2012 Gegužės 11

Inga Skisaker: “Į spartaus ūkio augimo laikotarpį dar ilgai negrįšime”

veidas.lt


Bankų sektorius visoje Europoje gyvena pokyčių nuotaikomis: jas lemia naujos Europos fiskalinės politikos taisyklės, kurios bus ratifikuotos kitų metų pradžioje ir gerokai pakoreguos dabar nusistovėjusias rinkos žaidimo taisykles.

Valstybėms naujoji tvarka neleis gyventi ateities sąskaita, taigi suteiks daugiau finansinio stabilumo, prisidės prie geresnių šalių kredito reitingų, palankesnio valstybėse veikiančių įmonių rizikos vertinimo. Na, o bankininkystės sektoriui naujosios taisyklės suteiks kur kas daugiau saugumo. Tačiau saugumas, žinia, kainuoja, todėl kreditavimo bei paslaugų kaina verslui ir gyventojams tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje didės.
Apie tai, kaip šie pokyčiai atsilieps bankams ir jų klientams, o kartu ir visam šalies ūkiui, kalbamės su “Nordea bank Lietuva” valdymo komiteto pirmininke, generaline direktore Inga Skisaker.

– Jūsų nuomone, kaip naujoji Europos fiskalinės drausmės sutartis paveiks Lietuvos bankus?
I.S.: Naujoji Europos fiskalinės drausmės sutartis valstybėms, be jokios abejonės, suteiks daugiau finansinio stabilumo, nes ja bus apribotos šalių galimybės gyventi ateities sąskaita. Tai reiškia, kad ateityje valstybių skolos nebeturėtų didėti taip drastiškai kaip iki šiol.
Tiesa, įgyvendinant šią sutartį reikės daug ryžto ir politinės valios, kad atsigavus ekonomikai šalys sugebėtų atsispirti pagundai vėl didinti savo išlaidas. Jas motyvuoti turėtų tai, kad įgyvendinus fiskalinės drausmės sutarties sąlygas šalių rizikos vertinimas turėtų būti geresnis, o tai reikštų, kad gerėtų ir tų valstybių kredito reitingai. Na, o esant aukštesniems šalių reitingams gerėtų ir jose veikiančių įmonių rizikos vertinimas. Visa tai – pakankamos priežastys bankams palankesnėmis sąlygomis kredituoti verslą.
– Jūsų žiniomis, kas keisis bankų veikloje dėl didesnės centrinių bankų ir Europos centrinio banko (ECB) įtakos finansiniams sprendimams?
I.S.: ECB šiuo metu siekia skatinti ekonomiką, todėl šiandieną matome rekordiškai žemas bazinių palūkanų normas. Tačiau kita vertus, griežtėjantys reikalavimai bankams didina pinigų kainą. Šiais metais daugiau dėmesio bus skiriama bankų sistemos saugumui ir veiklos tvarumui. Bankai supranta, kad ekonomikos raida nebebus tokia pat kaip anksčiau ir į spartaus ūkio augimo laikotarpį dar ilgai negrįšime. Bankininkystė bus saugesnė, tačiau ji taps brangesnė. Saugumas turi savo kainą, todėl kreditavimo ir paslaugų kaina verslui ir gyventojams 2012 m. visame pasaulyje didės.
– O kaip keisis skolinimo ir skolinimosi palūkanos? Ar didės paskolų marža?
I.S.: Ilgalaikio finansavimo kaina šiuo metu yra didelė, nes finansų rinkose vyrauja neapibrėžtumas. Na, o ateityje finansavimo kaina didės dėl griežtėjančios bankų priežiūros ir didėjančių kapitalo pakankamumo, likvidumo reikalavimų. Mat bankų versle pinigai yra žaliava, o visi suprantame, kad brangstant žaliavai didėja ir produkto kaina. Pigios žaliavos rinkoje nebėra, todėl tikėtis pigesnių produktų taip pat nereikėtų.
– O jei kalbėtume apie bankinius produktus verslui – kokiems ūkio sektoriams bankai teikia ir ateityje teiks didžiausią prioritetą suteikdami verslo paskolas?
I.S.: Verslo sritis nėra pagrindinis veiksnys kreditui gauti. Svarbiausia, kad įmonės vykdomi projektai turėtų ilgalaikę perspektyvą. Šiuo metu matome galimybių energetikos ir pramonės sektoriuje. Pavyzdžiui, šiais metais finansavome didžiausios regione krakmolo gamintojos ir eksportuotojos AB “Amilina” investicijas į gamybos ir mokslinių tyrimų plėtrą. Šiais metais taip pat aktyviai kredituojame energetikos įmones. Štai “E energijai” suteikėme kreditą naujų projektų plėtrai ir investicijoms į žaliąją energetiką – biokurą ir šilumos taupymo sprendimus.
– Įdomu būtų sužinoti, kokios yra mobiliosios bankininkystės tendencijos Europoje ir ar jos ateina į Lietuvą?
I.S.: Iš tiesų tokios tendencijos gana ryšios. Vis daugiau vartotojų kasdienes banko paslaugas nori atlikti savarankiškai, joms skirdami kuo mažiau laiko. Išmanieji telefonai tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, todėl vis dažniau bankai suteikia klientams galimybę naudotis bankinėmis paslaugomis telefone ir internete. Manau, jog klientų įpročiai keičiasi, todėl labai tikėtina, kad daugelis bankų paslaugų iškeliaus į mobiliuosius telefonus ir internetą, todėl ir bankų poskyrių poreikis ateityje mažės.
Šiuos pokyčius mes jau galime matyti ir savo šalyje. Daugelis bankų jau ir Lietuvoje įžengė į mobiliosios bankininkystės erą. Klientai diktuoja poreikius, o bankai atsižvelgia į tai ir stengiasi pasiūlyti patogiausius ir praktiškiausius sprendimus.
– Kaip manote, kokios bankų paslaugos ir sprendimai turės didžiausią perspektyvą ateityje? Kas bus pagrindiniai jų klientai?
I.S.: Daugiausiai galimybių įžvelgiame taupymo ir investavimo paslaugų srityse. Akivaizdu, kad sumažėjus indėlių palūkanoms Lietuvoje daugėja klientų, besidominčių investavimu, taupymo ir turto bei rizikos valdymu. Šios banko paslaugos paklausiausios tarp 35–55 metų klientų. Lietuvos gyventojai taip pat vis dar aktyviai domisi būsto paskolomis. Jos labiausiai domina 25–45 metų gyventojus, kurie planuoja įsigyti brangesnį būstą ir yra pasirengę investuoti didesnę dalį savo lėšų.
– Lietuvoje stiprėja privačios bankininkystės paslaugos. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje atsirado daugiau turtingų žmonių?
I.S.: Privati bankininkystė yra svarbi bankų veiklos sritis. Užsienyje tokių paslaugų poreikis susiformavęs jau seniai, o Lietuvoje tai dar gana nauja sritis. Pavyzdžiui, mes Lietuvoje privačios bankininkystės veiklą pradėjome tada, kai tarp klientų atsirado tokių paslaugų poreikis. Vykdydami veiklą Lietuvoje mes pritaikome ir remiamės sukaupta tarptautine patirtimi. Savo klientams padedame rasti sprendimų, leidžiančių jiems efektyviai valdyti turtą ar išsaugoti jo vertę. Daugelis mūsų klientų rizikavo praeityje, kad sukauptų tai, ką turi dabar, todėl gebėjimas tiksliai įvertinti šiuolaikinę riziką – esminis turto vertės išsaugojimo prioritetas.
– Kaip vertinate finansų sektoriaus organizacijų socialinės atsakomybės veiklą Lietuvoje, ar patys prie jos prisidedate ir kiek ji bus reikšminga ateityje?
I.S.: Socialinę atsakomybę vertiname kaip kitokį požiūrį į verslą, kuris padeda prisitaikyti prie kintančių aplinkos salygų ir leidžia optimizuoti ilgalaikę veiklą. Savo veikloje laikomės principo, jog patikimas verslas kuria tvarius verslo rezultatus, todėl ir stengiamės, kad patikimumas taptų neatsiejama mūsų verslo ir organizacijos identiteto dalimi. Socialinė atsakomybė mūsų banke apima verslo, darbuotojų, visuomenės ir aplinkos sritis.
Vadovaudamiesi savo organizacijos nustatytomis vertybėmis mes visi prisidedame prie patikimo verslo kūrimo ir veikiame mus supančią aplinką. Mes manome, kad atsakomybė pirmiausia formuojama organizacijos viduje. Mes rūpinamės savo darbuotojų gerove, stengiamės išlaikyti jų finansinį stabilumą. Mūsų įmonės automobiliams galioja automobilių išmetamo anglies dioksido apribojimas.
Kredituodami įmones atsižvelgiame į jų socialinės atsakomybės veiklą, pasitelkdami įvairius vertinimo metodus: prieš suteikdami kreditą įvertiname įmonės daromą žalą aplinkai, atsižvelgiame į jos dalyvavimą socialinėje ir politinėje veikloje. Mes paprasčiau kredituojame įmones, plėtojančias atsinaujinančių išteklių energetikos projektus.
Dalį uždirbto pelno kasmet skiriame kilniems tikslams: sveikatos apsaugai, mokslams, kultūrai ir kilniems ar pozityviems visuomeniniams projektams, tokiems kaip “Lietuvos garbė”, “Maisto bankas” ir kt.
Tačiau pirmiausia socialinės atsakomybės esmė vis dėlto yra pagarba darbuotojams, klientams, verslo partneriams ir mus supančiai aplinkai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...