijos vertybinių popierių vertė auga sparčiausiai tarp visų išsivysčiusių šalių. Tai lemia kur kas spartesnis, nei manyta, šalies atsigavimas po kovo 11-ąją išgyvento cunamio.

Japonijos biržoje “Nikkei225″ bendra akcijų vertė nuo birželio vidurio iki liepos vidurio pakilo jau 2,9 proc., – tai didžiausias akcijų vertės augimas tarp visų 24 išsivysčiusių pasaulio valstybių.

Kompanijos, pradedant didžiausiu Japonijoje puslaidininkių gamintoju “Renesas Electronics Corp.”, baigiant didžiausiu namų apyvokos prekių tinklu “Seven & I Holdings Co.” vėl atidaro po cunamio uždarytas gamyklas ir parduotuves, o bendras Japonijos kompanijų produkcijos mastas šalyje praėjusį mėnesį augo sparčiausiai per pastaruosius 50 metų.
Pavyzdžiui, minėto tinklo “Seven & I Holdings Co.” pelnas nuo cunamio dienos iki dabar išaugo jau 20 proc., nes vėl atidarytos parduotuvės Šiaurės Japonijoje, o prekių tiekimas visiškai atnaujintas.

“Kompanijų pelnas grįžta su kaupu. Japonijos atžvilgiu esu nusiteikęs visiškai optimistiškai”, – džiaugiasi Philipas Poole’as, vienas “HSBC Global Asset Management” vadovų. Šios kompanijosanalitikų vertinimu, daugiausia prie Japonijos ekonomikos atsigavimo artimiausiu metu prisidės statybų pramonė.

Pavyzdžiui, didžiausia statybinių medžiagų gamintoja “Taiheiyo Cement Corp.” yra kompanija, kurios akcijos Japonijos akcijų biržoje brangsta sparčiausiai. O štai gamyklas statanti ir rekonstruojanti bendrovė “Chiyoda Corp.” skaičiuoja 36 proc. išaugusį pelną.

Automobilių gamintojai laukia proveržio

Sparčiai atsigauna ir Japonijos automobilių pramonė. Vien “Toyota Motor Corp.” akcijos nuo kovo 11-osios pabrango 4,9 proc. – įmonei šią sėkmę lėmė pranešimas apie tai, kad produkcijos mastas auga sparčiau nei prognozuota.

Ši didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja tikisi, kad jos gamyklos visu pajėgumu netrukus dirbs ir kitose šalyse. “Po rugsėjo mes stengsimės kaip įmanoma labiau kompensuoti prarastą gamybą, o gamyklos Šiaurės Amerikoje iki to laiko jau dirbs visu pajėgumu”,  – teigia “Toyota” atstovas Steve’as Angelo.

Gerai sekasi ir kompanijai “Mitsubishi Motors Corporation”, kuri gegužę pagamino 11,2 proc. daugiau automobilių nei pernai per tą patį mėnesį. Atstovų teigimu, šį augimą lėmė storėjantis užsakymų portfelis ir beveik visiškai atkurta normali komponentų tiekimo veikla korporacijos gamyklose. Pavyzdžiui, vien Japonijoje “Mitsubishi” gamybos mastas augo 7,7 proc. Užsienio gamyklose “Mitsubishi” gegužę pagamino 15,1 proc. daugiau automobilių nei pernai.

Apie gerus rezultatus skelbia ir Japonijos automobilių gamintoja “Nissan”. Kompanija netgi užsibrėžė tikslą kiekvieną pusmetį pristatyti po naują modelį ir taip padidinti pardavimą. Įkvėpta spartaus atsigavimo, kompanija netgi siekia iki 2017 m. kovo, vadinasi, per šešerius metus nuo cunamio užimti 8 proc. pasaulio automobilių rinkos.

Tokios geros žinios iš automobilių pramonės prisidėjo prie to, kad sumažėtų Japonijos vertybinių popierių draudimo išlaidos, nes investuotojai įgyja vis daugiau pasitikėjimo šios šalies rinka.

“Nepaisant žemės drebėjimo, cunamio, avarijos atominėje elektrinėje ir užsienio rinkų nepasitikėjimo Japonijos ekonomika, šalis atsigauna stebėtinais tempais, o šaliai mažinamos paskolų palūkanos ir krintančios draudimo kainos reiškia, kad padėtis dar sparčiau taisysis”, – neabejoja į Japonijos akcijas investuojančios Singapūro kompanijos “Prudential Asset Management” vadovas Deanas Cashmanas.

“Bloomberg” analitikų vertinimu, Japonijos ekonomika šiemet augs 4,9 proc., iš jų 4,2 proc. augimas bus pasiektas vien per du paskutinius metų ketvirčius. Beje, šalies ekonomikos prognozes vis gerina ir Japonijos centrinis bankas.

Atsigauna visos Azijos ekonomika

Dar balandį ir gegužę visa ši euforija buvo sunkiai įsivaizduojama. Po cunamio padarytos žalos Nikkei225 vertė vos per tris dienas smuko 18 proc., o bendras Japonijos kompanijų pelnas sumažėjo 14 kartų. Branduolinė krizė sukėlė dar ir elektros energijos deficitą, sukrėtusį elektros gamybos ir paskirstymo kompanijas, kurių nuostoliai nubraukė apie 3 proc. nuo Japonijos antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto.

Dėl šių negandų nukentėjo ir visos Azijos rinka, kur daugybė kompanijų importuoja japniškas detales. Jų pristigus sustojo visa gamyba. Tačiau dabar jau viskas vėl grįžę į senas vėžes. Pasak “Federated Investors” stratego Nicholas Noriego, visi su Japonijoje gaminama produkcija susiję verslai užsienyje vėl grįžo į įprastą veiklos vagą, nes jokių tiekimo trikdžių nebeliko.

“Už tai, kad Japonija per tokį trumpą laiką atsitiesė, būsime apdovanoti visi. Produkcijos mastas auga, eksportas klesti, laisvų darbo vietų mažėja, o svarbiausia – grįžta vartotojų pasitikėjimas. Japonijoje – taip pat”, – teigiamus pokyčius vardija analitikas.

Vis dar kenčia energetikos sektorius

Tačiau kartu su džiaugsmu dėl atsigaunančios Japonijos ekonomikos, vis dar vaikšto ir liūdesys dėl stringančio energetikos sektoriaus. Su elektros energija susijusios Japonijos kompanijos vis dar prasmegusios sunkumų jūroje.

Energijos tiekėjų akcijų vertė tebėra labai menka. Vienintelė paguoda, kad šios kompanijos kuria palyginti nedidelę pridėtinę vertę Japonijos ekonomikai, tačiau, kita vertus, yra labai svarbios kitų pramonės šakų funkcionavimui.

Beje, ir taip jautrų sektorių neseniai sukrėtė dar vienas incidentas – tiesa, jau nebe Fukušimos elektrinėje, bet tai menka paguoda. Iškilus techninėms problemoms prieš savaitę buvo uždaryta Japonijos Ohi atominė elektrinė, o tai reiškia, kad šalyje iš visų 54 reaktorių veikia vos 18, nes likusios yra uždarytos profilaktiniams patikrinimams, o šalis jaučia didelį energijos stygių, ypač karštais vasaros mėnesiais. Dėl to šalyje paskelbta ir energijos taupymo kampanija – šalies pramonininkai yra įpareigoti 15 proc. sumažinti elektros suvartojimą. Tai, žinoma, kelia nemenką jų pasipiktinimą.

Beje, Japonijos premjeras Naoto Kanas dėl energetikos krizės net buvo pareiškęs ketinimą atsistatydinti, tačiau laimėjęs balsavimą dėl nepasitikėjimo, pasiliko poste. Spaudimą iš pramonės juntantis jo kabinetas birželio viduryje patvirtino ketinimus finansiškai paremti tokias energijos tiekimo kompanijas kaip TEPCO ir skirti kompensacijas už nuostolius, šio sektoriaus kompanijų patirtus po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje. Išankstiniais vertinimais, ši suma gali siekti 130 mlrd. JAV dol.

Mažins priklausomybę nuo atominės energetikos

Įdomu tai, kad ši energetikos krizė Japonijai, regis, tapo pamoka. Šalies premjeras pabrėžė, esą jei Japonija nebūtų tokia priklausoma nuo atominės energetikos, krizė po cunamio būtų buvusi kur kas lengviau pakeliama. Tad liepos viduryje Naoto Kanas pareiškė, kad jo šalis privalo pamažu mažinti priklausomybę nuo atominės energetikos ir galiausiai visiškai jos atsisakyti.

Ką tik premjeras paskelbė, kad bus iš esmės peržiūrėtas Japonijos energetikos planas, pagal kurį atominė energetika turėjo iki 2030 m. tenkinti daugiau nei pusę šalies poreikių. Priminsime, kad iki kovo 11 d. ištikusio žemės drebėjimo ir cunamio sukeltos katastrofos branduolinės jėgainės tiekė apie trečdalį Japonijoje suvartojamos energijos. N.Kanas sakė norintis, kad nauju šalies energetikos “pagrindiniu stulpu” taptų švarios energijos šaltiniai – saulė, vėjas ir žemės gelmių energija.

Kita vertus, pramonininkai baiminasi, kad sprendimas atsisakyti atominės energetikos gali būti pernelyg skubotas. Japonijos ekonominių tyrimų centro prezidento Kazumasos Iwatos teigimu, jei visos iki vienos atominės šalies elektrinės būtų uždarytos jau iki kitų metų balandžio, kaip ragina kai kurie šalies politikai, tai padarytų milžinišką žalą šalies pramonei.

“Pačiu pesimistiškiausiu vertinimu, atominių elektrinių uždarymas Japonijos ekonomikos augimą 2012–2013 m. sulėtintų 1,6 proc., bet pasekmės būtų juntamos dar ir 2021 m.”, – dėsto ekspertas.

Vis dėlto gyventojų nuotaikų šie skaičiai nekeičia. Japonijoje priešiškumas branduolinei energetikai nuolat stiprėja nuo pat Fukušimos krizės pradžios, o šimtai tūkstančių žmonių jau dalyvavo ne viename proteste, įskaitant demonstracijas prieš valstybės paramą gaunančią TEPCO ir atomines jėgaines, reikalaudami pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių.

Žinoma, pastarąją elektros energiją gaminančioms kompanijoms tai reiškia naujas galimybes, o Japonijai tai šansas tapti didžiausia saulės baterijų gamintoja pasaulyje. Štai telekomunikacijų milžinė “Softbank” jau paskelbė planus pastatyti dešimt didelių saulės elektrinių. Šios bendrovės prezidentas Masayoshi Sonas drauge su 36 iš 47 Japonijos prefektūrų netgi įsteigė tarybą, kuri rūpinsis alternatyviosios energetikos plėtra.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. jolka jolka rašo:

    O Lietuva niekada neatsigaus!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...