BFL/A.Ufarto nuotr.

Daugumai atrodo, kad Europa – vienas iš pažangiausių regionų pasaulyje. Čia žmonės gyvena neskursdami, turi gerus darbus, yra išsilavinę… Gyvename pirmajame pasaulyje, tas tiesa. Bet labai gerai pamenu vieną pamokymą: „Jei nejudi pirmyn, eini atgal.“ Britai turi patarlę, kad stogą reikia taisyti, kol šviečia saulė, nes prasidėjus lietui bus per vėlu. Taip, Europoje stogas kiek prakiuręs, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Ir reikia judėti pirmyn, nes kitaip pasuksime atgalios.

Kotryna Reimerytė, euroblogas.lt

Štai žiupsnis statistikos apie mūsų problemas, kurios jau šiandien kelia sunkumų šalių ekonomikai ir žmonių gyvenimo kokybei. Tyrimų duomenimis, vienas iš penkių europiečių turi prastus skaitymo ir rašymo įgūdžius, tiek pat stokoja tinkamų skaičiavimo įgūdžių. Net 40 proc. darbdavių Europoje nesugeba rasti tinkamų darbuotojų, o 30 proc. europiečių dirba darbus, neatitinkančius jų išsilavinimo.

Deja, šiuo metu 40 proc. piliečių paprasčiausiai neturi skaitmeninio išsilavinimo.

Dar didesnė problema – skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Visi gerai žinome, kad technologijos tobulėja ne dienomis, o valandomis, ateityje 90 proc. darbo vietų reikės puikiai valdyti kompiuterines sistemas. Deja, šiuo metu 40 proc. piliečių paprasčiausiai neturi skaitmeninio išsilavinimo.

Tuo tik pagrindžiu, kad mūsų stogas prakiuręs ir ateityje dėl to kils daug problemų. Bus sunkiau vystyti verslus, kentės ekonomika, žmonių gyvenimo lygis smuks. Bet taip atsitiktų, jei sėdėtume rankas sudėję. Europa pasirinko kitą kelią ir stoja į kovą su įgūdžių trūkumu.

Europos Komisija (EK) neseniai pristatė Naujųjų įgūdžių programą Europai. Jos tikslas – gerinti europiečių įgūdžius, ypač skaitmeninius, siekiant, kad žmonės galėtų susirasti gerus, jų kvalifikaciją atitinkančius darbus. Tam skirta beveik 30 mlrd. eurų ir iki 2020 m. planuojama sukurti apie milijoną naujų darbo vietų. Programa bus taikoma tiek jauniems, tik vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant ugdyti reikalingus įgūdžius ir taip skatinti inovacijas ir verslą, kurti darbo vietas.

Skirta beveik 30 mlrd. eurų ir iki 2020 m. planuojama sukurti apie milijoną naujų darbo vietų.

Skamba gražiai, tačiau kaip Europa įgyvendins šiuos ambicingus planus? Štai 10 programos punktų-iniciatyvų, kurios turėtų nutiesti kelią tikslo link:

– pagalba suaugusiems, kuriems trūksta rašymo, skaičiavimo, skaitmeninių įgūdžių;

– Europos kvalifikacijų peržiūra: ko trūksta ir ko reikia?

– sutelkti Europos šalis kurti darbo vietas, reikalaujančias skaitmeninių įgūdžių, ir skatinti žmones juos ugdyti;

– sektorių bendradarbiavimo planas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kokių įgūdžių trūksta konkrečiose srityse;

– pagalba nepasiturintiems žmonėms, pabėgėliams ir migrantams, nustatant bei skatinant jų gebėjimus;

– sistemos Europass peržiūra, padėsianti žmonėms pristatyti savo įgūdžius ir apsispręsti dėl karjeros;

– skatinti profesinį mokymą ir darbo rinkose populiarinti gerus absolventų rezultatus;

– pagalba žmonėms įgyjant mūsų amžiuje reikalingų įgūdžių, ypač verslo ir inovacijų srityse;

– absolventų karjeros stebėsena;

– praktikos, kaip spręsti protų nutekėjimo problemą, analizė.

Pirmi keturi punktai jau pradėti įgyvendinti, kitų planuojama griebtis vėliau, bet tikslas yra programą įvykdyti iki 2020 m, todėl būtina, kad ir kiekviena Europos Sąjungos valstybė imtųsi konkrečių priemonių.

„Technologijų pasaulis atveria neaprėpiamas galimybes susikurti sau gerą darbo vietą. Svarbiausia, ko reikia, – e. įgūdžių ir pasitikėjimo savimi“, – tvirtina europarlamentaras Antanas Guoga, paskirtas šio projekto ambasadoriumi Lietuvoje.

Taip, be kita ko, buvo įvertintas jo indėlis gerinant žmonių skaitmeninius įgūdžius mūsų šalyje. Pavyzdžiui, A.Guoga inicijavo projektą #CoderDojoLietuva, kurio metu vaikai nemokamai mokomi programavimo pagrindų.

„Šiame greitai kintančiame pasaulyje turime investuoti į didžiausią Europos turtą: mūsų žmones, – akcentuoja EK vicepirmininkas Jyrkis Katainenas. – Jie turi turėti įvairių įgūdžių, kad galėtų išnaudoti savo galimybes tiek kaip aktyvūs piliečiai, tiek kaip darbuotojai. Įgūdžiai yra be galo svarbūs klestėjimui, darbo vietoms, augimui ir ilgalaikei gerovei užtikrinti.“

Taigi laukia permainų metas. Reikia tikėtis, kad planas bus vykdomas nuosekliai ir atneš norimų rezultatų. Tuomet ateities Europa bus namas su stogu, po kuriuo mes gebėsime produktyviai prkatikuoti savo įgūdžius. Judame pirmyn, todėl išliksime.