2011 Gegužės 25

Klemensas Rimšelis

Iki 2020 m. nacionalinį stadioną tikrai turėsime

veidas.lt

BFL

nksčiau mažai ką bendra su sportu turėjęs politikas ir visuomenės veikėjas Klemensas Rimšelis šią savaitę pradės skaičiuoti antruosius vadovavimo Kūno kultūros ir sporto departamentui metus. Gal pasirodys keista, bet jis mato šviesią Lietuvos sporto ateitį, o Lietuvos sporto infrastruktūra 2020 m. esą būsianti gana stipriai išplėtota, nesvarbu, kad šiandien tuo net nekvepia.

K.R.: Kad ir kas būtų kalbama, per pastarąjį dešimtmetį į Lietuvos sporto infrastruktūrą investuota išties nemažai. Žinoma, tai susiję su pasirengimu Europos krepšinio čempionatui, tačiau nereikia daryti klaidos ir manyti, kad naujos arenos yra statomos tik krepšiniui. Pavyzdžiui, Panevėžio arenoje yra dviračių trekas, kitas arenas galima pritaikyti tinkliniui, rankiniui, tenisui, badmintonui, kitoms sporto šakoms. Jose galima organizuoti tarptautinio lygio renginius.
Ir svarbu ne tik universalios arenos, bet ir kiti baigti ar bebaigiami sporto centrai, įvairiose mažesnėse savivaldybėse. Pavyzdžiui, sveikatingumo kompleksas Garliavoje, baseinai Prienuose ir Šakiuose, stadionas Biržuose. Kitais metais su Europos Sąjungos parama bus baigtas Girstučio kompleksas Kaune, pastatyti ledo rūmai Elektrėnuose. Yra dalykų, kurie tikrai daromi, to negalima nuneigti. Galima tik kelti klausimą, ar daroma pakankamai ir ar ne pernelyg lėtai.

VEIDAS: Vis dėlto vieno svarbiausių objektų – nacionalinio stadiono – projektas įstrigęs.

K.R.: Aš neabejoju, kad iki 2020 m. daugiafunkcis nacionalinis stadionas bus pastatytas, nesvarbu, kas bus kūno kultūros ir sporto departamento direktorius, kokia bus Vyriausybė. Ir jis bus pastatytas ten, kur numatyta – Šeškinėje. Tik reikia suprasti, kad visuomeniniai objektai nėra pigūs. Kad ir kaip skaičiuotume, daugiafunkciam stadionui įrengti reikia bent pusės milijardo litų. Visi Europos stadionai per pastaruosius 10 metų pastatyti mažiausiai už tokią kainą.

VEIDAS: Futbolo federacija, kuri yra bene labiausiai suinteresuota, daugiafunkcio stadiono idėjos nepalaiko ir teigia, kad toks jis – ekonomiškai neefektyvus ir apskritai nereikalingas.

K.R.: Kai kalbame apie nacionalinį stadioną, daug kas net nežino, kas ten bus! Nacionalį stadioną galima prilyginti Koliziejui Romoje. Tai yra viešoji erdvė daugeliui sporto šakų, tarp jų ir futbolui. Be paties stadiono, bus įrengta ir treniruočių salė su bėgimo takais, dar dvi futbolo aikštės. Statant pamažu ir etapais galima įrengti sales krepšiniui, tinkliniui, rankiniui. Ar įsivaizduojate, kokią sporto infrastruktūrą gaus sostinė?

Iki šiol į aptariamą stadioną jau investuota 120 mln. Lt. Priminsiu, kad panašiai toks – 118 mln. Lt – yra metinis kūno kultūros ir sporto, kartu su investicijomis, biudžetas. Ar gerai išimti iš sporto srities vienus metus ir pradėti aiškinti, kad “nereikia”, kad viską geriau sugriauti? Be to, valstybė atstovauja viešajam, o ne vienos federacijos interesui. Jei pastatai stadioną vien futbolui, kiek sporto šakų gali ten sportuoti? Futbolo federacija man išvardija tris: futbolas, regbis, žolės riedulys. O daugiafunkciame stadione galima rengti futbolo, regbio, lengvosios atletikos ir daugybės kitų šakų varžybas.

VEIDAS: Jūsų žiniomis, kas ateityje bus daroma Lietuvos sportininkų labui, kad šie neišsilakstytų iš Lietuvos?

K.R.: Šiemet, pirmą kartą per 11 metų, yra padvigubintos stipendijos inividualių sporto šakų sportinininkams. Tačiau taip pat turime tikslą, kad visos sportininkams tenkančios lėšos juos ir pasiektų. Grynųjų pinigų perdavimai jau yra uždrausti, nuo liepos visi sportininkams skirti pinigai pateks į jų banko korteles. Tai finansinę apskaitą padarys skaidresnę, o kartu gausime ir kitą ypač svarbią informaciją: tiksliai žinosime, kiek yra sportininkų Lietuvoje.

Sporto ateities perspektyvoje matau dar vieną didžiulį dalyką: popamokinio krepšelio įvedimą, panašų į dabartinį mokinio krepšelį. Kiekvienas moksleivis, ateisiantis į sporto, meno ar kitą mokyklą, kartu su savimi “atsineš” ir tam tikrą sumą valstybės skiriamų pinigų, kuri augs kartu su moksleivio meistriškumu. Popamokiniais krepšeliais rūpinasi Švietimo ir mokslo ministerija, tikėtina, kad 2013 ar 2014 m. jie taps realybe.

VEIDAS: Kokią Lietuvos sporto viziją matote 2020 metais?

K.R.: Tuomet žmonės turės tikrai daugiau galimybių sportuoti, didės jų fizinis aktyvumas, sulig tuo atsiras daugiau sporto instruktorių. Apskritai didės ir valdžios, ir visuomenės dėmesys sportui. Bus sportuojama ne dėl aukšto rezultato, bet dėl fizinės formos palaikymo. Jau 2011 m. planuojama renovuoti nemažai stadionų prie mokyklų, tam jau dabar turime 4 mln. Lt, savo parama prisidės ir savivaldybės. Kita vertus, kiek aikštelių yra sunaikinta tų pačių, kurie jose nori sportuoti? Praktiškai nesibaigiantis procesas: vieni stato, kiti naikina. Tikiuosi, kad kūno kultūros srityje kultūra užims deramą vietą. Žmonės naujas aikšteles pradeda saugoti jau dabar, atsiranda bendruomeniškumo jausmas. Kad viskas bus geriau, tai faktas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...