2011 Kovo 22

Gintaras Sarafinas

Katastrofos ir nelaimės priverčia daug ką permąstyti

veidas.lt

Dažniausiai žmonės linkę manyti, kad ilgainiui jie tampa vis protingesni, vis daugiau žino, daro vis mažiau klaidų, sugeba neblogai prognozuoti, apsisaugoti nuo įvairių nelaimių, todėl vis kyla ir kyla gerovės ir pažangos laiptais.

Tačiau pastarųjų mėnesių įvykiai, ypač tragedija Japonijoje, šį įsivaizdavimą stipriai pakoregavo. Pasirodo, mes ir šiandien vis dar gana menkai žinome, darome pernelyg daug klaidų, poprasčiai prognozuojame ir nemokame apsisaugoti nuo nelaimių. Pastaroji katastrofa Japonijoje privers tiek paprastus žmones, tiek pasaulio galinguosius apie daug ką susumąstyti iš naujo. Galbūt paaiškės, kad anksčiau įtikėtos mūsų tiesos buvo klaidingos. Tikrai kažkiek pasikeis daugumos žmonių požiūris į atominę energetiką. Žinoma, čia tuojau atsiras skeptikų, kurie pradės tvirtinti, kad alternatyvų atominei energetikai ne taip jau daug turime. Nes elektrinės, kurenamos dujomis, nafta, ar anglimis – lygiai tokia pat didelė blogybė, kuri didina šilnamio afektą, lygiai taip pat didina cunamių ir kitų stichinių nelaimių tikimybę.

Tačiau čia svarbu kitkas – žmonija manė, kad atominiai reaktoriai – panacėja, todėl milžiniškas lėšas metė į juos ir iki minimumo sumažino investicijas į kitokių – naujų energetikos šaltinių paiešką ar išradimus. Juk šioje srityje per pastaruosius 30 metų nieko labai ypatingo neišrasta.

Panašiai viskas rutuliojasi ir kitose srityse, tarkime, automobilių pramonėje. Čia automobilių pramonės milžinai tiesiog dirbtinai gniaužia bet kokias naujas idėjas, bet kokių naujų degalų panaudojimo galimybes, bet kokias išradėjų revoliucines mintis. Automobilių gamintojus visiškai tenkina dabartinė padėtis. Regis, jų nuostatas pakeisti gali tik nelaimės. O kol nelaimių nėra, visi panyra į rutiną ir mano, kad elgiasi tinkamai.

Kaip žmonės protingais veidais daro didelių ir brangiai kainuojančių klaidų, puikiai iliustruoja Europos Sąjungos pavyzdys. Tiksliau, jos žemės ūkio politika. Dešimt metų Europos Sąjunga stengėsi nuo žemės ūkio nuvaryti kuo daugiau žmonių ir dirbtinai mažino žemės ūkio produktų gamybą. Tam išleista milijardai eurų. Šiemet apsižiūrėta, kad tai visiškai klaidingas sprendimas, nueita visai ne tuo keliu.

Pamatę, kad pasaulyje didėja maisto produktų poreikis, kyla jų kainos, už ES sprendimus atsakingi asmenys ima suprasti, kad pridaryta klaidų, išmesti milijardai, jie dabar jau linkę keisti ES žemės ūkio politiką.

Ir tokių pavyzdžių – gausybė. Nagrinėjant juos – išvada viena: visur reikalingas balansas ir harmonija, bet kur kenkia lazdos perlenkimas. Iš tiesų daugumą nelaimių ir nuostolių lemia vadinamasis žmogiškasis faktorius (už jo tiek neprofesionalumas, tiek godumas, tiek pikta valia, tiek nežinojimas) ir nepasimokymas iš savo ar kitų klaidų. Galbūt pastarieji sukrėtimai šioje srityje lems permainų.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Gintaras Sarafinas:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...