2015 Liepos 03

Į geriausius valstybės tarnautojus – dešimtys pretendentų

veidas.lt

 

Projektas. Savaitraščio „Veidas“ tradicija Valstybės dienos proga atidžiau pažvelgti į valstybės tarnybą įžengė į antrą dešimtmetį: šiųmečiai Metų valstybės tarnautojo rinkimai – jau vienuolikti. Per dešimtmetį šiek tiek keitėsi balsavimo tvarka, kriterijai, tačiau pagrindinis iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį, kad ir tarp valstybės tarnautojų yra daug šaunių profesionalų, sąžiningai savo darbą atliekančių žmonių, – liko tas pats.

Skelbdamas 2015 metų valstybės tarnautojo rinkimus „Veidas“ pasiūlė rinkti ne tik geriausius Lietuvos valstybės tarnautojus, pažangiausias institucijas, už kuriuos buvo balsuojama ir ankstesniais metais, bet ir geriausius politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Ši naujovė atsirado balsuojančiųjų pageidavimu atskirti tuos valstybinio sektoriaus atstovus, kurie kryptingai tobulėja, nuosekliai siekia karjeros savo srityje, nuo tų, kurie į postus iškyla po rinkimų. Pastarieji, balsuojančiųjų nuomone, neretai yra kur kas labiau matomi nei „paprasti“ tarnautojai, tad ir dėmesio sulaukia daugiau – kartais pelnytai, o kartais ir nelabai.

Kaip ir kasmet, geriausius valstybės tarnautojus balsuodami rinko jų kolegos – aukščiausio rango valstybės tarnautojai (įvairių valstybės institucijų vadovai, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai – ministerijų kancleriai, viceministrai). Savo nuomonę „Veido“ rinkimuose pareiškė ir šalies miestų bei rajonų merai, savivaldybių administracijų direktoriai, verslo asociacijų vadovai.

Respondentų buvo prašoma nurodyti, jų vertinimu, vertus pirmos, antros ir trečios vietos profesionaliausius ir inovatyviausius valstybės karjeros tarnautojus, politinio pasitikėjimo tarnautojus bei valstybės institucijas. Buvo prašoma nebalsuoti už savo atstovaujamą instituciją, jai pavaldžias institucijas ir jų darbuotojus, taip pat už pastarųjų trejų metų geriausio valstybės tarnautojo ir geriausios valstybės institucijos vardą pelniusius asmenis ar institucijas. Rezultatai buvo skaičiuojami pirmai vietai skiriant tris, antrai – du, trečiai – vieną balą.

Šiųmečiai Metų valstybės tarnautojo rinkimai išsiskyrė pasirinkimo įvairove. Į geriausių valstybės karjeros tarnautojų trejetuką pretendavo beveik šimtas asmenų, politinio pasitikėjimo – per aštuoniasdešimt, kaip geriausios ir pažangiausios įvardytos 78 institucijos. Tokį balsų išsidėstymą lėmė galimybė patiems respondentams laisvai siūlyti savo kandidatus. „Veidas“ jau antri metai jų sąrašo nepateikia. Kita vertus, „laisvi“ rinkimai parodė, kad šalies valstybės tarnyboje darbuojasi daug profesionalių, sąžiningų žmonių, tik ne visų jų veikla matoma plačiajai visuomenei.

Jeigu reikėtų išskirti absoliutų šių metų „Veido“ rinkimų lyderį, laurai atitektų Susisiekimo ministerijai. Jos laimėjimų kraitis – įspūdingas. Tomas Karpavičius, Susisiekimo ministerijos kancleris, išrinktas Metų valstybės tarnautoju. To paties sąrašo šeštoje pozicijoje – ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis. Šios institucijos atstovai dvi pozicijas užima ir politinio pasitikėjimo tarnautojų dešimtuke: susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius – šeštas, viena vieta aukščiau – viceministras Arijandas Šliupas.

Susisiekimo ministerija matoma ir geriausių valstybės institucijų sąraše. Aukščiausioje pozicijoje – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, pati ministerija – antroje.

Šios institucijos vienareikšmis pranašumas, matyt, buvo netikėtas ir daugeliui respondentų. Tarp motyvų, kodėl savo balus atidavė būtent jai ar jos atstovams, ne tik buvo minima profesionalumas, kompetencija, žmogiškas požiūris į interesantus, bet ir juokaujama, esą transportas, keliai – ta sritis, kuria naudojasi visi, taigi ir mato, vertina.

Galima sakyti, kad Susisiekimo ministerijai šypsojosi ir sėkmė: kancleris T.Karpavičius Metų valstybės tarnautoju tapo tik vienu balu pralenkęs kolegą iš Švietimo ir mokslo ministerijos Dainių Numgaudį. Beje, T.Karpavičius – naujas veidas šiuose rinkimuose, nes pernai respondentų jis apskritai nebuvo išskirtas, priešingai nei kancleris D.Numgaudis, kuris kasmet sulaukia nemenko balsuojančiųjų pripažinimo. Pernai jis buvo šeštas, užpernai – antras ir t.t.

Dėmesys daug metų valstybės tarnyboje gerai dirbantiems vadovams nestebina, o štai  T.Karpavičiaus šuolį respondentai aiškino tuo, kad naujam vadovui įsibėgėti reikia laiko, tik tada paaiškėja, ko jis vertas. T.Karpavičius Susisiekimo ministerijos kancleriu tapo 2011-aisiais.

Beje, šiųmečiame geriausių valstybės tarnautojų sąraše yra ir daugiau asmenų, kurie išskiriami nuolat. Tai ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius (VVTAT) Feliksas Petrauskas, ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, ir Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis. Tačiau greta senbuvių esama ir patekusiųjų į sąrašą pirmą kartą.

Respondentų užpildytose anketose pasitaikė ir nesusipratimų. Vienas kitas buvo linkęs savo balsus atiduoti už savo institucijose arba joms pavaldžiose dirbančius kolegas, nors nebalsuoti už savus buvo vienas iš rinkimų ribojimų. Be to, paaiškėjo, kuris iš valstybės tarnautojų turi stipriausią palaikymo komandą: už VVTAT vadovą F.Petrauską savo balus ir motyvacinius laiškus siuntė dešimtys asmenų, kurie pagal rinkimų nuostatus negalėjo juose dalyvauti.

Geriausio politinio pasitikėjimo tarnautojų rinkimuose, kuriuos „Veidas“ šįmet skelbė pirmą kartą, taip pat kilo intriga. Susumavus anketose nurodytus balsus geriausiuoju tapo energetikos ministras Rokas Masiulis, ir tik vienu balsu mažiau surinko vidaus reikalų ministerijas Saulius Skvernelis.

Respondentų komentarai rodo, kad dalį balsų R.Masiulis surinko už tai, ką jis nuveikė dar prieš 2014-ųjų rugsėjį tapdamas Energetikos ministerijos vadovu. Reikšmingiausiu jo darbu įvardijamas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimas. Ketverius su puse metų AB „Klaipėdos nafta“ vadovavusiam R.Masiuliui atsakomybė už šį projektą teko nuo pat pradžios iki įkurtuvių salvių. Tik pačiose iškilmėse, pasitinkant laivą-saugyklą simboliniu Lietuvos nepriklausomybei pavadinimu „Independence“, jis dalyvavo jau kaip energetikos ministras.

„Tai didelę patirtį turintis tarnautojas, patyręs derybininkas. Dirba tyliai, bet, mano nuomone, rezultatyviai“, – tokiais argumentais savo balus, skirtus finansų viceministrui Algimantui Rimkūnui (aštunta vieta), pagrindė vienas iš respondentų. Darbą dėl rezultato, o ne dėl atstovavimo sau ar savo politinei jėgai, kaip politinio pasitikėjimo tarnautoją puošiančią savybę, minėjo ne vienas rinkimų dalyvis.

Tęsdamas tradiciją „Veidas“ šiemet jau vienuoliktą kartą rinko ir pažangiausias, inovatyviausias valstybės institucijas. Pirmą vietą šiame reitinge užėmė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).

„Kai tik tenka susidurti su šia institucija, visada gauname operatyvią, kompetentingą informaciją. Paprastai vadovas lemia, kaip dirba institucija. Automobilių kelių direkcija – išimtis: jau kuris laikas ji dirba be vadovo, bet savo funkcijas atlieka nepriekaištingai“, – tikina finansų viceministras Edmundas Žilevičius, kaip ir daugelis respondentų manantis, kad ši institucija verta geriausios titulo.

O Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva tikino, kad jo vadovaujamas rajonas – ne išimtis iš kitų rajonų. Kelių klausimas čia vienas svarbiausių. „Žmonės nori kokybiško kelio, gatvės. Mūsų savivaldybė turi ambicingų planų asfaltuoti žvyrkelius, tobulinti miesto gatvių infrastruktūrą, ir bendradarbiaujant su Automobilių kelių direkcija visi darbai vyksta sklandžiai. Kitas svarbus dalykas – avaringumo mažinimas. Tai prioritetas ir mums, ir laikinai einančiam direktoriaus pareigas Egidijui Skrodeniui. Randame bendrą kalbą, dirbame“, – aiškino Telšių rajono savivaldybės vadovas.

LAKD vadovo neturi jau pusę metų, mat šį sausį pasibaigus penkerių metų kadencijai posto neteko jai vadovavęs Skirmantas Skrinskas.

Jūratė Kiliulienė

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...