Skaičiuojama, kad cunamio nusiaubta Japonija visiškai atsities per penkerius metus ir tam išleis per 300 mlrd. JAV dolerių. Tačiau prisikėlusi ji bus dar modernesnė ir pažangesnė nei bet kada.

“Japonija, nusipurčiusi po griuvėsių likusias dulkes, atsities dar modernesnė, dar pažangesnė ir sukurs dar daugiau technologinių stebuklų”, – Japonijos ateitį šviesiomis spalvomis piešia technologijų ekspertas Eduardo Kauselis.

Jis pabrėžia, kad Japonija jau dabar pasirodė kaip viena pažangiausių, puikiai organizuotų ir technologiškai nepriekaištingai pasirengusių žemės drebėjimams valstybių. Juk vaizdai, kai per žemės drebėjimą Japonijos statiniai tik švelniai siūbuoja į šonus, bet negriūva, tapo chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip technologijos ne vien kuriamos popieriuje, bet ir įgyvendinamos. “Jei ne cunamis, Japonija nebūtų patyrusi beveik jokių nuostolių”, – neabejoja E.Kauselis.

Jo nuomone, dabar Japonija cunamio sugriautus pastatus atstatys dar atsparesnius siautėjančioms stichijoms. Jau dabar šalies inžinieriai braižo naujus projektus, iš kurių matyti, kad Japonijos laukia tikras inžinerinis proveržis.

Vien tai, kokiu greičiu atstatomi keliai ir viadukai, kaip per kelias savaites iš pelenų kyla pakrantėse nusiaubti geležinkeliai, verčia žavėtis Japonijos pažanga. Be to, analitikai aiškina, kad nors skamba ciniškai ar paradoksaliai, tačiau Japoniją ištikusi nelaimė ilgainiui išeis į gera, ir šalies ekonomika suklestės, net jei šiemet stichija “nukando” maždaug 0,5 proc. prognozuoto šalies ekonomikos augimo.

“Dabar japonams teks atstatyti greitkelius, transporto sistemas ir daugybę pastatų. Tai reiškia, kad atstatymui reikės didžiulių pajėgų, visų sričių specialistų darbo”, – padėtį Japonijoje apibendrina “Moody’s” analitikas Gusas Faucheris.
Jis aiškina, kad dėl to Japonijoje itin atsigaus statybų rinka, kils inžinierių atlyginimai, suklestės sunkioji pramonė, augs angliakasybos, metalo, cemento gamybos rinkos. “Visos šios rinkos iš atstatymo tik laimės”, – neabejoja G.Faucheris.

Kitas analitikas Mattas Eganas prognozuoja, kad Japonijos atstatymas prisidės ir prie JAV ekonomikos atsigavimo, o tai savo ruožtu lems pakilimą visame pasaulyje. “Neabejoju, kad prasidėjus atstatymo darbams padidės JAV produkcijos paklausa: japonai importuos mūsų metalus ir techniką”, – prognozuoja analitikas.

Tačiau yra ir liūdnoji medalio pusė. Tai didžiulės išlaidos, kurias patyrė ir dar patirs ne tik Japonijos biudžetas, bet ir nukentėję gyventojai bei privačios įmonės.

Išlaidos bus didžiulės

Pasaulio banko vertinimu, Japonijos atstatymas iš viso kainuos 309 mlrd. JAV dolerių ir truks penkerius metus.
Labiausiai šalyje nukentės draudikai: jie turės padengti didžiulius apsidraudusių ir per stichiją nukentėjusių kompanijų nuostolius. Juk cunamio banga privertė uždaryti tokias gamyklas, kaip “Sony”, “Nikon” ar “Toshiba”, o jų patirti nuostoliai skaičiuojami milijardais dolerių.

Bendrovės “AIR Worldwide” vertinimu, draudikams iš viso teks pakloti per 35 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia, kad Japoniją kovo 11-ąją sukrėtusi stichija yra pati brangiausia katastrofa pasaulio draudimo rinkos istorijoje.

Be to, stichija neigiamai paveikė tokias rinkas, kaip automobilių ir elektronikos pramonė. “Japonija buvo viena stambiausių detalių ir įvairių komponentų gamintojų pasaulyje, iš esmės visiškai tenkinusi Rytų Azijos poreikius.

Dabar tiekimas sutrikdytas, nišą skuba užimti kiti tiekėjai, tad Japonijai nebus lengva žaibiškai atgauti savo pozicijas”, – aiškina Pasaulio banko analitikai.

Galiausiai Japonijos šiaurės rytuose, kur buvo žemės drebėjimo epicentras, esama daug uostų, metalo gavybos įmonių, atominių elektrinių, kurios patyrė didesnių ar mažesnių nuostolių, o dalis tebėra uždarytos. Dėl to Japonijoje vis dar stringa elektros tiekimas, o tai lyg uždaras ratas: stingant elektros, visu pajėgumu vis dar negali veikti ir daugelis gamyklų, dėl drebėjimo nepatyrusių jokių kitų nuostolių.