2012 Sausio 19

Iškiliausi Lietuvos chemikai

veidas.lt


Balsuodami už ryškiausius pastarojo dešimtmečio kolegas, chemikai dažniausiai minėjo tris pavardes – dažniausiai cituojamą prof. Albertą Malinauską, daugelio išradimų autorių prof. Juozą Vidą Gražulevičių ir biochemiką prof. Arūną Ramanavičių.

Lietuvoje mokslui negalime skirti tiek finansinių išteklių kaip JAV, neišauginome Nobelio premijos laureatų, tačiau turime išskirtinių mokslininkų, kurie žinomi ir vertinami tiek pasaulio universitetų laboratorijose, tiek pasaulinėse korporacijose. Tokie yra ir trys per „Veido“ surengtą apklausą kolegų išskirti Lietuvos chemikai, kurie labiausiai išsiskiria solidžiausiais statistiniais rodikliais.
Pirmą vietą užėmusio prof. habil. dr. A.Malinausko straipsniai 1990–2010 m., taip pat ir pastarąjį dešimtmetį, iš visų Lietuvos chemikų cituoti daugiausiai kartų. Per 20 metų jis parašė 105 mokslines publikacijas, o mokslininkai visame pasaulyje jį pacitavo daugiau nei 2,2 tūkst. karto. Kol kas tai sunkiai pralenkiamas laimėjimas, darantis įspūdį visiems kolegoms.

Dirbo su „Samsung“ ir „Basf“ bendrovėmis

Antroje vietoje atsidūrusiam Kauno technologijos universiteto (KTU) Organinės technologijos katedros vedėjui prof. habil. dr. Juozui Vidui Gražulevičiui visiškai netinka dažnai Lietuvos mokslininkams metami priekaištai, kad jie pernelyg pasineria į fundamentinius tyrinėjimus ir pamiršta praktinį pritaikymą. Iš daugelio mokslininkų J.V.Gražulevičius išsiskiria ne tik tuo, kad per pastarąjį dešimtmetį paskelbė daugiausiai – per 160 mokslinių straipsnių žurnaluose, įtrauktuose į ISI duomenų bazę. Šis organininės ir polimerų chemijos srityje dirbantis, tačiau su fizika susijusią tyrinėjimo kryptį – vienos rūšies energiją paversti kitos rūšies energija gebančias medžiagas pasirinkęs mokslininkas glaudžiai bendradarbiauja su optoelektroninių prietaisų (saulės elementų, šviesos diodų) kūrėjais ir savo darbus pritaiko praktiškai. Per pastarąjį dešimtmetį bendradarbiaudamas su užsienio bendrovėmis ir kitais mokslininkais J.V.Gražulevičius užpatentavo aštuonis išradimus JAV ir dešimt – Europoje.
J.V.Gražulevičius pasakoja, kad šie patentai užregistruoti daugiausia dirbant su Pietų Korėjos bendrove „Samsung“. Prieš ketverius penkerius metus KTU ir VU Fizikos fakulteto mokslininkai „Samsung“ kompanijai kūrė organinius lazerinių spausdintuvų fotoreceptorių puslaidininkius. Vėliau mokslininkas su kolegomis bendradarbiavo su Vokietijos chemijos koncernu „Basf“, kurio užsakymu lietuviai kūrė organinius saulės elementų puslaidininkius.
Iš viso per nepriklausomybės laikotarpį J.V.Gražulevičius kartu su kitais Lietuvos mokslininkais bendradarbiavo su trimis didžiulėms užsienio bendrovėmis. Nors dabar tokių užsakymų nėra, lietuviai nesėdi sudėję rankų. Šiuo metu J.V.Gražulevičius kartu su kitais lietuvių mokslininkais ir vokiečių bendrove „Novaled“, viena pasaulinių lyderių šviesos diodų srityje, pateikė bendrą paraišką projektui. Jei laimės finansavimą, lietuvių mokslininkai ir vėl kurs medžiagas užsienio bendrovei.
Tiesa, KTU atstovai bendradarbiauja ne tik su užsienio bendrovėmis, bet ir su mokslininkais. „Mes gauname eksperimentinius rezultatus ir prašome teoretikų iš Prancūzijos, Taivano, kad juos interpretuotų. Po to rezultatus siunčiame žmonėms iš Taivano, Vokietijos, Anglijos ar Ukrainos, kurie daro prietaisus – šviesos diodus ar kitus. Partnerių turime daug – be jų nieko nepadarysi“, – tvirtina geriausių chemikų trejetuke atsidūręs J.V.Gražulevičius.
Trečią vietą užėmęs Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Fizikinės chemijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius yra daug nuveikęs tiek biochemijos, tiek grynosios chemijos srityje. A.Ramanavičius – 1991-ųjų sausio 13-osios didvyris, kolegų apibūdinamas kaip itin aktyviai dalyvaujantis mokslinėje veikloje, labai kūrybinga asmenybė. „Jis paskelbė labai daug straipsnių prestižiniuose leidiniuose ir šiuo metu yra tikra mokslo įžymybė“, – minėjo vienas už jį balsavęs kolega.

Iškiliausi pastarojo dešimtmečio chemikai

1. Prof. habil. dr. Albertas Malinauskas, Chemijos instituto Organinės chemijos skyriaus vadovas
2. Prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius, Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedros vedėjas
3. Prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Fizikinės chemijos katedros vedėjas

Šaltinis: „Veido“ atlikta chemijos srities mokslininkų apklausa

Aktyviausi mokslininkai 1990–2010 m.

Mokslininkas    Kiek kartų cituotas    Publikacijų sk.
Albertas Malinauskas    2219    105
Saulius Klimašauskas    2010    43
Juozas Kulys    1782    130
Juozas Vidas Gražulevičius    1422    172
Narimantas Čėnas    1259    78

Mokslininkai, daugiausiai užpatentavę išradimų chemijos srityje 2001–2011 m.

Mokslininkas    Europos paraiškų ir patentų    JAV patentuota išradimų
1. Vytautas Getautis    26    13
2. Vygintas Jankauskas     19    9
3. Valentas Gaidelis    16    11
4. Edmundas Montrimas    16    10
5. Marytė Daškevičienė    11    7

Šaltinis: Lietuvos technikos biblioteka

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...