2012 Balandžio 25

Geru vairuotoju ne gimstama, o tampama

veidas.lt


Nuo šių metų pradžios Susisiekimo ministerija pakeitė vairuotojų rengimo tvarką, kurios tikslas – kokybiškiau parengti būsimus vairuotojus.

Šiuo metu pirminį vairuotojų mokymą sudaro trys etapai – pirmasis, tarpinis ir antrasis. Per pirmąjį etapą būsimasis vairuotojas vairavimo mokykloje turi įgyti teorijos žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių. Tarpiniame etape vairavimo mokykla privalės organizuoti mokinių per pirmąjį etapą įgytų žinių ir gebėjimų patikrinimą. Per antrąjį etapą būsimasis vairuotojas turi įtvirtinti teorines žinias ir praktinio vairavimo įgūdžius. Per paskutines vairavimo praktinio mokymo valandas mokykloje laikoma įskaita, kuri yra filmuojama, o įrašas saugomas vienus metus.
Mokiniui, išlaikiusiam pirminio mokymo kurso galutines įskaitas, vairavimo mokykla gali išduoti vairuotojų pirminio mokymo kurso baigimo liudijimą, kurį reikia pateikti „Regitrai“ prieš laikant egzaminus.
Nuo šių metų visoms motorinių transporto priemonių kategorijoms ketvirtadaliu sumažintas teorijos mokymo kurso valandų skaičius (B kategorijai – nuo 60 iki 40 val.), nes ES šalių praktika rodo, kad teorinėms žinioms skirto vairuotojų rengimo laiko buvo per daug, o praktinio vairavimo įgūdžių trūko. Todėl dabar praktinio vairavimo valandų skaičius B kategorijos transporto priemonių vairuotojams padidintas nuo 20 iki 30 val.
Praktinio vairavimo kursą sudaro keturios dalys: 4 val. vairavimo mokymo aikštelėje, 16 val. mieste (iš jų 2 val. rekomenduojama tamsiuoju paros metu), 2 val. užmiestyje. Likusios 8 val. B kategorijos vairuotojams paskirstomos pagal individualų poreikį.
Sugriežtinti ir reikalavimai, taikomi vairavimo mokykloms: mokymui naudojami automobiliai turi būti ne senesni nei 15 metų, kiekviena mokykla privalo turėti nuosavą ar nuomojamą uždarą asfaltuotą aikštelę pradedantiesiems vairuotojams mokyti, mokomojoje mašinoje turi būti filmavimo įranga.
O kaip dirba vairavimo mokyklos, kontroliuoja Valstybinė kelių transporto inspekcija. Kartą per ketvirtį jos darbuotojai, naudodamiesi „Regitros“ duomenimis, peržiūrės kiekvienos mokyklos mokinių teorijos ir praktikos vairavimo egzaminų rezultatus. Šių egzaminų išlaikymo iš pirmo karto duomenys bus naudojami vertinant vairavimo mokyklų mokymo kokybę.
Jei per ketvirtį vairavimo mokyklos absolventų, iš pirmo karto išlaikiusių teorijos arba praktinio vairavimo egzaminus, procentas bus mažesnis nei 45 proc., vairavimo mokyklos sulauks patikrinimų, bus vertinama jų darbo kokybė, turima įranga ir panašiai. Nuo šio įvertinimo rezultatų priklausys, ar vairavimo mokykla galės tęsti veiklą. Užsienio praktika rodo, kad iš pirmo karto praktinio vairavimo egzaminą turėtų išlaikyti apie 60–65 proc. vairavimo mokyklų absolventų.

Renka geriausias mokyklas

Susisiekimo ministerijos iniciatyva antrus metus iš eilės vyksta geriausių vairavimo mokyklų rinkimai. Ne vienų metų patirtis rodo, kad tokie rinkimai reikalingi: mokykloms reikia ne tik „susirinkti pinigus“ už vairuotojų rengimą, bet ir motyvacijos mokymo proceso kokybei gerinti, o norintiems išmokti vairuoti – tai gera rekomendacija, kur geriau eiti mokytis.
„Nors avaringumo rodikliai Lietuvoje gerėja, vairuotojų rengimo procesas turi būti nuolat gerinamas ir tobulinamas, – sako geriausia regione pripažintos vairavimo mokyklos – Alytaus autoklubo įmonės vadovas Rimvydas Anusauskas. – Per metus parengiame apie 500 vairuotojų, didžioji jų dalis yra jaunuoliai, kurie per trumpą laiką tampa pavyzdingais eismo dalyviais.“
Pasak R.Anusausko, dabar einama teisingu keliu: vairuotojų rengimo tvarkoje turi būti kuo mažiau subjektyvumo. Tiek vairavimo instruktoriai, tiek „Regitros“ egzaminuotojai yra žmonės, todėl ir egzaminų rezultatai gali priklausyti nuo egzaminuotojo nuotaikos. Dėl to siūloma į vaizdajuostę įrašinėti ne tik vairavimo mokykloje laikomą įskaitą, bet ir patį egzaminą „Regitroje“.
„Štai per teorinių žinių patikrinimą žmogiškasis veiksnys, galima sakyti, eliminuotas – taip turėtų būti ir per vairavimo egzaminą“, – mano R.Anusauskas.

Vairavimas – masinis socialinis reiškinys

Geriausios Vilniaus regione vairavimo mokyklos „Draiveris“ (UAB „LDV UNIO“) reklaminis kvietimas sako: „Nesvarbu, ar jūs azartiškas, ar ramus žmogus, ar jūs impulsyvus, ar agresyvus, ar energingas, besimokydamas vairuoti, turite vadovautis neginčijama moraline filosofija: „Tapti atsakingu, rimtu ir galvotu vairuotoju visam gyvenimui.“
„Vien vairavimo mokyklos nėra pajėgios pažaboti būsimų nedrausmingų vairuotojų, – sako saugaus vairavimo mokymo specialistas Artūras Pakėnas. – Vairavimas Europoje yra socialinis reiškinys, todėl jam didelę įtaką turi daryti visuomenė su jos suformuota viešąja nuomone ir nepakantumu nedrausmingiems vairuotojams.“
Specialisto nuomone, nemažai daliai vairuotojų trūksta elementariausios kultūros, ką jau kalbėti apie atsakomybės jausmą, apie kurį susimąstoma retai. Dauguma mano, kad kelių eismo taisyklės skirtos „kažkam kitam“, bet ne jiems. Tarpusavio pagarba ir atsargumas yra tie pagrindai, formuojantys gerą ir atsakingą eismo dalyvį. Todėl kiekvienas vairuotojas turi suprasti, kad jei jis pažeis taisykles, visuomet bus nubaustas. Bausmės turėtų būti dar griežtesnės nei dabar.
„Mokėti vairuoti automobilį šiais laikais yra ne ką mažiau svarbu, kaip ir mokėti anglų kalbą ar naudotis kompiuteriu, – samprotauja dvidešimtmetė alytiškė Aušrinė Mickutė. – Dar būdama šešiolikos tvirtai apsisprendžiau, kad vairuotojo pažymėjimas man būtinas, o vos sukakus aštuoniolikai po kelių mėnesių jį gavau.“
Nuosavo automobilio A.Mickutė kol kas neturi, tačiau savaitgaliais visuomet vairuoja tėvų mašiną, kuria per porą metų nuvažiavo daugiau nei 3 tūkst. km. Tai nėra labai daug, ypač kad didesnė nuvažiuotų kilometrų dalis – automagistralėje. Pašnekovės nuomone, jos, kaip vairuotojos, statusas – „klevo lapo“, tai yra nepatyrusio vairuotojo. Ji supranta, kad kol kas taip ir yra, jai trūksta praktikos, todėl vairuoja mergina itin atsakingai. O patirtis ateina kuo dažniau sėdantis prie vairo. „Manau, teisus mano tėvas, sakydamas, kad tikru vairuotoju tampama per trejus metus, bent du kartus per savaitę važinėjant didmiesčio gatvėmis, – samprotauja jaunoji vairuotoja. – Tik tuomet pradedi jausti automobilio gabaritus, išmoksti mašiną preciziškai įsprausti į siaurą tarpą, per daug nesinervini kilus avarinei situacijai.“
Nors tikslios statistikos nėra, vairavimo mokyklų apklausos duomenys byloja, kad B kategorijos vairuotojo pažymėjimo siekia daugiau kaip 80 proc. pilnametystės sulaukusių jaunuolių. Motyvai turėti vadinamąsias vairuotojo teises yra panašūs: jei nemoki vairuoti, jautiesi ne visai šiuolaikiškas.

Nauji reikalavimai duoda naudos

Šakių „Žiburio“ gimnazija jau kelerius metus savo gimnazistus rengia tapti lengvojo automobilio vairuotojais. „Moksleiviams tai labai patogi paslauga, vairavimo kursai vyksta po pamokų ir turi popamokinės veiklos būrelio statusą“, – pasakoja gimnazijos vairavimo mokytojas Egidijus Klimaitis. – Vairavimo būrelis tikrai populiarus – per mokslo metus komplektuojame tris grupes po 15 žmonių, moksleiviams kursai šiek tiek pigesni nei privačiose vairavimo mokyklose.“
Pasak E.Klimaičio, prie vairuotojų rengimo kokybės prisidėjo ir naujausi reikalavimai, keliami vairavimo mokykloms: praktinio vairavimo pamokų skaičiaus padidinimas nuo 20 iki 30 val., taip pat praktinio vairavimo įskaitos laikymo filmavimas ir įrašymas į vaizdajuostę.
Mokytojo nuomone, turint įrašą, su mokiniais galima detaliai išsiaiškinti daromas klaidas ir iekoti būdų, kaip tokių klaidų išvengti. Dažniausiai pasitaikančios „žalių“ vairuotojų klaidos – kliūtis apvažiuojama nerodant posūkio signalo, sankryžoje užgęsta automobilis ir pan.
„Ilgametė mano, kaip vairavimo instruktoriaus, patirtis rodo, kad jei praktinio vairavimo laikas pailgėja iki 30 val., dviem trečdaliams besimokančiųjų tai yra pakankamas laikas perprasti automobilį ir pasirengti laikyti egzaminą „Regitroje“, – tvirtina E. Klimaitis. – Tačiau nuvažiavę laikyti egzamino į Kauną, kur eismas daug intensyvesnis nei Šakiuose, nemaža dalis būsimųjų vairuotojų sutrinka, pradeda blaškytis ir be reikalo jaudintis.“
Tokiems jaunuoliams rekomenduojamos papildomos vairavimo pamokos. Maždaug pusė jaunųjų vairuotojų visateisiais eismo dalyviais save gali laikyti dideliame mieste nuvažiavę ne mažiau kaip 6–7 tūkst. km.
Mokytojui iš Šakių antrina ir geriausios vairavimo mokyklos Tauragės apskrityje – Jurbarke ir Raseiniuose veikiančios bendrovės „Arvaira“ vadovas Artūras Gailius: „Praktika rodo, kad geru vairuotoju galima tapti per dvejus trejus metus, tačiau tai dar priklauso ir nuo žmogaus, nuo jo amžiaus, naujovių įsisavinimo imlumo.“

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio komentaras

Kiekvienais metais į Lietuvos kelius išvažiuoja daugiau kaip po 43 tūkst. pradedančiųjų vairuotojų. Gerindami vairuotojų rengimą siekiame, kad mažėtų vairavimo egzaminų neišlaikančiųjų, o teisę vairuoti įgyjantys žmonės į kelią išvažiuotų daug geriau pasirengę nei dabar. Reikalavimai keičiasi visiems – vairavimo mokykloms, instruktoriams, egzaminų vykdymo tvarkai. Labiau stengtis turės ir patys mokiniai.
Taip pat siekiama užkirsti kelią vairavimo mokyklose nesąžiningu būdu įsigyti pirminio mokymo kurso baigimo liudijimą, nes visais atvejais mokykla privalės turėti galutinės įskaitos vaizdo įrašą. Praktikoje pasitaikydavo atvejų, kai kursų baigimo liudijimai būdavo išduodami mokiniams, nebaigusiems praktinio vairavimo mokymo kurso. Kaip kitaip galima paaiškinti atvejus, kai, atėję į „Regitrą“ laikyti valstybinių vairavimo egzaminų, žmonės vos sugeba pavažiuoti, daro primityvias klaidas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...