2012 Liepos 19

Gyvenimui grąžinti šizofrenija sergantys pacientai turi ateitį

veidas.lt


Kiekvienas  šizofrenija sergantis ligonis brangiai kainuoja valstybei. Statistiškai per metus šizofrenija Lietuvoje serga 1 iš 100 gyventojų. Dažniausiai visai jauni: 15–24 metų vyrai, kiek vyresnės, 25–34 metų moterys.

Kiekvienas šių pacientų esant tinkamam gydymui, gali gyventi visavertį gyvenimą, dirbti bei kurti pridėtinę vertę. Vis dėlto dažnai tokie ligoniai visuomenės izoliuojami, atstumiami, dienas leidžia psichiatrinėse ligoninėse.

Grąžinti gyvenimui – verta
Nesunku paskaičiuoti, kad kiekviena užimta psichiatrinės ligoninės lova brangiai atsieina mokesčių mokėtojams.
2010–2011 metais šizofrenija buvo ketvirta daugiausiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų reikalaujanti liga po hipertenzijos, cukrinio diabeto bei bronchinės astmos. Iš viso šizofrenijai gydyti per 2011 m. buvo skirta daugiau nei 27 mln. Lt. Lietuvoje šizofrenija sergančių pacientų yra apie 16 000, vaistų šizofrenijos gydymui kompensavimas vidutiniškai vienam pacientui per 2011 m. atsiėjo apie 1719 Lt. Vis dėlto didesnė biudžeto dalis tenka ligonių gydymui stacionare. Nors šizofrenijos paplitimas tarp sergančiųjų psichinėmis ligomis tesiekia apie 0,1 %, dar prieš keletą metų bemaž pusė psichiatrijos ligoninių lovų užėmė asmenys, hospitalizuoti būtent dėl šizofrenijos.
„Kreipiant daugiau dėmesio į šizofrenija sergančių pacientų gydymo kokybę ir integravimą į visuomenę, įmanoma ne tik pagerinti jų būklę, bet ir sumažinti jų hospitalizavimo trukmę – t.y. gyvenimu patenkintas ir tinkamai vaistus vartojantis pacientas gali dirbti ir džiaugtis gyvenimu, mažėja jo atkirčio tikimybė“, – komentuoja Daiva Ausėnaitė, Sveikatos žurnalistų asociacijos pirmininkė bei socialinės iniciatyvos „Turiu ateitį“ narė.

Priežasčių ne viena
Lietuvoje tik palyginti neseniai įvestas kokybinis šizofrenijos ligos gydymo vertinimas. Juo vadovaujantis,  gydytojas turi ne tik numalšinti ligos simptomus, tačiau ir pagelbėti pacientui integruotis į visuomenę.  Tinkamai negydant ligos ir negrąžinant žmogaus gyventi, šizofrenija sergančių pacientų apsilankymai ligoninėje tampa niūria kasdienybe.
Tai, kad šizofrenija sergantys asmenys vis sugrįžta į ligoninę dėl  pasikartojančio atkryčio, lemia keletas dalykų. Visų pirma įtakos turi paties ligonio nenoras gydytis – pastarieji nereguliariai arba visai negeria vaistų. Kitaip suvokdami pasaulį, sergantieji ne visuomet pajėgūs suprasti savo ligą ir su ja susitaikyti.  Todėl  iš esmės  gydytojai  susikoncentruoja į tai, kad padėtų užtikrinti paciento gydymo režimo laikymąsi, todėl neretai mažiau dėmesio  tenka paciento visaverčio gyvenimo kokybei ir galimybėms. Nors šiandien yra pažangių gydytojų metodų, tokių kaip ilgalaikė injekcija, jie negali būti taikomi absoliučiai visiems pacientams.

Atstumia visuomenė
Ligonių atskirtį formuoja ir visuomenė. Nepagrįsta baimė, kad šizofrenija sergantis žmogus yra pavojingas, neleidžia integruotis, dirbti, susirasti draugų. Šį pavasarį apklausą Lietuvoje įvykdžiusi bendrovė „RAIT“ nustatė, kad net trečdalis apklaustų Lietuvos gyventojų atsisakytų bendrauti su šizofrenija sergančiais žmonėmis, kitas trečdalis patvirtino esantys abejingi sergantiesiems.
„Visuomenei labiausiai trūksta objektyvios informacijos apie psichines ligas. Įvairūs mitai kuria neadekvačią ir tikrovės neatitinkančią nuomonę. Asmeniškai pabendravus su pacientais baimės ir neigiamos nuostatos dingsta“, – teigia D. Ausėnaitė.
Iniciatyva „Turiu ateitį“ skirta mažinti šizofrenija sergančių žmonių socialinę atskirtį. Su iniciatyvos naujausiais renginiais ir straipsniais galite susipažinti tinklalapyje www.turiuateiti.lt

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...