2011 Rugsėjo 30

Internetas lietuvių gyvenimą per šešerius metus pakeitė stulbinamai

veidas.lt


Pastarasis penkmetis Lietuvai tapo tikru proveržiu informacinių technologijų plėtros srityje. Vis daugiau namų ūkių turi kompiuterius, o interneto ryšys viršija greičio rekordus. Kaipgi per tą laiką pasikeitė tipiškas vartotojas ir jo įpročiai?

Šiandien prie interneto prijungtą kompiuterį rasime daugiau nei pusėje namų ūkių. Palyginti su 2005 m., asmeninių kompiuterių lietuvių namuose padaugėjo beveik du kartus, o prijungtų prie interneto – net keturis kartus. Interneto sparta per pastaruosius metus padidėjo netgi keliasdešimt kartų, taip pat išpopuliarėjo mobilusis internetas, paplito išmanieji telefonai. Natūralu, kad šie pokyčiai pakeitė mus ir šiandien jau sunkiai įsivaizduojame gyvenimą be kompiuterio ir “be ryšio”.

Lietuvių įpročius diktuoja kainos
“Lietuvių niekaip nepavadinsi konservatyviais informacinių technologijų vartotojais, tačiau jų poreikius gana stipriai koreguoja įrenginių gamintojai ir paslaugų teikėjai. Kai šie pasiūlo geras kainas, lietuviai noriai naudojasi įvairiomis naujovėmis bei įrenginiais, – Lietuvos vartotojus apibūdina rinkos tyrimų bendrovės “GfK Retail and Technology” atstovas Eduardas Grybovas. – Pavyzdžiui, per pastaruosius metus gan smarkiai atpigo nešiojamieji kompiuteriai, todėl iš karto padidėjo šių įrenginių pardavimas. O štai planšetiniai kompiuteriai vis dar neturi didelio pasisekimo, nes jie kol kas kainuoja tiek pat, kiek ir įprasti nešiojamieji.”
Šiuo metu nešiojamąjį kompiuterį turi jau apie trečdalį visų Lietuvos namų ūkių ir šis skaičius nuolat didėja. Beje, įdomu tai, kad šioje srityje provincija nedaug nusileidžia miestams – tik pusantro karto (kitose valstybėse tas skirtumas gerokai didesnis).
Statistikos departamento duomenimis, dažniausiai kompiuteriu ir internetu naudojasi 16–34 metų amžiaus žmonės. O 12–15 metų amžiaus paauglių grupėje mobiliuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu naudojasi jau per 98 proc. Auganti naujoji karta yra daug labiau išprususi informacinių technologijų srityje, todėl artimiausią dešimtmetį galima laukti dar sąmoningesnių ir naujovėms imlesnių vartotojų.

Internetas sukėlė didžiausius pokyčius
Per pastaruosius šešerius metus lietuvių namuose atsirado daugybė naujovių ir šį procesą ypač paskatino plačiajuosčio interneto (tiek laidinio, tiek mobiliojo) skverbtis šalyje. “Niekada nesistengiau žengti koją kojon su technologijomis. Tačiau lygindama 2005 ir 2011 metus matau, kad įvairios naujovės ir prietaisai nejučiom įsitaisė mano kasdienybėje. Kompiuteris mano namuose jau nuo 2000-ųjų, tačiau tik prieš porą metų name buvo įjungtas šviesolaidinis internetas. Dabar be jokio stabdymo galiu ne tik naršyti, bet ir žiūrėti filmus ar klausytis muzikos per internetą”, – pasakoja baldų dizainerė Asta Matiukaitė-Žiurinskienė.
Svarbu paminėti, kad itin aktyviai internetas plito provincijoje – nuo 2005 m. prie interneto prijungtų namų ūkių ten padaugėjo net dešimt kartų. Miestuose vis daugiau vartotojų naudojasi ypač sparčiu šviesolaidiniu internetu. Jau antrus metus šviesolaidžio plėtra Europoje besirūpinančios ne pelno organizacijos “FTTH Council” duomenimis, Lietuva pagal šios rūšies interneto skverbtį užima pirmą vietą Europoje. Pasaulyje šioje srityje nusileidžiame tik Pietų Korėjai, Japonijai, Honkongui ir Taivanui. Bendrovės “Teo LT” atstovų teigimu, šiuo metu šviesolaidžiu gali naudotis daugiau nei pusė milijono šalies namų ūkių, tačiau kol kas šiuo ryšiu naudojasi šiek tiek daugiau nei 110 tūkst. namų ūkių.
Iš sociologinių apklausų sužinome, kad 75 proc. visų Lietuvos internautų kasdien naršo pasauliniame tinkle. Vis labiau populiarėjantys išmanieji telefonai taip pat keičia įpročius – penktadalis interneto prieigą turinčių žmonių naršo naudodamiesi kaip tik mobiliuoju telefonu.
“Telekomunikacijų bendrovių konkurencija mobiliojo ryšio minutės kainą sumažino iki minimumo, todėl konkurencija persikėlė į mobiliojo interneto sferą. Dabar visi mobiliojo ryšio operatoriai ypač intensyviai prekiauja išmaniaisiais telefonais – per pastaruosius metus pardavimas padidėjo beveik keturis kartus. Lietuvoje prasidėjo tikras “smartfonų” bumas”, – pastebi “GfK Retail and Technology” atstovas E.Grybovas.
Tą patvirtina ir “Veido” kalbinta A.Matiukaitė-Žiurinskienė. “Ilgą laiką į išmaniuosius telefonus žvelgiau gana skeptiškai. Vis dėlto šiais metais įsigijau tokį prietaisą – nors valdymą ir teko “prisipratinti”, užtat dabar visada po ranka turiu internetą”, – džiaugiasi pašnekovė.

Ką veikiame internete?
Interneto ryšys – tik priemonė, tad įdomu, ką pasauliniame tinkle veikia tipiškas Lietuvos internautas. Statistikos departamento duomenimis, dažniausiai lietuviai internetu skaito naujienas ir ieško informacijos apie prekes bei paslaugas – tai darantys prisipažįsta daugiau nei 85 proc. respondentų. Lietuviai taip pat tampa vis aktyvesni virtualioje erdvėje – net 69 proc. jų teigia dalyvavę diskusijų forumuose ar rašę tinklaraščius, susirašinėję pokalbių programomis.
“Man susidaro įspūdis, kad internetas sumažino pasaulį ir pagreitino gyvenimo tempą. Pavyzdžiui, su dukra, studijuojančia užsienyje, kasdien bendrauju vaizdo pokalbių programa. Tiesą sakant, “Skype” programa naudojuosi kalbėdama su daugeliu draugų, net ir gyvenančių tame pačiame mieste. Deja, kiekvieną dieną užplūstantis naujienų kiekis vargina ir verčia vis labiau atsirinkti, ką noriu sužinoti, nes visko sužinoti neįmanoma”, – mano A.Matiukaitė-Žiurinskienė.
Nors labai daug kalbama apie el. valdžios projektus, su valstybinėmis institucijomis bendrauja ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojasi mažiau nei pusė Lietuvos interneto vartotojų. O štai internetinė prekyba per pastaruosius penketą metų Lietuvoje suintensyvėjo šešis kartus – šiandien prekių tokiu būdu įsigyja jau kas ketvirtas internautas. “Šiais metais pirmą kartą sėkmingai pirkau internetu – tiek iš Lietuvos parduotuvių, tiek iš užsienio. Tai ir laiko sutaupo, ir pasirinkimas didesnis”, – džiaugiasi vilnietis Marijus Grašys.
Ką dar veikiame internete? Ogi pirataujame. Programinės įrangos gamintojų asociacijos “Business Software Alliance” šį pavasarį pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje piratavimo lygis siekia 54 proc.
“Kaip ir minėjau, lietuviai gerai moka skaičiuoti. Kai valstybė teikė lengvatas gyventojams, įsigyjantiems naujus kompiuterius, apie 90 proc. įrenginių buvo parduodama su legalia operacine sistema. Deja, šiandien tokių pirkėjų yra jau tik 60 proc. – vadinasi, kituose kompiuteriuose, ko gero, įdiegta nelegali programinė įranga”, – dėsto E.Grybovas.

Įmonės keliasi “į debesis”
Verslas informacinių technologijų naudą patyrė jau seniai. Galbūt todėl per pastaruosius penkerius metus kompiuterių, prijungtų prie interneto, Lietuvos įmonėse pagausėjo nedaug. Netgi atvirkščiai – didesnės Lietuvos įmonės mažina kompiuterių skaičių. “Bene ryškiausia pastarųjų penkerių metų tendencija vidutinėse ir didesnėse įmonėse, susijusi su informacinių technologijų progresu, – darbo vietų virtualizacija. Interneto ryšys spartesnis, o serveriai vis galingesni, todėl darbuotojų kompiuteriuose nebeliko programinės įrangos. Jos veikia serveriuose, kurie gali būti ir už kelių šimtų kilometrų, o darbuotojo kompiuteris yra tik sąsaja”, – aiškina Simonas Stūrys, bendrovės ATEA rinkodaros direktorius.
Ši bendrovė yra viena didžiausių Baltijos šalyse informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų teikėjų verslui ir viešajam sektoriui. Dar vienas ypač reikšmingas pastarųjų kelerių metų bruožas – ypač išaugusi elektroninė prekyba tarp verslo subjektų.
Beje, pasak S.Stūrio, mūsų šalyje naujausioms technologijoms labiausiai imlūs ir greičiausiai jas panaudoja smulkesni verslininkai, o stambieji įsilinguoja gana lėtai.

ILIUSTRACIJA SU LIETUVIU INTERNAUTU
Namų vartotojas

Tipiški internautai, turintys kompiuterį ir aktyviai besinaudojantys internetu, yra vaikai ir jaunimas nuo 12 iki 24 metų. O iš viso Lietuvoje kompiuteriu ir internetu naudojasi 64 proc. gyventojų.

Asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą turi 56 proc. visų namų ūkių. Didžiosios dalies (97 proc.) tokių ūkių mėnesio piniginės pajamos viršija 2500 Lt.

Trys iš keturių Lietuvos internautų kasdien naršo internete. O namie internetu naudojasi net devyni iš dešimties interneto vartotojų.

Dažniausiai lietuvis internete skaito naujienas (89 proc.), ieško informacijos apie prekes bei paslaugas (86 proc.) ir bendrauja (81 proc.).

Šiuo metu kiekvienam lietuviui tenka beveik po du mobiliuosius telefonus – šalyje suskaičiuojama kone 4,9 mln. aktyvių mobiliojo ryšio abonentų.

ILIUSTRACIJA SU LIETUVIU VERSLININKU
Įmonės
Dauguma įmonių (apie 97 proc.) savo veikloje naudojasi kompiuteriais bei interneto ryšiu. Daugiau nei trys ketvirtadaliai įmonių naudojasi laidiniu ir mobiliuoju plačiajuosčiu interneto ryšiu.

Kas trečias lietuviškos įmonės darbuotojas dirba kompiuteriu ir naudojasi internetu. Kiek daugiau nei du trečdaliai įmonių turi savo tinklalapius – apie 40 proc. jų skirti elektroninei prekybai.

Internetu įmonėse dažniausiai naudojamasi bendrauti su valstybinėmis institucijomis ir finansinėms bei bankų operacijoms atlikti.

Lietuvos įmonių išlaidos ir investicijos į informacines technologijas kasmet sudaro daugiau nei po 500 mln. Lt. Didžiausia dalis išlaidų panaudojama IT prekėms, paslaugoms ir konsultacijoms įsigyti.

Daugiau nei penktadalis visų įmonių susiduria su el. saugos problemomis – labiausiai pažeidžiamos didelės bendrovės.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. de de rašo:

    http://www.ozala.gauja.lt – apie masturbacija….


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...