2012 Sausio 25

Įstrigę dešimtajame dešimtmetyje

veidas.lt


Nepaisant naujosios kartos pastangų, Lietuvoje populiariausi muzikantai išlieka tie patys kaip prieš dešimtmetį ar du.

Šių metų pradžioje surengti ir muzikinių apdovanojimų vakuumą Lietuvoje užpildę M.A.M.A. apdovanojimai pažymėjo naują atskaitos tašką šalies populiariosios muzikos istorijoje. Nepaisant to, kad į „Žalgirio“ arenos sceną tą vakarą lipo ir grupės „ŠarkA“ (buvusi „Yva“) ar „69 danguje“ merginos, palyginti su anksčiau vykdavusiais „Radiocentro“ ar „Bravo“ apdovanojimais, M.A.M.A. labiausiai nutolo nuo tradicinės popmuzikos.
Iš 15 apdovanojimų net septyni atiteko pagal Lietuvos kriterijus alternatyvią muziką kuriančioms grupėms ar solo dainininkams. Tarp nugalėtojų – „Rasabasa“, „Freaks on Floor“, Mario Basanovas ir kiti. Pridėjus apdovanojimų negavusius, bet nominuotus Ievą Narkutę, „KeyMono“ ar „Despotin Fam“ gali susidaryti iliuzija, kad Lietuvos muzikoje įvyko revoliucija ir daugelis popmuziką tiražuojančių šalies masto žvaigždžių nebespindi.
Komisija įvertino ne tik alternatyvios scenos atstovus, bet ir jaunosios kartos muzikantus. Nors daugeliu atvejų tai tie patys vardai, geriausio atlikėjo prizą gavęs Mantas Jankavičius yra jauno dainininko, atliekančio kokybišką popmuziką, pavyzdys. Tai, kad geriausio šalies atlikėjo kategorijoje jis aplenkė Marijoną Mikutavičių ir Andrių Mamontovą, gali būti ženklas, kad pokyčiai vyksta.
Kita vertus, M.A.M.A. prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas neslepia, kad apdovanojimai, nors ir orientuoti į masinę auditoriją, nesiekė parodyti šiuo metu populiariausių šalies muzikantų. „Norėjome sujudinti muzikinį gyvenimą Lietuvoje, parodyti, kiek yra skirtingų muzikos krypčių ir puikių jaunų muzikantų. Mūsų tikslas – ne atstovauti praeičiai, o kurti ateitį“, – po apdovanojimų deklaravo prodiuseris.
Tad nors daugiausiai – tris apdovanojimus gavęs ir dėl poros keiksmažodžių vakaro atrakcija tapęs Egidijus Dragūnas, muzikinę karjerą pradėjęs dar prieš 19 metų, M.A.M.A. suformavo požiūrį, kad šiuo metu Lietuvoje lyderiai yra jaunosios kartos, alternatyvią muziką kuriantys muzikantai, stebint įvairius geriausių ar klausomiausių muzikantų sąrašus ši prielaida nepasitvirtina.

Radijo stočių grojamiausieji nesikeičia

Į praėjusių metų Lietuvos radijo stočių grojamiausių šalies grupių ir atlikėjų penketukus pateko viso labo trys M.A.M.A. apdovanotieji: SEL, M.Jankavičius ir M.Mikutavičius. Nekvestionuojant tarp grojamiausių esančių Atlantos, „Pikaso“ ar „Junior“ muzikos kokybės, akivaizdu viena: šie muzikantai atstovauja praeičiai, ne ateičiai.
Atlanta debiutavo 1998 m. ir karjeros zenitą pasiekė prieš dešimtmetį, kartu su A.Mamontovu dainuodama „Kregždutes“, „Pikaso“ vaikinai išgarsėjo 2000-aisiais, įrašydami „Saulę“, „Junior“ grupė „Radiocentro“ metų debiutantais tapo 1996 m. Tas pats M.Mikutavičius scenoje jau 15 metų, o kai jis sukūrė „Tris milijonus“, Lietuvos gyventojų skaičius dar siekė 3,4 mln.
Akivaizdžiausiai lietuviškos muzikos stagnaciją demaskuoja tarp grojamiausių radijo grupių patenkantys 1994 m. startavę „Lemon Joy“. Visą savo karjerą būdami ištikimi synthpop (elektroninės muzikos) skambesiui, pernai jie išleido albumą „Stebuklas“, kurį pristatanti daina „Kažkada“ stilistiškai itin artima kadaise ir Lietuvoje populiariai Vokietijos grupei „Modern Talking“. Skirtumas tik tas, kad „Modern Talking“ Europa klausėsi 1984-aisiais, o „Kažkada“ Lietuvos radijo stotys transliavo pernai.
Svarbu ir tai, kad per penkerius pastaruosius metus radijo stočių grojamiausieji beveik nekito. Praktiškai kiekvienais metais tarp lyderių patekdavo jau minėti SEL ir M.Mikutavičius, taip pat A.Mamontovas. Skambiausiųjų sąrašą koregavo tik pačių atlikėjų sprendimai padaryti muzikinės karjeros pauzę, kaip atsitiko su Alanu Chošnau, Viliumi Tarasovu ar „Delfinais“. Tarp radijo grojamiausiųjų M.A.M.A. apdovanotų ar kitų aktyviai muzikuojančių, bet popstilistikos atsisakančių muzikantų, pavyzdžiui, Alinos Orlovos, nėra.
Kita vertus, muzikos industrijoje vis didesnę įtaką įgaunant internetui, radijo, kaip skonio formuotojo, pozicijos yra susilpnėjusios. Tačiau net ir interneto šaltiniai patvirtina „senų gerų“ muzikantų populiarumą. Lankomiausio šalies muzikos portalo „Music.lt“ pačių lankytojų balsais sudaryto lietuviškų dainų 30-uko pirmoje vietoje – į didžiąją sceną sugrįžę ŽAS (karjerą pradėjo 1993 m.), antroje – A.Mamontovas, ketvirtoje – grupė „Siela“ (jos pradžia – 1990 m.) penktoje – SEL. Nors į pirmąjį penketuką pateko M.Jankavičiaus daina, o į pakankamai aukštas pozicijas pakilo jaunosios kartos grupių IR, „Deeper Upper“ ar „Colours of Bubbles“ kūriniai, tai vis dar yra išimtys.
Tinklalapio „Myliumuzika.lt“, leidžiančio klausytis Lietuvos muzikantų kūrybos internetu, statistika pateikia daugiau naujų vardų, bet padėtį tai mažai keičia: pirmajame penketuke – ir SEL, ir Gytis Paškevičius (solinę karjerą pradėjo 1991 m.), ir „Pikaso“. Tarp klausomiausių esantys naujosios kartos muzikantai, tokie kaip „Naujosios pupytės“ ar Natalija Bunkė, naujo kokybės lygmens taip pat nesiūlo.

Internetas pakeitė populiarumo kriterijus

Žinantiems, kad tiek JAV, tiek Jungtinėje Karalystėje daugiausiai albumų pernai pardavė 23-ejų metų dainininkė Adele, kad daugiausiai triukšmo muzikos pasaulyje sukelia penkiskart „Grammy“ laimėtoja 25-erių Lady Gaga, o šiemet visų akys krypsta taip pat į 25-erių Laną Del Rey, Lietuvos populiariosios muzikos scena atrodo, švelniai tariant, apsnūdusi. Tai nereiškia, kad reikėtų nusisukti nuo senųjų žvaigždžių, net jei jie nebekuria tokio lygio muzikos kaip anksčiau. Masiškiausius koncertus pasaulyje vis dar rengia U2, o senųjų grupių atsikūrimas tampa sensacijomis. Tačiau populiarioji muzika – gyvas organizmas. Kas stabdo jos dinamiką Lietuvoje?
Populiariausios Lietuvoje hiphopo grupės „G&G Sindikatas“ ir dviejų jaunosios kartos grupių – M.A.M.A. metų debiutantais tapusių „Gerai Gerai & Miss Sheep“ bei reperių „Dee & Kamy“ vadybininkas Justas Čekuolis siūlo padėties nedramatizuoti: pasak jo, kartų kaita įvyks, tik turi praeiti šiek tiek daugiau laiko. „Lietuvoje gal tik trejus pastaruosius metus padaugėjo klubų ir kitų vietų, kur galima koncertuoti turint gerą aparatūrą, kur gali ateiti daugiau žmonių. Jei yra kur koncertuoti, grupė įgauna daugiau patirties ir taip evoliucionuoja. Tai ilgas procesas, esame tik kelio viduryje, jei ne pradžioje. Bet tas kelias teisingas“, – neabejoja J.Čekuolis.
Be to, pasak vadybininko, interneto amžiuje populiarumo nebegalima skaičiuoti tradiciniais metodais: „Anksčiau viskas buvo labai aišku – populiarumas būdavo vertinamas parduotų albumų skaičiumi. Dabar, kai albumų pardavimas praktiškai lygus nuliui, reikia naujų kriterijų. Jie gali būti labai įvairūs: gerbėjų skaičius socialiniuose tinkluose, vaizdo klipų peržiūrų skaičius „YouTube“, koncertų skaičius per mėnesį. Radijo stočių statistika taip pat svarbi, tačiau nebe tiek. Populiarumas dabar yra kompleksinis dalykas, daug sunkiau apčiuopiamas.“
Tokią poziciją palaiko ir grupės „Skamp“ narys, bene aktyviausiai šiuolaikinės muzikos populiarinimu Vilniuje užsiimančio klubo „Loftas“ direktorius Viktoras Diawara. „Internetas muzikantams suteikė didžiulę galią. Kai pradėjome groti su „Skamp“ (1998 m.), buvo taip, kad be radijo ar televizijos – nė iš vietos. O dabar atvirkščiai: jei lendi į televiziją – pamiršk ateitį. Nėra tokių laidų, į kurias galėtum eiti ir likti ištikimas sau. Jei koks nors Jarutis (Justinas Jarutis, M.A.M.A. Metų roko grupe pripažintos grupės „Freaks on Floor“ vokalistas – K.V.) sugalvos eiti į „Chorų karus“ ar „Šok su manimi“ – viskas. Jis atsistos į tą patį lygmenį kaip N.Bunkė ir kiti“, – mano muzikantas.
Kaip interneto įtakos pavyzdį jis pateikia Lietuvos elektroninės muzikos kūrėjų susivienijimą „Silence Family“, į kurį įeina ir M.A.M.A. apdovanoti Leonas Somovas bei Jazzu. 2008 m. pirmasis jų dainos „I’ll Be Gone“ vaizdo klipas „YouTube“ svetainėje peržiūrėtas 895 tūkst. kartų. Socialiniuose tinkluose ši daina išpopuliarėjo dar iki jai pasiekiant radijo stotis.
Atrodo, įvykęs natūralus pasidalijimas: senosios kartos muzikantai, pagal kuriuos vis dar sprendžiame apie bendrą šalies muzikos lygį, matomi televizijoje ir girdimi per radiją, o jaunoji karta savo populiarumą kuria internete. Vis dėlto, norint pasiekti didesnį žinomumą, be tradicinių žiniasklaidos kanalų apsieiti kol kas nepavyks. Kas trukdo į juos patekti?
Muzikos tinklaraščio „Jukebox.lt“ autorius Dovaidas Pabiržis atmeta sąmokslo teorijas, kad senoji karta naujosios tyčia neįsileidžia, ir siūlo į viską žiūrėti paprasčiau: „Aukščiau yra tie, kurie vertesni būti aukščiau. Aišku, sakykime, SEL’as aplink save yra sutelkęs didelį ratą profesionalių vadybininkų, prodiuserių. Nedaugelis yra pažiūrėję į jo albumo nugarėlę ir pamatę, kad didžioji dalis melodijų sukurta M.Basanovo, o tekstai parašyti Justo Mamontovo. Tačiau E.Dragūnas žino, ko nori publika, žino, kaip ją pavergti, kad ir laiku nusikeikiant. Daugeliui jaunosios kartos atlikėjų tokio santykio su publika trūksta.“
Tinklaraštininko nuomone, itin svarbu tai, kad jaunosios grupės nesukuria potencialių hitų. „Paimkime tuos pačius M.Mikutavičiaus „Tris milijonus“. Jie jau dabar įėjo į modernų Lietuvos kultūrinį paveldą. Šią dainą prisimename dešimt metų, prisiminsime ir po dvidešimties. O daugelio dabartinių muzikantų dainų neprisiminsime“, – komentuoja D.Pabiržis, siūlydamas pažvelgti plačiau už muzikos lauko – į kitas kultūros sritis, politiką, verslą. Ten kartų kaita taip pat vyksta lėtai.

Lietuvos radijo stotyse grojamiausios šalies grupės ir atlikėjai
Metai    Grupės    Atlikėjai
2007    “Mango”, SEL, “Delfinai”    A.Mamontovas, V.Tarasovas, A.Chošnau
2008    “Mango”, SEL, “Delfinai”    A.Mamontovas, A.Chošnau, Edmundas Kučinskas
2009    “Biplan”, SEL, “Neo”    V.Tarasovas, M.Mikutavičius, A.Chošnau
2010    SEL, “Pikaso”, “69 danguje”    M.Mikutavičius, A.Chošnau, Violeta Tarasovienė
2011    SEL, “Pikaso”, “Lemon Joy”    M.Mikutavičius, Atlanta, Donatas Montvydas

Šaltinis: Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Simona Simona rašo:

    oi koks geras straipsnis… kas parase?

  2. Viltanija Viltanija rašo:

    labai patiko tas Dovaidas kaip pasake


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...