2016 Kovo 19

Inovacijos

Išmanūs namai ugdo ir išmanius žmones

veidas.lt

Andrius JOVAIŠA

Priešingai, nei gali atrodyti stebint šiuolaikines technologijų parodas, išmanūs namai į mūsų gyvenimą ateis ne kaip viską griaunanti revoliucija, o kaip lėta, bet užtikrinta evoliucija.

Ko gero, tik nedaugelis pasakytų, kad paprasta namų apsaugos nuo įsilaužimų ir vagysčių sistema, kurią sudaro keletas judesio jutiklių, sirena ir valdymo pultelis, tai jau išmanieji namai. Iš tiesų, pirma ir svarbiausia protingų namų užduotis – saugoti savo šeimininkus. Todėl net ir dūmų bei smalkių jutiklis prideda išmanumo žmogaus būstui. „Ne aš turiu saugoti namą, bet jis mane turi saugoti!“ – teigia Artūras Taicas, išmaniųjų gyvenamųjų namų apsaugos bei valdymo sprendimus gaminančios lietuviškos bendrovės „Eldes“ organizacijos vystymo direktorius.

Šis teiginys ypač aktualus šiandien, turint omenyje keletą tragiškų gaisrų Lietuvos provincijoje, nusinešusių suaugusiųjų ir visai mažų vaikų gyvybes. O juk daugumos tokių aukų galima būtų išvengti, jei kiekvienuose namuose būtų sumontuoti dūmų bei smalkių detektoriai, galintys „pajusti“ net ir nedideles šių medžiagų koncentracijas ore. Tokie detektoriai perspėtų ir pažadintų žmones dar tik pradėjus smilkti pirmosioms gaisrą galinčioms sukelti žarijoms – jie leistų išsaugoti ne tik gyvybes, bet ir patį turtą.

Nors užsienyje beveik neįmanoma rasti patalpos, kurioje nebūtų dūmų jutiklio, Lietuvoje, deja, atvirkščiai: tokie detektoriai – vis dar retenybė.

Pasak A.Taico, apsaugos nuo įsilaužimų sistemos bei dūmų detektoriai namams suteikia pirmųjų išmanumo bruožų – tai yra pirma gyvybiškai svarbi tokio būsto funkcija. „Tokie detektoriai šiandien tikrai ne karvę kainuoja. Kas galėtų suabejoti, kad žmogaus gyvybė nėra verta kelių eurų per mėnesį?“ – retoriškai klausia A.Taicas.

„Eldes“ jau daugiau nei 10 metų dirba šioje srityje, todėl pašnekovas tikrai žino, apie ką kalba. Štai, tarkime, įmonės sukurtą baterijomis maitinamą dūmų ir smalkių (anglies monoksido) signalizaciją „Fumerex“ gali susimontuoti net ir kaime gyvenanti močiutė.

Panašiai lengvai montuojama ir „Eldes“ gaminama namų apsaugos nuo įsilaužimų sistema „Pitbull Alarm“. Lietuvoje komunalinių, telekomunikacijų paslaugų teikėjai jau dabar siūlo išsimokėtinai įsigyti vaizdo kamerų, lempučių, daviklių, kuriuos pirkėjai gali įsidiegti, valdyti ir prižiūrėti patys.

„Intensyvėjanti inovacijų pažanga technologijų pasaulyje mažina kainas, didina pasirinkimo galimybę, todėl protingi namai, nors ir atskirų ekosistemų pavidalu, vis lengviau įperkami ir pa­siekiami paprastam, technologijas saikingai išmanančiam naudotojui“, – sako A.Taicas.

Išmaniųjų namų vizijos

Metų pradžioje vykusioje vartotojų elektronikos parodoje CES 2016 viena ryškiausių tendencijų buvo išmanieji namai. Tiek maži, tiek dideli gamintojai šioje mugėje demonstravo pačias įvairiausias technologijas, kurios ateityje mūsų namus turėtų paversti išmaniais. Nors skamba paslaptingai, ši vizija tikrai žavi. Išmanūs šaldytuvai, viduje įmontuotomis kameromis stebintys maisto produktus ir pranešantys, kada baigėsi pieno ar sūrio galiojimas. „Protingos“ apšvietimo lempos, jaučiančios, kada šeimininkas iš svetainės pereina į miegamąjį ir atitinkamai užgęsta viename kambaryje bei užsidega kitame. „Gudrus“ kavos aparatas, įsijungiantis, kai pajunta, kad jo savininkai jau pakirdo. „Besimokantis“ termostatas, galintis perprasti savo šeimininkų įpročius ir šilumos pomėgius.

Tokią išmaniųjų namų technologijų plėtrą paskatino įvairių jutiklių miniatiūrizacija, vis taupesnių procesorių atsiradimas ir belaidžio ryšio technologijos, montuojamos į daugelį įtaisų. Jau netolimoje ateityje dauguma mus supančių daiktų po truputį susijungs į vieną tinklą ir „bendraus“ tarpusavyje be žmogaus įsikišimo – tai vadinamasis daiktų internetas (angl. „internet of things“).

Tik tada, kai mes patys bei mūsų vaikai nuolatos naudosis technologijomis, jų smalsumas paskatins „hakerių“ kultūrą – norą ardyti, tobulinti ir kurti kažką naujo.

Kol kas nėra nusistovėjusių bendrų standartų, kurie sujungtų šiuos prietaisus, todėl jie nebūtinai tarpusavyje bendradarbiaus. Tarkime, įsigijus „Nest“ termostatą, jis nebūtinai veiks su išmaniąja „Samsung“ apšvietimo sistema. Taip pat dauguma tų įtaisų vis dar dažnai klysta, per lėtai „perpranta“ vartotojo įpročius arba apskritai užsiožiuoja ir nustoja veikti. Keletas tokių „paklydimų“, ir net didžiausias išmaniųjų namų entuziastas susierzins bei pradės rimtai manyti, kad šios technologijos nebuvo vertos savo kainos.

Todėl tikri išmanieji namai į mūsų gyvenimą ateis tikrai ne „mąstančio“ šaldytuvo ar savarankiško kavos aparato pavidalu. Iš tiesų namų „protingėjimas“ – tai labai laipsniškas procesas, kuris iš lėto vyksta jau seniai: apsaugos sistemos, dūmų detektoriai, automatinės kiemo vartų sistemos jau yra pavertusios dalį būstų išmaniais, tik ne visi tai žino.

Tarkime, Lietuvoje gaminamos apsaugos sistemos turi galimybę kontroliuoti šildymo katilus, išmaniuosius elektros lizdus, matuoti temperatūrą (kiekviename belaidžiame judesio ar durų, lango daviklyje) ir perduoti duomenis vartotojui ar kitoms sistemoms. Tiesiog sistemas diegiantys specialistai dažnai nemato vertės savo klientams perduoti šių naudų, o vartotojai, nežinodami apie galimybes, jų ir neklausia.

Kur toliau?

Dauguma išmaniųjų namų sritį analizuojančių ekspertų teigia, kad po to, kai namų apsaugos sistemos taps įprastos kiekvienuose namuose, namų šeimininkų dėmesys pakryps į kitą aktualią sritį – energijos taupymą. Ši tema aktuali beveik visose vidutinių platumų šalyse ir ypač Lietuvoje, kur šildymo bei elektros kainos vis dar gan stipriai „apgraužia“ gyventojų pinigines. Žinoma, kai kuriuose būstuose yra reguliuojami radiatoriai, tačiau taupymo darbas nėra toks lengvas – savininkui reikia geležinės valios ir disciplinos, kad sistemingai keistų šildymo intensyvumą keičiantis lauko temperatūrai ar paros metui.

Todėl ši sritis – šildymas, ventiliacija, oro kondicionavimas – yra kita išmaniųjų namų automatizavimo stadija, kuri gana greitai įsiskverbs į daugelį būstų.

Tarkime, kompanijos „Google“ gaminamas „Nest“ termostatas geba mokytis namų šeimininkų įpročių ir padeda taupyti energiją. Tiesa, rinkoje yra gausybė alternatyvių termostatų, kurie galbūt neatrodo taip gražiai ar nėra taip lengvai valdomi. Štai ir „Eldes“ laboratorijoje šiuo metu išbandomas tokio įrenginio prototipas. Apsaugos sistema matuoja temperatūrą kiekvienoje patalpoje ir pagal surinktus duomenis nusprendžia įjungti, ar išjungti vandens tiekimą į radiatorių.

Namai gali taupyti ir elektros energiją: šiandien daugybės elektrinių prietaisų net neišjungiame iš elektros lizdo, nors jie net ir išjungti ar budėjimo režimu naudoja elektros energiją. Todėl yra kuriami išmanieji elektros lizdai, galintys automatiškai išjungti srovę, kai prietaisai nenaudojami, arba tam tikru dienos metu. Dar viena svarbi funkcija ta, kad tokie lizdai skaičiuoja, kiek elektros energijos per juos išnaudojama, – analitika, kaip rodo pasaulinė patirtis, padeda suvokti problemą ir rasti geriausią sprendimai jai spręsti.

Prisijaukinti technologijas

„Dalis išmaniųjų namų įtaisų taupo ne ką mažiau brangų mūsų turtą – laiką. Išmani spyna, kurią galite atrakinti nuotoliniu būdu, naudodamiesi išmaniuoju telefonu, sutaupys laiko, nes nereikės darbo metu važiuoti namo, kad įleistumėte pasisvečiuoti atvykusią mamą“, – pateikia pavyzdį A.Taicas. Pasak jo, laiką taupantys įtaisai – tai kita išmaniųjų namų progreso stadija, kuri didins gyvenimo komfortą.

„Eldes“ tikslas – panaudoti įmonės sukauptą patirtį ir žinias tam, kad apsaugos sistemos kuo darniau integruotųsi į kitas namų stebėjimo ir valdymo sistemas, bendrautų su jomis, o vartotojas sistemos buvimą justų minimaliai. Bendrovė jau greitai pristatys įrenginius, kurie automatiškai įjungs ar išjungs signalizaciją ir skirtingu dienos metu siųs informaciją vartotojui. Pavyzdžiui, ryte parodys, kokia lauke temperatūra, nes lauko sistemoje yra temperatūros daviklis, ir, jei gaus informaciją internetu apie prognozuojamą lietų, tą dieną išjungs laistymo sistemos veikimą.

„Eldes“ tyrimų ir plėtros skyrius – vienas didžiausių įmonėje, jo laboratorijoje inžinieriai ir programuotojai eksperimentuoja, kuria ir testuoja naujus įrenginių prototipus. Svarbiausia, kad jie būtų belaidžiai, lengvai integruojami į jau esamas automatizuotas sistemas ir jų kaina būtų įkandama. „Jei tokie įrenginiai bus brangūs, sudėtingi diegti arba žmogus po kelerių metų negalės prie jų prijungti naujo modulio, tai išmaniųjų namų nauda džiaugsis tik vienetai“, – perspėja A.Taicas.

Per pastaruosius kelerius metus įmonė stipriai plėtėsi ir šiandien eksportuoja savo įrenginius į daugiau nei 90 pasaulio šalių. Tokią sėkmę lemia tai, kad lietuvių kuriami išmanieji prietaisai neapsiriboja vien tik įprastomis funkcijomis, – „Eldes“ inžinieriai moka sukurti ir visai nestandartinių sprendimų.

Štai, tarkime, prieš kelerius metus įmonė sukūrė specialius judesio jutiklius, kurie, atvirkščiai nei įprasta, reaguoja tada, kai ilgesnį laiką neužfiksuoja judesio. Tokie detektoriai naudojami senyvo amžiaus ir senatvės ligomis sergančių žmonių slaugai Anglijoje ir Izraelyje: jei jutiklis kurį laiką „nemato“ paciento judesio, iš karto siunčia pranešimą giminėms arba slaugos paslaugas teikiančiai įmonei. O temperatūros detektorius „CoolDog“ prigijo Artimųjų Rytų bei kituose šiltuose kraštuose, kur dažnai šeimininkai automobilyje palieka augintinius. Jei temperatūra salone pasiekia tam tikrą lygį, savininkas apie tai gauna įspėjimą į savo mobilųjį telefoną.

„Tiesą sakant, vienintelis išmaniųjų sistemų apribojimas – tai mūsų fantazija. Tik priėmę į savo kasdienybę šias technologijas galėsime kalbėti, kad iš tikrųjų pajudėjome į XXI amžių“, – pabrėžia A.Taicas.

Ir iš tiesų dažnai žavimės stebėdami Silicio slėnyje gimstančius šimtus inovacijų, tačiau nepagalvojame, jog tokį rezultatą galima buvo pasiekti tik todėl, kad žmonės aktyviai naudojasi technologijomis. Tik tada, kai mes patys bei mūsų vaikai nuolatos naudosis technologijomis, jų smalsumas paskatins „hakerių“ kultūrą – norą ardyti, tobulinti ir kurti kažką naujo.

Užs. Nr. VPL1037

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...