2010 Gruodžio 19

Diaspora

Globali Lietuva: kapituliacija ar tikrovė

veidas.lt

Ir valdžios institucijos, ir piliečių judėjimai, užuot vien dėję viltis sugrąžinti emigrantus į Lietuvą, imasi kurti Lietuvos ir jos diasporos partnerystės santykius.

Šiuo metu mūsų yra maždaug 4,5 mln.: 3,2 mln. – geografinėje Lietuvos teritorijoje ir 1,3 mln. – už jos ribų. “Turime pripažinti, kad tapome diasporine valstybe, kurios didelė tautos dalis gyvena už Lietuvos ribų”, – konstatuoja užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė.

Esminis klausimas kitas: kaip tos proporcijos keisis? Kiek tie už geografinės sienos gyvenantys tautiečiai jaučiasi esantys Lietuvos dalimi – reikalinga jai ir vertinama? “Šiuo metu pusė Lietuvą mylinčių šviesiausių protų – vienapus Lietuvos Respublikos sienų ir pusė – kitapus, išsibarstę po visą pasaulį. Tai tarsi du smegenų pusrutuliai, kurie mažai tarpusavyje bendrauja, mažai dirba kartu. Tai nėra normali situacija – įsivaizduokime taip veikiančią žmogaus galvą.

Neišnaudojamas milžiniškas potencialas. Jį ir stengiasi aktyvuoti Globalios Lietuvos lyderių (GLL) socialinis tinklas”, – besiburiančio judėjimo idėją aiškina vienas jo lyderių VšĮ “Geros valios projektai” valdybos pirmininkas Tadas Langaitis.

Į Lietuvą – po draugą iš užsienio

“Jei kiekvienas iš mūsų nors po vieną ar du draugus prikalbintume atvykti į Lietuvą, tai jau būtų didžiulis indėlis į geresnį mūsų krašto pažinimą ir gero žodžio apie Lietuvą sklaidą. Šaunuoliai. Pagarba”, – taip apie GLL iniciatyvą “2011: Pakviesk draugą į Lietuvą” “Facebook’e” rašo Vygaudas Ušackas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Idėjos, kuria debiutuoja GLL, gerbėjų ir rėmėjų daugėja žaibiškai. Beje, ją pasiūlęs UAB “Skubios siuntos” vadovas Vladas Lašas pats jau ne vieni metai į Lietuvą kviečia draugus iš viso pasaulio. Šiuo metu GLL kuria tinklalapį www.invite2Lithuania.com, kurio vartotojams bus patogu kviestis ir registruoti draugus. Užsiregistravę žmonės ir jų pakviesti draugai nuolat gaus informacijos apie siūlomas nuolaidas, loterijas, akcijas, specialius pasiūlymus ir net galės laimėti bilietus į Europos vyrų krepšinio čempionatą.

Vis daugėja ir projekto partnerių: vos per dvi savaites po idėjos paskelbimo prie akcijos pasiryžo prisidėti Kauno “Žalgiris”, Lietuvos krepšinio federacija, keli viešbučiai, restoranai, Lietuvos verslo konfederacija / “ICC Lietuva”, 3milijonai.lt, aukok.lt ir kt. Pasak GLL vykdomojo direktoriaus Mykolo Lepeškos, tikimasi 2011 m. į Lietuvą pakviesti rekordinį skaičių – 5 mln. užsieniečių.

Tai tikrai būtų rekordas, nes lig šiol daugiausiai svečių pavyko sulaukti 2008 m. – apie 4,5 mln. Taigi, jei projektas pavyktų, ne tik pagyvėtų sunkius laikus išgyvenantis turizmo, viešbučių, kavinių verslas, bet ir, reikia tikėtis, pasaulyje turėtume daugiau Lietuvos ambasadorių – draugų, kultūros ir mokslo projektų, verslo partnerių.

Bet tai – tik viena GLL idėja. “GLL pozityvus judėjimas, suteikiantis žmonėms galimybę pasireikšti, rasti bendraminčių, dirbti prie įvairių projektų ir suvienijus jėgas pasiekti kur kas geresnių rezultatų, nei tai įmanoma padaryti pavieniui”, – naują socialinį tinklą pristato GLL valdybos narys, Niujorke gyvenantis garsus pianistas Edvinas Minkštimas. Jis pasakoja važiuodamas į Lietuvą turėjęs didelių vilčių, bet tikrovė pranokusi lūkesčius – čia tiek daug entuziazmo, energijos, daug puikių jaunų žmonių, kurie prisideda prie GLL.

Patį E.Minkštimą į GLL pakvietė vienas jo iniciatorių – JAV gyvenantis bankininkas Rokas Beresniovas. “Man patiko idėja, kad štai lietuvis, kuris pats daug pasiekęs gyvenime, nori prisidėti prie Lietuvos valstybės augimo, jos ateities”, – sako E.Minkštimas.

Dabar bandoma atlikti visame pasaulyje gyvenančių lietuviškos kilmės šviesuolių “inventorizaciją” ir bandyti juos pritraukti į GLL veiklą. Jau gauta apie 300–400 ne Lietuvoje gyvenančių lietuvių paraiškų dėl narystės.

Lemia ne tik verslininko kilmė, bet ji – taip pat

Pasaulio lietuvius buriančių organizacijų bei iniciatyvų esti ir daugiau. Kuo GLL skirsis nuo kitų?

Vienas sėkmingiausių pastarųjų metų bandymų suburti pasaulio lietuvius – Pasaulio lietuvių ekonomikos forumai, organizuojami Lietuvos verslo konfederacijos / “ICC Lietuvos”. “Svetur gyvenantys tautiečiai turi sukaupę naudingų žinių ir kontaktų šalyje, kurioje gyvena, pažįsta vietos verslo kultūrą – visa tai būna labai naudinga pritraukiant užsienio investicijų į Lietuvą”, – forumo naudą įvardija viceministrė A.Skaisgirytė-Liauškienė.

Lietuvos verslo konfederacijos / “ICC Lietuvos” korporatyvinių reikalų direktorė Dalia Venslovaitė konkrečiais pavyzdžiais vardija šio renginio naudą ir Lietuvai, ir atskiriems verslininkams. Štai pirmajame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume Lietuvos tekstilininkai susipažino su lietuvių kilmės Roterdamo universiteto dėstytoju, kuris ėmė tarpininkauti Lietuvos tekstilės įmonėms užmezgant ryšius su Nyderlandų bendrovėmis. Šiuo metu jau sudaryti keli kontraktai. O Lietuvos garbės konsulas Brazilijoje Francisco Ricardo Blagevitchius, vienos didžiausių IT bendrovių vadovas, pradėjo derybas dėl įmonės plėtros Lietuvoje.

Po šiųmečio forumo Londone, kuriame dalyvavo ir premjeras Andrius Kubilius, daug naudingų kontaktų užmezgė lietuviškos vadinamosios startuojančios įmonės, dabar deramasi dėl kontraktų. Lietuvos verslo konfederacija / “ICC Lietuva” sutarė bendradarbiauti su Londone įsisteigusiu Londono lietuvių Sičio klubu, pasirašyta sutartis su vietos Jaunimo sąjunga.

Kaip sakė viena forumų dalyvių, “Strategic Staffing Solutions” prezidentė Synthia Pasky, kad į šalį ateitų investuotojas, vien jo kilmės nepakanka – reikia ir gerų sąlygų, palankios verslui aplinkos. Pati S.Pasky Lietuvą pasirinko savo įmonės plėtrai, nes jai čia tiko sąlygos, bet neslepia žvalgytuves, kur plėstis, pradėjusi nuo Lietuvos todėl, kad iš čia jos šaknys.

Dar vienas Pasaulio ekonomikos forumo privalumas – Lietuvos vardo žinomumo didinimas. Štai Londono forumas paminėtas devyniose elitinėse žiniasklaidos priemonėse – CNBC TV kanale, “Financial Times”, “BussinessWeek”, “Wall Street Journal” ir kt.

Maždaug tūkstantis kvietimų, skirtų užsienyje daugiausiai pasiekusiems lietuviams verslininkams, taip pat diplomatinėms atstovybėms, kitąmet ragins rinktis Vilniuje, o 2012 m. forumą planuojama surengti Izraelyje, kur gyvena daug litvakų.

Naujas požiūris į diasporą

Beje, GLL iniciatyva kilo kaip tik Ekonomikos forume. Tačiau šis forumas – tai daugiau verslo renginių ciklas, o GLL nori apimti visas sritis: dar ir sportą, kultūrą, švietimą. Taigi GLL ir Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas vienija savo pajėgas. O kaip kitos pasaulio lietuvių organizacijos?

E.Minkštimas sako, kad GLL siekia partnerystės ir bendravimo su visomis pasaulio lietuvių organizacijomis. “Vertinu Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklą, rūpinantis svetur gyvenančių lietuvių tautiškumo išsaugojimu. GLL, nediskriminuodami ir vyresnės kartos tautiečių, vis dėlto labiau orientuojasi į jaunus šviesuolius, mano, kad prie Lietuvos ateities turi prisidėti jaunoji karta, kuri mokslus baigė užsienyje, yra daug pasiekusi, turi energijos ir jaučia pilietinę pareigą savo šaliai”, – GLL specifiką aiškina E.Minkštimas.

Nors ne vienas nusiskundžia, kad Lietuvoje atstumiami jų patarimai ar iniciatyvos, bet D.Venslovaitė žino ir kitokių pavyzdžių: štai “Danske” bankas aktyviai ieško darbuotojų tarp Didžiojoje Britanijoje mokslus baigusių lietuvių, nes vakarietiškas išsilavinimas ir patirtis tarptautinėse kompanijose labai vertinga. Gal taip pavyks susigrąžinti bent šiek tiek paskutinės kartos emigrantų.

Vyriausybiniu mastu taip pat rengiamas “Globalios Lietuvos” – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – projektas. “Lietuvos valstybės ir jos diasporos santykiams reikia suteikti naują kokybinį lygmenį. Šis dokumentas rengiamas vadovaujantis nuostata, jog esame viena tauta, kad ir kur gyventume. Nors viešojoje erdvėje ir buvo pasigirdę nuomonių, kad “Globalios Lietuvos” idėja rodo kapituliaciją, kad per daug pabrėžiami teigiami emigracijos aspektai ir atsiveriančios galimybės, tačiau dauguma rengėjams siuntusiųjų pastabas ir pasiūlymus teigė, jog pagaliau pažiūrėta tikrovei į akis ir imamasi veiksmų Lietuvos bei jos diasporos, kaip dviejų partnerių, santykiams kurti”, – sako užsienio reikalų viceministrė A.Skaisgirytė-Liauškienė.

O kaip sako 2011 m. rugpjūtį vyksiančio Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo organizacinio komiteto pirmininkė, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, į Lietuvą gali traukti ne tik nostalgija, bet ir galimybė įgyvendinti savo idėjas.

Lietuviai pasaulyje

  • Lietuvių bendruomenės veikia 41-oje pasaulio valstybėje.
  • Apytiksliais duomenimis, užsienio valstybėse gyvena apie 1,3 mln. iš Lietuvos kilusių asmenų, tarp jų apie 300 tūkst. Lietuvos piliečių.
  • Užsienyje veikia apie 200 lituanistinio švietimo įstaigų, dauguma jų savaitgalio mokyklėlės, kuriose mokosi apie 8 tūkst. mokinių.
  • Pagrindinės pasaulio lietuvių organizacijos: Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, Pasaulio lietuvių mokslo akademija.
  • 2010 m. užsienio lietuvių projektams ir švietimo įstaigoms skirta tik 260 tūkst. Lt.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...