2011 Kovo 31

Japonija

Fukušima: nuo isterijos iki ramybės

veidas.lt

"Veido" archyvas
"Veido" archyvas

Po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje atominės energijos atsisakyti nutarusiai Vokietijos kanclerei A.Merkel nepavyko įkalbėti pasekti jos pavyzdžiu Lenkijos premjerą D.Tuską, nusiteikusį statyti saugius šiuolaikinius atominius reaktorius, o Rusijos ir Prancūzijos vadovai D.Medvedevas ir N.Sarkozy žada patikrinti savo atominių elektrinių atsparumą gamtinių katastrofų poveikiui

Po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje vienos valstybės ketina uždaryti visus savo atominius reaktorius, kitos ragina statyti naujus, šiuolaikiškus ir saugius.

Po didžiausio istorijoje Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo kilusios avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje dar nėra įveiktos, bet kalbos apie galimą atominę katastrofą pamažu slopsta. Nors aušinant įkaitusius reaktorius į ligoninę pateko du apšvitinti darbininkai, regis, jau galima tikėtis, kad blogiausias scenarijus – pačių branduolinių reaktorių išsilydymas ar sprogimas – neišsipildys.

Reaktoriai atlaikė

Didžiausią pavojų aplinkai ir avarijos likvidatoriams dabar kelia panaudoto kuro saugyklos ir radioaktyvus vanduo, atsiradęs pagalbinėmis priemonėmis aušinant reaktorius.

Nežymus radiacijos padidėjimas kai kuriuose maisto produktuose, kaip ir radioaktyviųjų dalelių pėdsakai, oru atkeliavę ir iki Lietuvos, jokio pavojaus žmonių sveikatai nekelia. Bent jau taip teigia specialistai. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad fizinio avarijos Fukušimoje poveikio Lietuvai ir Europai nė iš tolo negalima lyginti su ligi šiol didžiausios istorijoje Černobylio atominės elektrinės avarijos poveikiu.

Fukušimos avarijos poveikis bus netiesioginis – kirs per atominę energetiką, tiksliau, jos ateitį. Paradoksas: objektyviai vertinant, avarija parodė, kad atominiai reaktoriai yra labai saugūs, nes netgi prieš keturis dešimtmečius sukurti, 1967-aisiais pastatyti pirmos kartos “General Electric” reaktoriai atlaikė didžiulį žemės drebėjimą ir cunamį. Avarijos prasidėjo tik todėl, kad statydami elektrinę japonai neapskaičiavo, jog vanduo gali sunaikinti viso regiono elektros tinklus. O Mk-1 reaktoriai buvo sukurti dar iki tol, kai “General Electric” inžinieriai atrado, kad sutrikus aušinimo sistemoms dėl išorinio aprūpinimo elektra stygiaus jie tampa nesaugūs. Ir vis tiek kol kas lieka nepažeisti. O vėlesni reaktoriai jau kurti atsižvelgiant į šias galimas problemas.

Vokietija: šalin atomą!

Vis dėlto atominės avarijos tiesioginiame televizijų eteryje poveikis, sustiprintas visa šluojančio cunamio ir žemės drebėjimo vaizdų, taip kirto per pasaulio visuomenės smegenis, kad politikai negalėjo nereaguoti. Prie panikos kėlimo prisidėjo ir žurnalistai, nuolat kartojantys apie “sprogimus atominiuose reaktoriuose”, nors sproginėjo ir degė tik vandenilio garai virš reaktorių esančiuose pastatuose. Tačiau ką domina tokie niuansai? Ypač kad norinčiųjų numarinti atominę energetiką visuomet pakako – nuo žaliųjų iki dujų ar atsinaujinančių šaltinių energetikos lobistų.

Į tai atsižvelgiant nereikia stebėtis, kad ketvirtos pasaulio ir didžiausios Europoje ekonomikos – Vokietijos vadovė Angela Merkel avariją Fukušimoje pavadino “apokaliptinio masto katastrofa”. Nors, kaip matome iš lentelės, INES skalėje ši avarija gavo tik 5 balus – mažiau už Černobylį ir Kyštymą (kurį apskritai menkai kas žino už siauro specialistų rato ribų) ir tiek pat, kiek avarijos Vindskeil Paile, Čalk Riverije ar Trijų Mylių saloje. Nė viena pastarųjų, kaip žinome, “apokaliptinių katastrofų” nesukėlė.

Tačiau kanclerė A.Merkel jau spėjo pasižymėti kaip itin jautriai į rinkėjų nuotaikas reaguojanti politikė, o vokiečiai alergiški atominei energijai nuo avarijos Černobylyje laikų. Pridėkime prie to suskystintas ar Rusijos dujas importuojančių korporacijų intersus, ir turime rezultatą – dar teberūkstant Fukušimos dūmams A.Merkel pareiškė, kad Vokietija įšaldo neseniai su dideliu vargu priimtą sprendimą pratęsti esamų atominių elektrinių darbo laiką.

Anksčiau Vokietija planavo atsisakyti atominės energijos laipsniškai, iki 2035 metų, o dabar užsibrėžta paskutinę elektrinę uždaryti jau 2021-aisiais ir visiškai pereiti prie energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Šiuo metu Vokietija atominėse elektrinėse gamina 23 proc. savo elektros energijos, 17 proc. gauna iš atsinaujinančių šaltinių, 13 proc. – iš dujų, o daugiau nei 40 proc. – iš anglių. Atominės energijos atsisakymas Vokietijai kainuos, minimaliais skaičiavimais, 150 mlrd. eurų. Tai gerokai padidins elektros kilovatvalandės kainą vartotojams, bet Fukušimos įspūdžio paveikti vokiečiai pasirengę mokėti. Bent jau kol kas.

Prancūzija: tikrinsime

“Atominių panikierių” vokiečių kaimynai – prancūzai ir lenkai nusiteikę kur kas ramiau. Prancūzija, savo atominėse elektrinėse gaminanti net 79 proc. šalies elektros energijos, apie jos atsisakymą net nešneka. Atomas – Prancūzijos strateginio energetinio saugumo garantas ir viena iš nedaugelio sričių, kurioje ši šalis yra tarp pasaulio technologijų lyderių.

Reaguodama į Fukušimos avariją Prancūzijos vyriausybė pavedė Atominės saugos agentūrai iki šių metų pabaigos patikrinti, kaip turimos jėgainės pasirengusios atlaikyti potvynio, žemės drebėjimo, elektros tiekimo nutraukimo, aušinimo sistemos išėjimo iš rikiuotės keliamus pavojus, taip pat – kaip jos parengtos valdyti kilus krizinėms situacijoms. Prezidento Nicolas Sarkozy teigimu, tos elektrinės, kurios neišlaikys patikrinimo, bus uždarytos. Bet kažkodėl sunku patikėti, kad tokių bus daug. Vien todėl, kad lig šiol Prancūzijos jėgainės buvo tarp saugiausių.

Lenkija: statysime

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas praėjusią savaitę atmetė Berlyno siūlymą ir Varšuvai atsisakyti atominių elektrinių statybos. Kaip žinoma, Lenkija planuoja statyti dvi atomines jėgaines, kiekvieną po 3000 megavatų galios, ir dalyvauti naujosios Ignalinos atominės jėgainės statyboje kartu su Lietuva, Latvija ir Estija.

“Mes nepasiduosime isterijai, – sakė D.Tuskas, atremdamas antiatominių lobistų spaudimą. – Radiacijos pavojus Japonijoje kilo ne dėl atominės avarijos, o dėl žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio padarinių. Susidariau įspūdį, kad Lenkijos visuomenė neketina atsisakyti pigios, saugios ir švarios atominės energijos.”

Lenkija, kaip ir visa ši Europos dalis, seisminiu atžvilgiu yra viena ramiausių. Toliau dalyvausianti Ignalinos atominiame projekte patvirtino ir Latvija.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...