2011 Vasario 20

Geriausios ir įdomiausios slidinėjimo vietos

veidas.lt

Kalendorinė žiema skaičiuoja paskutines savaites, tačiau nors ir sparčiai tirpstant sniegui, slidžių į palėpę krauti neverta. Juk kai Lietuvoje telkšo pavasarinės balos, kalnuose dar pats slidinėjimo sezono įkarštis.

Slidinėjimo kurortų Europoje daugybė – kiekvienas keliautojas gali pasirinkti sau tinkamiausią pagal kainą ar vietą: norintys sutaupyti rinksis Tatrų ar Karpatų kalnų slidinėjimo centrus, patogumų mėgėjai patrauks į didingųjų Alpių žymiausius kurortus. Negalintys nusėdėti vienoje vietoje leisis į vis populiarėjančius slidžių žygius kalnuose, o ekstremalai, ištroškę adrenalino ir pasiilgę laukinės gamtos, užsimes beveik 30 kg sveriančias kuprines ir šliuoš per šalčio ir sniego karaliją atkampiose Rusijos ar Skandinavijos vietose.

Tatruose ir Karpatuose – pigiau

Kaip paaiškėjo, nemažai lietuvių (ypač gaunančių mažesnes pajamas) mielai renkasi Tatrų slidinėjimo kurortus dėl nedidelių kainų ir galimybės nesunkiai ir greitai rasti nakvynės vietą, mat vietos gyventojai savo būstus mielai nuomoja atvykėliams. Kitas šių kalnų pranašumas – jie yra gana arti – susimetus slides ir kitą mantą į automobilį, pervažiuoji Lenkiją ir jau gali mėgautis greičio pojūčiu, skriedamas kalno šlaitu.

Žinomiausias ir populiariausias Žemųjų Tatrų kurortas – Jasna. Chopoko kalno šlaituose yra įrengta įvairaus sudėtingumo slidinėjimo trasų, kurių bendras ilgis apie 50 km, keletas jų apšviestos naktį, veikia 17 keltuvų. Kurorte įrengtos trasos lygumų slidinėjimo mėgėjams, vaikams ir snieglentininkams. Slidinėjimo pasas (skipasses) penkioms dienoms kainuoja apie 150 eurų, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms dar mažiau – apie 100 eurų. Kita vertus, šis kurortas turi ir trūkumą, į kurį reikėtų atsižvelgti ruošiantis čia poilsiauti.

“Gero slidinėjimo centro trasos turi būti tam tikro ploto, pagal kurį planuojamas keltuvų pajėgumas, kiek per valandą gali pakelti žmonių, kad jie spėtų nusileisti ir vienas kitam netrukdytų. Tatruose atvirkščiai – keltuvai atnaujinti, užkelia daugiau slidininkų, tačiau trasos nepraplėstos. Žmonės susigrūda ir dėl to nukenčia slidinėjimo kokybė”, – aiškina keliautojas Vaidas Barkevičius.

Dar prastesnė situacija Aukštuosiuose Tatruose. Kadaise prasiautęs viesulas čia taip viską nuniokojo, kad kurortai iki šiol vis dar nėra visiškai atsigavę. “Šiemet pirmi metai, kai Tatruose bandoma padaryti vieną keltuvo bilietą keliems slidinėjimo centrams. Tačiau jiems nelabai sekasi”, – sako ponas Vaidas.

Vienas iš pigesnių, tačiau gana modernių slidinėjimo kurortų – Bukovelis, esantis Ukrainos Karpatų kalnuose ir viliojantis kokybiškomis įvairaus sudėtingumo trasomis, kurių įrengta apie 50 km, ir slidinėjimo mokyklomis vaikams ir suaugusiesiems. Profesionali slidininkė ir trenerė Andžela Aleksandravičienė mano, kad Bukovelis nuo populiarių Alpių kurortų skiriasi tik vienu dalyku – kaina. Slidinėjimo bilietas penkioms dienoms kainuoja perpus pigiau nei Austrijoje – 100 eurų, ir dar taikomos įvairios nuolaidos.

Trokštantiems kokybiško slidinėjimo

Tiesa, turistai, kurie nori mėgautis aukštais kalnais ir itin kokybišku slidinėjimu, paprastai patraukia į Alpių kurortus Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje ar Italijos Dolomitinėse Alpėse. Tinkamų slidinėti vietų Alpėse yra nemažai, tačiau pati geriausia – Prancūzijos Trys Slėniai (Les Trois Valles). “Kurortai – aukšto lygio, nes suplanuoti, pastatyti ir įrengti taip, kad būtų patogu slidininkams: vietoj gatvių – slidžių trasos, visur keltuvai. Tiesiog išėjęs iš namo meti slides ant sniego, stoji į apkaustus ir čiuoži”, – pasakoja ten slidinėjusieji.

Prancūzijos Alpėse nusidriekę slėniai: Allues, Belleville, Saint Bon ir netoliese esantis Maurienne, – vadinami tiesiog Trimis Slėniais ir nuo seno garsėja vos ne idealiomis slidinėjimo sąlygomis. Čia įrengta daugybė trasų, skirtų ir tik pradedantiems slidininkams, ir tiems, kurie nuolat ieško kuo sudėtingesnio kelio žemyn ir didesnio greičio, bendras jų ilgis apie 600 km, į viršų žmones užkelia apie 160 keltuvų, o tik pradedančius slidininkus pasirengę pamokyti apie pusantro tūkstančio instruktorių. Tačiau čia slidinėti brangiau, už penkias dienas kurortuose galiojantį slidinėjimo bilietą suaugusiems teks pakloti apie 180 eurų, vaikams šiek tiek mažiau.

O štai lietuvių pamėgti Dolomitinėse Alpėse įsikūrę jaukūs ir vaizdingi itališki kurortai, pavyzdžiui, Livinjo (Livigno) ar Kortina d’Ampeco (Cortina d’Ampezzo), profesionalių slidininkų nuomone, nėra labai tinkami slidinėti, nes čia mažoka kokybiškų trasų. “Taip yra todėl, kad šie kalnai yra susiformavę ledyno besileidžiančiomis terasomis, taigi tenka čiuožti savotiškais laiptais – arba stumiesi, arba stačiai leidiesi žemyn. Tai ypač sunku tiems, kurie nelabai moka slidinėti”, – aiškina V.Barkevičius.

Dar viena šalis, turinti puikių slidinėti vietų ir senas tradicijas, – Suomija. Keliautojo Roberto Kananavičiaus nuomone, pačios geriausios slidinėjimo ir oro sąlygos yra Laplandijoje, čia net specialaus kurorto neverta ieškoti, kiekviena gyvenvietė turi paruoštų slidinėjimo trasų, kurių bent keletas būna apšviestos. “Tokios vietos Laplandijoje, kaip Ulesas (Ylläs) – tikras slidininkų rojus”, – trumpai kurortą apibūdina R.Kananavičius, kiekvienais metais slidinėjantis Suomijoje.

Ulesas – vienas didžiausių žiemos atostogų centrų Suomijoje, pritraukiantis gausybę žmonių, tiek suomių, tiek atvykėlių iš kitų šalių. Čia yra paruošta apie 330 km trasų, iš jų net 38 km yra apšviečiamos sutemus, bet to, galima mėgautis slidinėjimu nuo neaukštų kalnų, į kuriuos pakelia keltuvai. Lygumų trasos įrengtos labai gražiose vietose, driekiasi per snieguotus miškus ir kalnus, veikia kavinės, galima atsikvėpti ir atsigaivinti gėrimais. Šis slidinėjimo centas itin tinkamas poilsiui šeimoms, vaikams yra įrengti kalniukai leistis rogutėmis, kiek vyresni – pradeda mokytis slidinėti, o ir mažiausi nelieka nuskriausti – įsodinami į specialias rogutes, kurias tempia slidėmis čiuožiantys tėvai.
Pasak pono Roberto, gyvenimo sąlygos šiame kurorte labai geros. O pats geriausias ir pigiausias būdas yra užsisakyti visą suomišką namuką. Jie labai patogūs, gerai suplanuota erdvė, yra miegamieji, bendra svetainė su židiniu, pirtis. Kaina nesikandžioja – 10 žmonių savaitei toks būstas kainuoja apie 3000 Lt.

Kuprinę ant pečių – ir pirmyn!

Beje, Suomijoje verta išmėginti ir kitokius aktyvaus poilsio būdus, pavyzdžiui, leistis į slidžių žygius. Drąsesni gali rinktis žygį poliarinę naktį ir pasimėgauti lietuvio akiai neįprastais vaizdais. “Per debesis rausvai sušvinta saulės spinduliai, mirguliuoja spalvotos šiaurės pašvaistės, baltas sniegas – labai gražu”, – prisimena R.Kananavičius.

Tokio žygio metu dažniausiai nakvojama palapinėse, tačiau pasirinkus žygio kryptį link aukščiausios Suomijos vietos – Halti – galima įsikurti pakeliui pastatytuose nameliuose. Dalį namelių reikia užsisakyti iš anksto, o dalis yra visiškai nemokami, juose gali apsistoti bet kas. Namai labai tvarkingi, netgi parūpinta malkų. “Tokiu būdu tose vietose skatinamas turizmas”, – tikina pašnekovas.

Verta paminėti, kad norintiems išbandyti žygio laukinėje gamtoje romantiką, galima rinktis kelionę Karelijoje. Čia su slidėmis keliaujama nuo vienos iki kitos nakvynei numatytos vietos: kareiviškos palapinės, apšildomos krosnele, ar senovinės karelų sodybos, kur vakare keliautojai vaišinami nacionaline vakariene.

Tokia žiemos kelionė įdomi tuo, kad tik tuo metu galima pasiekti tolimiausius ir gražiausius kampelius, mat Karelijos didžiąją dalį ploto sudaro pelkės, ežerai ir upės. “Ten tiek grožybių: apsnigti medžiai, didžiulės pusnys, prisninga apie 2–3 metrus. Fantasmagoriškas vaizdas!” – įspūdžiais dalijasi keliautojas Andrius Stonys. Tokia laukinės romantikos pilna kelionė vienam žmogui kainuotų apie 2 tūkst. Lt.

Tikrieji adrenalino medžiotojai, norintys pabėgti nuo civilizacijos, leidžiasi į sudėtingus slidžių žygius laukinėje gamtoje ypač sunkiomis sąlygomis. Tokius žygius galima rengti Urale, Kolos pusiasalyje, Sibire. Pasirodo, lietuvių ekspedicijos būta net Prano Juozapo žemėje, tačiau tokiai ekspedicijai reikia ilgai ir sunkiai ruoštis.

Taip pat verta paminėti ir vis labiau populiarėjančius slidžių turus (ski tours), kai slidėmis keliaujama kalnais, čliuožiama per perėjas, o nakvojama kalnų nameliuose. Slidžių turai populiarūs Alpėse, tačiau taip galima keliauti visuose kalnuose, ir tam tikro fizinio pasiruošimo nereikia, nes nereikia nešti sunkios kuprinės, todėl kelione kalnais gali mėgautis įvairaus amžiaus ir fizinio pajėgumo žmonės.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...