2011 Gruodžio 27

Gyvenimo ilgintojai

veidas.lt


Lietuvos medikai nuolat vykdo įvairius projektus, kurie padeda susirgusiems žmonėms ilgiau gyventi visavertį gyvenimą. Jau pavyko suvaldyti kai kurias vėžio formas, sumažinti mirčių nuo infarkto skaičių.

Nors sergamumas, ypač onkologinėmis ir širdies ligomis, Lietuvoje nemažėja, tobulėjant diagnostikai ir gydymui ligoniai gyvena kur kas ilgiau nei prieš dešimt metų arba net visiškai pasveiksta.
Štai VUL Santariškių klinikų hematologų atliekamas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje vis dažniau pagydomas kraujo vėžys. 2000 m. iš dešimties sirgusiųjų ne Hodžkino limfoma mirdavo trys, o dabar neišgyvena tik vienas. Gydant dažniausiai pasitaikančią limfomos rūšį – difuzinę didelių B ląstelių limfomą – darbingo amžiaus pacientų iki 60 metų grupėje, net sergant išplitusia trečios ketvirtos stadijos forma, pasveikimo tikimybė jau viršija 80 proc. Anksčiau tokia tikimybė nesiekė 50 proc.
Mirčių nuo lėtinės mieloleukemijos per pastarąjį dešimtmetį taip pat sparčiai mažėjo. Anksčiau kiekvienais metais mirdavo kas trečias ar ketvirtas sergantis šia liga žmogus, dabar – kas dešimtas. Be to, vis daugiau pacientų, susirgusių lėtine mieloleukemija, pasveiksta ir gali gyventi visavertį gyvenimą.
Pasak VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus, teisingai nusistačius diagnostikos ir gydymo prioritetus buvo pasiekta esminių pokyčių mažinant mirštamumą nuo daugelio formų kraujo vėžio. „Padidėjo modernios molekulinės diagnostikos, bazinio chemoterapinio gydymo bei naujausių gydymo technologijų prieinamumas. Labai svarbu, kad ligonių gydymas ir priežiūra buvo sukoncentruota kraujo ligų centruose. Anksčiau sergančiuosius kraujo vėžiu gydė ne tik hematologai, bet ir kitų sričių specialistai“, – atskleidžia L.Griškevičius.
Pasak jo, skiriant imunoterapiją bei taikinių terapiją, taip pat šiuos modernius gydymo būdus derinant su kaulų čiulpų persodinimu, sergančiųjų išgyvenamumas kasmet gerėja, nes pavyksta užkirsti kelią ligos atsinaujinimui, sustabdyti jos progresavimą ir sėkmingai kovoti su komplikacijomis.

Onkologiniai ligoniai gyvena ilgiau

2010–2011 m. Vilniaus universiteto Onkologijos institute vykdytas demografinių, socialinių ir teritorinių onkologinių ligonių išgyvenamumo netolygumų tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje ilgiau gyvena ir susirgusieji kitomis onkologinėmis ligomis. Ryškiausias vyrų ir moterų penkerių metų išgyvenamumo pagerėjimas nustatytas tarp susirgusiųjų prostatos piktybiniais navikais. 2002–2005 m. susirgusiųjų šia onkologine liga išgyvenamumas padidėjo net 39,6 proc., palyginti su 1994–1997 m. rodikliais.
„2002–2005 m. geriausi išgyvenamumo rodikliai nustatyti tarp susirgusiųjų skydliaukės vėžiu (96,1 proc.). Susirgusiųjų lūpos ir priešinės liaukos navikais išgyvenamumo rodikliai viršijo 80 proc., susirgusiųjų sėklidžių, gimdos kūno, krūties, inkstų, gimdos kaklelio vėžiu ir odos melanoma – 60–80 proc.“, – teigia Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovės pavaduotoja Giedrė Smailytė.
Kovoje su šiomis klastingomis ligomis rezultatų pavyko pasiekti taikant naujausius ir veiksmingiausius spindulinio bei medikamentinio gydymo būdus. Pacientų mirštamumas mažėja ir todėl, kad vykdant keturias ankstyvosios diagnostikos programas išaiškinama daugiau ligos atvejų, vis didesniam skaičiui žmonių piktybiniai navikai diagnozuojami esant ankstyvoms stadijoms. Štai 2009 m. pirmos stadijos krūties vėžys buvo diagnozuotas 28 proc. moterų, o ketvirtos stadijos – tik 7 proc. iš visų nustatytų šios onkologinės ligos atvejų. Prieš penkerius metus ketvirtą stadiją pasiekęs krūties vėžys buvo diagnozuotas 14 proc. moterų.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos rezultatų analizė parodė, kad ši programa 2005–2009 m. beveik trims tūkstančiams susirgusių moterų padėjo išvengti ankstyvos mirties. Taigi tai tikra sėkmės istorija.

Infarktas nusineša mažiau gyvybių

Dar vienas iš sėkmingai įgyvendintų – Rytų Lietuvos kardiologijos projektas, apimantis širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, diagnostiką, gydymą bei reabilitaciją. Jo iniciatorius VUL Santariškių klinikų generalinis direktorius Aleksandras Laucevičius pabrėžia, kad vien tik sutvarkius infrastruktūrą ir pradėjus vežti susirgusiuosius infarktu į Santariškių klinikas, kur jiems sutvarkomos širdies kraujagyslės, o toliau perkeliama gydyti į rajonus, mirčių ligoninėse nuo infarktų skaičius Rytų Lietuvos rajonuose sumažėjo pustrečio karto.
Šis sėkmingas projektas toliau bus tęsiamas Vakarų ir Centrinėje Lietuvoje.
Siekiant sumažinti sergamumą bei mirštamuą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, pagerinti paslaugų kokybę, jų prieinamumą, bendrai veiklai susivienijo 34 asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Daugiau atvejų, ligai dar neįsisenėjus, tikimasi išaiškinti aprūpinus šeimos gydytojus elektrokardiografais, ligonines – diagnostikos ir gydymo įranga, naujausiomis medicinos technologijomis.
Beje, šiuo metu vykdoma ir daugiau projektų, kurių organizatoriai prisideda prie Lietuvos žmonių gyvenimo ilginimo. Pavyzdžiui, medikai aiškinasi hepatito C viruso rizikos veiksnius, vertina prevencinių metodų efektyvumą siekiant užkirsti kelią jo plitimui. Numatoma tobulinti išeminio insulto intervencinio gydymo būdus, sukurti automatinę širdies vaizdų analizės metodiką dešiniojo skilvelio funkcijai tirti, tobulinti ir įdiegti efektyviausias metodikas tiriant ligonius, sergančius miokardo ligomis, diegti naujus metodus, kurie užtikrintų efektyvesnę kompleksinę reabilitaciją ligoniams, turintiems judėjimo funkcijos sutrikimų.

Vaida Stoškuvienė

Susirgusiųjų vėžiu 5-erių metų išgyvenamumas (proc.)
1994–1997 m.    1998–2001 m.    2002–2005 m.
Lūpos vėžiu    79,9    81,6    84,9
Krūties vėžiu    58,6    66,4    69,9
Gimdos kaklelio vėžiu    52,4    53,7    61,4
Skydliaukės vėžiu    83,9    82,9    96,1
Hodžkino limfoma    60,8    74,8    81,8
Mielomine liga    22,7    22,8    33,2
Leukemija    39,9    36,5    44,2
Šaltinis: VU Onkologijos institutas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...