2011 Gegužės 25

Investicijų fondai gali investuoti 100 mln. eurų

BNS

BFL

Lietuvoje veikiantys privataus kapitalo fondai ir įmonės šiemet aktyviai ieško investicijų ir neabejotinai turėtų pažerti naujienų. Prognozuojama, kad jie dalyvaus mažiausiai penkiuose sandoriuose, o bendra suma, kurią jie galėtų iš viso skirti investicijoms, siekia 80-100 mln. eurų (276-345 mln litų).

“Verslo žinios” rašo, kad tarptautinė audito ir verslo konsultacijų bendrovė “Deloitte” neseniai atliko periodinį tyrimą ir apklausė Vidurio Europoje (taip pat ir Lietuvoje) veikiančių privataus kapitalo (angl. private equity) fondų ir įmonių investicijų valdytojus. Jų buvo teirautasi, kaip jie vertina artimiausio laikotarpio perspektyvas, o pagal apklausos rezultatus sudarytas privataus kapitalo investicijų valdytojų pasitikėjimo indeksas.

Jo reikšmė šiemet balandį, palyginti su pernykščiu spaliu, pašoko 13 punktų, iki 153, ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2007-ųjų balandžio.

“Šių fondų valdytojų optimizmas atsitiesė visų pirma dėl atsigaunančios ekonomikos. Daugelis bankų ir analitikų prognozuoja, kad didžiosios dalies Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomika šiemet augs, o tai automatiškai atsiliepia investuotojų rizikos apetito augimui”, – sakė “Deloitte Lietuva” Finansų konsultacijų departamento vadovas Linas Galvelė.

Anot jo, 2009-2010 metais privataus kapitalo fondai buvo beveik sustabdę investicijas.

“Fondai yra pritraukę pakankamai daug pinigų, tačiau visus dvejus metus jais nerizikavo. Dabar investuoti juos spaudžia terminai, mat paprastai fondai turi apibrėžtą investavimo laikotarpį, tarkime, penkerius metus” – sakė L. Galvelė

Jo nuomone, šiemet Lietuvos privataus kapitalo fondai ir įmonės dalyvaus bent 3-5-iuose įmonių (ar jų akcijų dalies) įsigijimo sandoriuose, dar poroje ar daugiau sandorių turėtų dalyvauti užsienio privataus kapitalo subjektai.

Rizikos kapitalo fondo “LitCapital” valdantysis partneris ir Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos prezidentas Šarūnas Šiugžda sakė, kad dar pernai Lietuvos įmonių savininkai visiškai nerodė jokio noro derėtis dėl sandorio arba jis atsirasdavo tik bendrovei patekus į kritinę padėtį. Mat jei įmonė dar galėjo susitvarkyti pati be papildomo kapitalo įliejimo, taip ir darė.

“Šiemet to noro atsirado, o svarbiausia – susiformavo poreikis investuoti į plėtrą. Plėtros planų staiga atsirado tikrai nemažai, tad įmonės ruošiasi leisti naujas akcijų emisijas, parduoti dalį esamų akcijų ar kitais būdais pritraukti privataus kapitalo”, – sakė jis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...