2016 Sausio 06

Parengta bendradarbiaujant su partneriais

Idrakas Dadašovas: „Svarbiausi IT proveržiai vyksta sandūroje tarp technologinių ir humanitarinių sričių“

veidas.lt

R. Adžgausko nuotr.

Dar prieš dešimt metų terminas „informacinės technologijos“ (IT) reiškė tam tikrą atskirą sritį – kompiuterius, progra­ma­vi­mą, internetą. Tačiau šiandien IT tapo kiekvieno žmogaus kasdienybe, ir atrodo, kad ši jų invazija neketina sustoti.

Andrius Jovaiša

Apie ryškiausias ateities tendencijas IT srityje „Vei­­das“ kalbasi su įmonių grupės “Penki kontinentai” įkūrėju ir vadovu Idraku Dadašovu.

– Kokios trys ryškiausios tendencijos vyraus informacinių technologijų sektoriuje ateinančiais metais?

– Artimiausiu metu matau tris ryškias kryptis, kuriomis vystysis informacinių ir komunikacijos technologi­­jų sritis, – tai didieji duomenys (angl. big data), debesų kompiuterijos sprendimai ir kibernetinių nusikaltimų dažnėjimas. Visos šios trys sritys tarpusavyje labai susijusios, tad tie, kurie išmoks tinkamai jomis pasinaudoti, įgis pranašumą prieš kitus dėl jų sinergijos.

Didieji duomenys – tai ta pati informacija, kurią vi­si žino. Tik šiandien jos apimtys yra didžiulės, nes kiek­vienas žmogus kasdien naudojasi daugybe įrengi­nių, gebančių rinkti informaciją. Pavyzdžiui, išmanieji telefonai fiksuoja ne tik tai, kam skambinate ar kokiose svetainėse lankotės, bet ir tai, kaip dažnai bei kaip ilgai užsibūnate jose, ką mėgstate socialiniuo­se tinkluose, ar dažnai sportuojate ir kur tai da­rote. Dabar vis daugiau įrenginių renka ir biometrinius duomenis – moka nuskaityti pirštų atspaudus, at­pažįsta veidus, matuoja širdies ritmą. Tad didieji duo­menys savyje slepia daugybę naudingų įžvalgų, tik reikia mokėti jas pamatyti.

Tinkamai išanalizuoti duomenys gali suteikti di­džiulį postūmį verslui, norint priimti teisingus sprendi­mus ar numatyti efektyvias vystymosi strategijas. Šia galimybe pasinaudoti gali vis daugiau įmonių, nes pa­staruoju metu rinkoje atsirado nemažai atvirojo ko­do įrankių darbui su didžiaisiais duomenimis bei duo­menų analizei. Todėl artimiausiais metais laimės tie, kurie sugebės pastebėti didžiųjų duomenų suteikia­mas galimybes ir jomis pasinaudoti. Tiesa, tam rei­kės pasitelkti į pagalbą kompetentingus specialistus, mokančius juos analizuoti.

Duomenims apdoroti reikia nemažos skaičiavimo ga­lios, kurios daugelis vidutinių įmonių stokoja, to­dėl dažnai analitikos įrankiai remiasi debesų technolo­gijomis. Prognozuojama, kad iki 2016-ųjų pabaigos apie 50 proc. didžiųjų pasaulio įmonių svarbią informa­ciją apie savo klientus ir vartotojus saugos debesų sau­gyklose, esančiose trečiųjų šalių duomenų centruo­se. Šią tendenciją skatina debesijos suteikiama ga­limybė taupyti IT sąnaudas. Dar po kelerių metų de­besijos sprendimų naudojimas taps masiniu reiškiniu, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, – šio verslo segmento augimas gali viršyti 80 proc. per metus. Debesų sektoriaus augimas rodo perėjimą į naują IT rinkos brandos etapą.

Tačiau bręstant ir tobulėjant IT tobulės ir kibernetiniai nusikaltėliai. Artimiausiais metais jų padaryta ža­la tik didės. Šią tendenciją paskatins keletas veiksnių: debesijos sprendimų populiarėjimas, vis dažnesnis išmaniųjų telefonų ir planšečių naudojimas darbui bei dėl to atsirandantys nauji įsilaužimo būdai. Ki­­ber­netinis saugumas taps vis svarbesniu kiekvienos organi­zacijos rūpesčiu ir sulauks vis didesnio dėmesio. Ma­nau, kad artimoje ateityje pamatysime draudi­­mo nuo kibernetinių rizikų srities plėtrą. Apsauga nuo to­kių antpuolių negalės būti triviali – čia jau reikės daugia­sluoksnių instrumentų, ypač turint omenyje tai, kaip greitai vystosi tokios sritys, kaip dirbtinis in­te­lek­tas ar gilus mašininis mokymasis (angl. deep learning).

– Pažvelkime tolėliau į ateitį – kaip, jūsų nuomone, dėl technologijų poveikio pasikeis pasaulis po dešimties metų?

– Be sparčios informacinių technologijų plėtros šiuolaikinis pasaulis nebūtų toks, kokį esame įpratę matyti. Nuo XX a. pabaigos iki pat šių dienų įvyko neįtikė­tino masto proveržis šiame segmente – norint tuo įsiti­kinti, užtenka apsidairyti aplink. Ateityje asmeninių kom­piuterių skaičiavimo galia pasieks žmogaus smege­nų lygį, o belaidis interneto ryšys apims dideles teritorijas.

Nereikėtų pamiršti ir virtualiosios bei papildytosios (angl. augmented) realybės įrankių, kurie pastaruo­ju me­tu ypač populiarėja. Žmonės nebeatitrauks akių nuo ekranų, kuriuose nenutrūkstamai plauks įvai­rios in­­formacijos srautai. Ir visi šie srautai bus in­di­vi­dua­lizuoti pagal kiekvieno naudotojo profilį, po­reikius ar padėtį. Didelę laiko dalį žmonės praleis rea­­listiškai at­rodančiose virtualiose aplinkose – čia jie dirbs, bendraus ir pramogaus. Dėl to ribos tarp rea­liojo ir virtualiojo pasaulių po truputį nyks – žmonės nuolatos bus vien­tisoje informacinėje erdvėje. Dirb­tinio intelekto tech­nologija leis automatizuoti dau­gumą ne tik rutininių, bet ir protinių darbų. Ne­ma­nau, kad po dešimties metų bus sukurtas universa­lių gebėjimų dirbtinis intelektas, bet beveik visose sri­tyse bus naudojami specializuoti dirbtinio intelekto instrumentai.

– Internetas atnešė daugybę naujų dalykų, kurie šiandien kelia etinių klausimų. Pavyzdžiui, maksimali žodžio laisvė ir „trolinimas“, patogus medijos naudojimas ir piratavimas. Kaip jūs žiūrite į internetą? Kontroliuoti ar leisti jam vystytis laisvai?

– Internetas – tai laisvės teritorija. Tuo pačiu metu – ir žodžio laisvės. Iš vienos pusės, viskas teisinga, bet iš kitos – ši laisvė gali tapti negatyvaus elgesio šaltiniu. Žmogus internete gali ištarti, kas tik jam ant seilės užei­na, ir pasakyti tai bet kam pasaulyje – dažnu atveju nie­kas jam nieko negalės padaryti. Informacinių karų epo­choje labai sudėtinga nubrėžti aiškią ribą tarp žodžio laisvės ir „trolinimo“, sunku suprasi, kur tiesa, o kur jau provokacija.

Piratavimas – tai vagystė, o piratas – vagis. Siųs­da­miesi knygas, muziką ar kino filmus iš nelegalių šaltinių jūs vagiate. Kompiuterinio piratavimo problemos esmė ta, kad šis veiksmas žmonių sąmonėje nesisieja su vagyste. Turinio platinimo greitis ir paprastumas, tu­rinio apsaugos įveikimo procesas primena žaidimą, to­dėl niekas net nesusimąsto, kad pasisavina svetimą nuosavybę. Juk savininko akyse nematė, o bausmės už tokią vagystę labai retos.

– Kokiose srityse Lietuvos IT sektorius yra stiprus ir kurias iš jų reikėtų stiprinti ateityje?

– Lietuva vis aktyviau naudoja piliečių intelektinį potencialą darbui informacinių technologijų srityje. Darbo jėgos rinką šalyje sudaro apie 1,5 mln. specialistų. Lie­­tuva patenka į Europos šalių, kuriose jaunuoliai veržia­si dirbti IT sektoriuje, penketuką. Mūsų šalis taip pat ga­li pasigirti sparčiausiu viešuoju „Wi-Fi“ internetu ir grei­čiausiu plačiajuosčio interneto ryšiu. Tai reiškia, kad mūsų bazė labai stipri ir ateityje reikėtų suderinti efektyvų verslo ir universitetų bendradarbiavimą. Tai leis nukreipti visas jėgas į šalies konkurencingumo didinimą.

– Kokią kryptį patartumėte rinktis jaunuoliui, norinčiam dirbti IT ar technologijų srityje, – ieškoti darbo didelėje bendrovėje ar rizikuoti kurti nuosavą startuolį?

– Mokymasis – tai neatskiriama kiekvieno žmogaus veik­los dalis. Praėjo tie laikai, kai programuotojas, gerai išmanantis vieną programavimo kalbą, galėjo tikėtis, kad jį visur sutiks su duona ir druska. Šiandien pagrindiniai svarbūs IT technologijų proveržiai gimsta būtent skirtingų specializacijų sandūrose. Dabar net kuklus programuotojas privalo mokėti ne tik pačią kalbą, bet ir SQL serverio veikimo principus, suprasti, kaip veikia operacinė sistema, lokalus tinklas ar kompiuterio apsauga. Be to, pageidautina, kad jis turėtų bent šiokius tokius apskaitos ar personalo valdymo pagrin­dus. Ir ateityje ši tendencija tik stiprės.

Be abejo, siauro profilio, bet labai gerai savo sritį išmanantys specialistai taip pat bus paklausūs, tačiau jiems irgi teks plėsti savo akiratį, pavyzdžiui, mokantis dirbti komandoje ar įgyjant gebėjimų parduoti sa­vo paslaugas ir kompetencijas.

Taip yra todėl, kad šiuolaikinės informacinės techno­logijos vis labiau orientuojamos į žmones ir vis re­čiau – į technologinius reikalavimus. Visos skaitmeni­nės technologijos ilgainiui nustojo būti tik techniniais įran­kiais ir pamažu atsigręžė į „nekompiuterinius žmones“. Šiandien sunku būtų įsivaizduoti rašytoją, kuris sa­vo kūryboje nesinaudotų kompiuteriu, nors prieš ge­rus 30 metų dauguma naudojosi spausdi­nimo mašinėlė­mis.

Kuo labiau kompiuterinė technika tampa žmogiška, tuo stipresnis poreikis specialistų, gebančių gerai su­pras­ti ne tik kompiuterinį kodą, bet ir naudotojų lū­kes­čius. Ge­­bėjimas naudotis dokumentų ar projektų valdymo sis­­temomis yra ne mažiau svarbus nei dve­­­­jetainės ari­t­me­tikos mokėjimas. Šiame kontekste vyks­ta laipsniškas tiks­liukų ir humanitarų, fizikų ir ly­ri­kų susiliejimas. To­dėl patys įdomiausi ir perspektyviau­­si projektai gimsta bū­tent skirtingų žmogaus veik­­los sričių sandūrose. So­cia­liniai tinklai, išmaniosios paieškos sistemos, vaiz­dų at­pa­žinimo įrankiai – tai tokių mišrių projektų pa­vyzdžiai.

Informacinių technologijų plėtra ir jų humaniškėjimas vis dažniau verčia ieškoti naujų sprendimo bū­dų toms pačioms užduotims. Laikai, kai vadovas diktuo­da­vo programuotojui, kaip ir ką daryti, po truputį eina už­marštin. Vis dažniau būtent IT specialistas tam­pa tuo kviestiniu ekspertu, kuris pasako, kur ir ką rei­kia pa­­­keisti bei kas turėtų imtis šios užduoties. Taip pamažu didėja ne tik IT specialistų svarba planuojant verslo pro­cesus, bet ir jų atsakomybė. Todėl labai svarbu, kad uni­versitetai ir kitos IT specialistus rengiančios organiza­cijos ugdytų gebėjimą teisingai sudėlioti prioritetus ir sa­varankiškai organizuoti darbo procesus, nes tai pa­de­da kontroliuoti darbo rezultatų kokybę ir termi­nus.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Ignas Ignas rašo:

    IT įrangos kiekis žmonių gyvenimuose kyla vos ne geometrine progresija, tuo pačiu ir IT srities specialistų. Užsukus į populiariausius IT darbo tinklapius kaip http://it-darbas.lt/ galime pastebėti, kad specialistų poreikis didėja ne dienomis, o valandomis :)

  2. xxx xxx rašo:

    Seni metodai niekada nesensta, nauji – tokie trapūs ir nepatikimi. Technologijų vystymosi greitis vis spartėja, o saugumo užtikrinimo garantijos menkai užtikrinamos, o tai jau trūkumas IT sričiai.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...