2016 Sausio 25

#Blogeriožodis

Grandiozinės statybos Kaune?

Veidas.lt

Laurynas Mituzas
Nors be kalbų jokio ekonominio pagrindo Kaunui keistis dar nesimato, svarbiausia šnekėti ir suteikti viltį. Kuo mažiau išmanai apie nekilnojamo turto plėtros funkcionavimą tuo labiau reikia gražbyliauti. Tai architektai labai gerai daro. Antraštė apie grandiozines statybas ir naują Kauno centrą indikuoja tik tai, kad apie tai kaip išjudinti merdintį miestą dar kol kas nežino niekas.

Laurynas Mituzas, laurmit

Realybėje plėtrą išjudina arba paklausa arba pasiūla. Skirtumas tik toks, kad pirmuoju atveju spekuliuoja potencialūs nuomininkai, o antruoju statytojai. Kai miestas neturi savo supratimo, kaip plėtrą valdyti ateinančius du dešimtmečius, gaunasi kaip Vilniuje. Prie vidutinių 30 tūkst. kvadratinių metrų nuomojamo ploto per metus arba nestato nieko arba ima statyti per 200 tūkst. kvadratų. Tokių rinkų rimti investuotojai vengia, todėl greit nišą užima spekuliantai. Net lūkestis, kad į Lietuvą nežengs rimti žaidėjai yra spekuliacija, kuri leido kai kuriems lietuvaičiams susikrauti rimtą kapitalą. Gariūnų turgaus požiūrio ausys kyšo kur nepasisuksi. Tiesa Kaunas turi savo – Urmo bazę.

Gariūnų turgaus požiūrio ausys kyšo kur nepasisuksi. Tiesa Kaunas turi savo – Urmo bazę.

Kaunui tapti Lietuvos centru mėgino padėti net du rimti tarptautiniai investuotojai ir plėtotojai. Tačiau besikeičianti valdžia, gūsčiodama pečiais ir nesuprasdama kuo plėtra skiriasi nuo statybų arba kaišiojo pagalius į ratus, arba iškreipė miesto kraujotaką negrąžinamai. Esama situacija labai nesunkiai paaiškina, kodėl Kaunui nėra vilties atsigauti be labai specifinių ilgalaikių planavimo sprendimų, apie kuriuos nerašo urbanistikos vadovėliai.

Kaune modernių biurų pastatų yra grubiai dešimt kart mažiau nei Vilniuje. Komercinis nekilnojamas turtas skiriasi nuo nekilnojamo turto tuo, kad energiją semia ne iš paklausos-pasiūlos, bet ekonomikos augimo, vartojimo, paslaugų industrijos. Vietos statyti yra labai daug, tačiau kai sprendimai remiasi tik architektų supratimu apie estetiką, o ne koncepcija ir vizija, žinau du puikius projektus, kurie embriono stadijoje jau trys metai. Beviltiškai.

Dalis naujojo Kauno centro turėtų funkcionuoti iš vartojimo, kita tokių kaip miesto mero įmonių pragmatiško sprendimo, kur geriau nuomotis patalpas. Vien pažvelgus į palydovinę miesto nuotrauką gerai matosi, kad žmonių išsidėstymo prasme vieta tikrai nėra miesto centras. Prekybos centrai gyvena iš traukos teritorijoje esančių disponuojamų pajamų, todėl pasikoregavus pirkėjų elgesiui geriausiai funkcionuoja natūralios gravitacijos centre esantys komerciniai objektai. Greta stovintis prekybos centras, kokius Europa perstatė jau seniai, gyvena iš pusrutulio, kas neleidžia tikėtis itin gerų rezultatų ilgalaikėje perspektyvoje. Žmones prisitraukti visada reikalaus gerokai daugiau energijos.

Mokslo centras, kaip pristatomas dabar, labai skiriasi nuo pasaulyje paplitusių koncepcijų, skirtų sudominti publikai.

Sakysite greta esanti Žalgirio arena viską keičia? Keletą dienų, kai vyksta renginiai, gal. Tačiau likusį laiką galioja tradicinės taisyklės. Į prekybos centrus žmonės eina praleisti laiko apsiperkant. Todėl arena yra labiau konkurentas nei partneris, siūlantis alternatyvius laiko praleidimo būdus. Mokslo centras, kaip pristatomas dabar, labai skiriasi nuo pasaulyje paplitusių koncepcijų, skirtų sudominti publikai.

Ar prekybos centras gali būti traukos objektu greta per dešimt metų iš lėto išdyksiančiam biurų kvartalui? Abejoju. Pirmiausia, “Akropolis” nėra tokioje strateginėje vietoje, kad mieste neatsirastų konkurentų. Tą jau pradėjo daryti kita už miesto esanti stambi dengta parduotuvių gatvė. Mieste dygs biurai ir kitose, arčiau žmonių esančiose vietose. Rinka absorbuos tik labai ribotą naujo ploto kiekį. Laisvės alėjai būdinga natūrali trauka turėtų atsiskleisti, o “Merkurijų” valdantis kanadiečių fondas paleisti geriausią mieste vietą iš bankroto gniaužtų. “Akropolio” srautai neamžini.

Kol viskas sukasi aplink taškinius NT plėtros verslus, grandiozinės statybos Kaune yra tik spekuliacija be jokio pagrindo.

Tačiau kol nėra miesto kaip vieno didelio prekybos centro vizijos, niekas nemato ir milijardo eurų vartojimo apyvartos, kurios nuomai skirta dalis galėtų finansuoti ir  išauginti naujus verslo židinius. Kol kas, kol viskas sukasi aplink taškinius NT plėtros verslus, grandiozinės statybos Kaune yra tik spekuliacija be jokio pagrindo. Gal to reikia maitinti tikėjimui? Viskas bus gerai.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas asmeninėje L.Mituzo svetainėje laurmit.wordpress.com 2016 m. sausio 24 d.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...