2011 Balandžio 11

Lietuva-Lenkija

Intelektualai ragina gesinti susipriešinimo su Lenkija ugnį

BNS

Grupė Lietuvos intelektualų atvirame laiške ragina gesinti susipriešinimo su Lenkija ugnį ir teigia, kad gebėjimas sugyventi su lenkais yra tautos “brandumo ir europietiškumo matas”.

Minint Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) žūties metines išplatintame laiške vertėjas, poetas Antanas Gailius, istorikė Irena Vaišvilaitė, filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis, istorikas Paulius V.Subačius, psichologė Danutė Gailienė, kunigas Julius Sasnauskas ir istorikas Rimvydas Petrauskas teigia, kad susipriešinimas dažnai kurstomas trumpalaikių politinių siekių.

“Raginame įveikti politines prieštaras, gesinti dažnai trumpalaikių politinių siekių kurstomą susipriešinimo ugnį, ieškoti sutarimo su Lietuvos lenkais kaip su vienos valstybės piliečiais, trokštančiais, kaip ir visi, taikoje ir ramybėje kurti savo gyvenimus, savo ir savo vaikų gerovę šioje žemėje. Mūsų gebėjimas sugyventi su lenkais yra tautos brandumo ir europietiškumo matas”, – teigiama laiške.

Jame atkreipiamas dėmesys, kad pastaraisiais metais dviejų šalių santykiai smarkiai pasikeitė.

“Prieš keletą metų sunku būtų buvę netgi patikėti, kad liguistos sąmokslo teorijos, nepamatuoti ar netgi sąmoningai klaidinantys ar kiršinantys teiginiai, kurių šiandien gausu kalbant apie lietuvių ir lenkų santykius, gali tapti valstybių politikos dėmesio objektu ar jų santykius lemiančiu veiksniu”, – sako intelektualai.

Anot jų, visuomenės radikalėjimas ir susiskaldymas, pseudopatriotizmo apraiškos, regėtos Kovo 11-osios eitynėse, kelia nerimą.

“Lenkų kilmės, lenkais save laikantys Lietuvos piliečiai yra Lietuvos visuomenės ir valstybės dalis. Gyvenome, gyvename ir gyvensime kartu su jais. Radikalizmas nepadės rasti bendros kalbos ir jungtis į bendros valstybės kūrimą, greičiau atvirkščiai – ugdo įtarumą ir priešiškumą, atitolina santarvės galimybę”, – teigiama laiške.

Jame taip pat pastebima, kad “mes, kaip didesnioji bendruomenė, turime pareigą pirmi ištiesti ranką ir pradėti susitaikymo procesą, kuris nebus lengvas ir pareikalaus daug pastangų”.

Pastaruoju metu didelį Lietuvos lenkų ir oficialiosios Varšuvos pareigūnų pasipiktinimą sukėlė Lietuvos Seimo priimta nauja Švietimo įstatymo redakcija. Joje plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, be to, tautinių mažumų mokykloms planuojama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis. Tai lenkų atstovai vadina tautinių mažumų teisių siaurinimu.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. remiame remiame rašo:

    tikrus intelektualus. Ačiu Didelis už Jūsų pastangas gerinant santykius su lenkais!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...