2012 Kovo 20

Geriausia abitūros egzaminų naujiena: jokių naujienų

veidas.lt

abitura777

Brandos egzaminų pasirinkimo statistika prognozuoja stiprėsiančią konkurenciją per priėmimą į medicinos, chemijos ir biochemijos specialybes.

Abiturientai gali būti ramūs: staigmenų (kitokių, nei žada bet kuris žinių patikrinimas) brandos egzaminuose šįmet nenumatoma. Kaip ir praėjusiais metais, brandos atestatui gauti privaloma išlaikyti mažiausiai du brandos egzaminus: vieną – lietuvių kalbos (gimtosios arba valstybinės), antrą – laisvai pasirinktą iš valstybinių arba mokyklinių egzaminų sąrašo.
Apribojimų esama ir priešingoje pusėje: vienam kandidatui leidžiama laikyti ne daugiau kaip šešis brandos egzaminus. 302 Lietuvos jaunuoliai savanoriškai ryžosi būtent tokiam, maksimaliam savo žinių išbandymui. Vis dėlto dauguma nusprendė pataupyti nervų sistemą ir rinkosi tris (18 tūkst. kandidatų) arba keturis (13,2 tūkst. kandidatų) brandos egzaminus. Stojantieji į kolegiją privalo būti išlaikę mažiausiai du, į universitetą – tris valstybinio lygio egzaminus.
Įdomu, kad Lietuvos moksleivių ryžtas šturmuoti egzaminų viršūnes kasmet po truputį, bet nuosekliai nyksta. 2012 m. vienas kandidatas vidutiniškai rinkosi laikyti 3,17, o pernai – 3,24 egzamino. „Esminės įtakos tam turėjo priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos pokyčiai, paskatinę studijas rinktis atsakingiau, tikslingiau ir labiau motyvuotai. Išnagrinėję neatvykimo į egzaminus statistiką, matome, kad silpnesni mokiniai linkę apsidrausti didesniu pasirinkimų skaičiumi, be to, žymesnis neatvykusiųjų procentas stebimas paskutiniuose sesijos egzaminuose, kai dalis rezultatų jau būna paskelbta“, – komentuoja Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas.

Chemijos ir technologijų populiarumas šauna į viršų
Bendras pageidaujančiųjų laikyti brandos egzaminus skaičius šįmet gerokai smuktelėjo: sesijoje dalyvaus 4757 kandidatais mažiau nei pernai. 2011-aisiais jų buvo 49,6 tūkst., 2012-aisiais beliko 44,8 tūkst. Pasak S.Zybarto, esminė priežastis – abiturientų skaičiaus mažėjimas dėl demografinių visuomenės pokyčių. Tokia tendencija mokyklose žada tęstis iki 2018-2019 m. Pageidaujančių egzaminus laikyti eksternų skaičius netgi didėjo (nuo 899 iki 1143), tačiau esminės įtakos bendrai statistikai šis faktorius neturi. Minėtą augimą kone atsveria mažesnis sesijoje dalyvaujančių ankstesnių laidų abiturientų skaičius – 745 (pernai tokių buvo 946).
Kadangi smarkiai sumenko bendras kandidatų skaičius, krito ir konkrečių egzaminų pasirinkimų statistika. Visuose valstybiniuose egzaminuose laikančiųjų skaičius mažėjo, išskyrus chemiją: šį egzaminą pasirinko laikyti 150 jaunuolių daugiau nei pernai (atitinkamai 3416 ir 3266).
„Vadinasi, daugiau jaunimo ketina rinktis gamtamokslines studijas. Šią tendenciją patvirtina ir tai, kad daugėja norinčių pagerinti anksčiau laikytų brandos egzaminų rezultatus. 408 eksternai planuoja laikyti biologijos, 204 – chemijos valstybinius egzaminus“, – komentuoja Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Panašiai svarsto ir S.Zybartas: „Tai rodo perspektyvių specialybių, tokių kaip medicina, biochemija ir joms giminingų specialybių populiarumą. Paprastai į jas stoja geriausi, labiausiai motyvuoti vaikai, o šių specialistų parengimas yra labai aukšto lygio.“
Tuo tarpu ženkliausiai sumenko pageidaujančiųjų laikyti geografijos egzaminą: pernai jų buvo 12,1 tūkst., šįmet beliko tik 5,2 tūkst. Priežastis – geografijos egzaminas iš mokyklinio pavirto valstybiniu, ir tai yra turbūt ryškiausias pokytis šių metų brandos egzaminų sistemoje.
„Statuso iš mokyklinio į valstybinį pakeitimas – tai visų pirma egzamino užduoties pokytis: mokyklinių egzaminų užduotys rengiamos iš bendrojo kurso, o valstybinių (išskyrus lietuvių kalbą) – iš bendrojo ir išplėstinio kursų programų. Kinta ir vertinimo sistema: mokyklinio egzamino vertinimas yra kriterinis, valstybinio – norminis. Kadangi geografijos egzamino užduotis taps sudėtingesnė tiek turinio, tiek tikrinamų gebėjimų atžvilgiu, galima daryti prielaidą, kad jis pasidarė mažiau patrauklus mokiniams, kurie neplanuoja siekti universitetinio išsilavinimo. Be to, šis egzaminas kol kas taikomas mažam specialybių skaičiui“, – komentuoja Nacionalinio egzaminų centro direktorius.
Visų valstybinių brandos egzaminų užduoties struktūra vienoda: ją sudaro užduoties sąsiuvinis ir atsakymų lapas. Pastarajame dalį atsakymų skenuodamas taiso kompiuteris: tai pagreitina egzaminų vertintojų darbą. Internete kartu su rezultatais kai kurių egzaminių dalyviai gali matyti ir savo užpildytus atsakymų lapus. Tuo tarpu užduoties sąsiuvinius po egzamino dalyviams leidžiama išsinešti. Daugiau mokyklinių egzaminų versti valstybiniais kol kas nenumatoma.
Tuo metu mokyklinių egzaminų sąraše sparčiai populiarėja technologijos – vienintelis ugdymo procese vykdomas brandos egzaminas. Jį pasirinko 2173 jaunuoliais daugiau nei pernai: iš viso 9697 kandidatai. „Tai liudija, kad abiturientai atsižvelgia į darbo rinkos tendencijas, planuoja savo karjeros kelią per profesines mokyklas, renkasi specialybes, reikalaujančias tam tikrų įgūdžių“, – komentuoja viceministras V.Bacys.
„Technologijų egzaminas moksleiviams nesukelia streso, nes projektas, produkto kūrimo procesas ir pats produktas bei jo pristatymas vertinami atskirai. Tai leidžia atsižvelgti į svarbius dalykus, kurių neįmanoma pamatuoti popieriaus ir pieštuko testu. Planuojame, kad toks projektinio darbo modelis turėtų būti plėtojamas. Jis leistų moksleiviams pademonstruoti brandą jiems priimtiniausiu būdu – taikant technologijų gebėjimus, tiriamuosius analitinius gebėjimus ar per meninę raišką“, – teigia S.Zybartas.

Patikrinimų mokymo procese daugės
Daug triukšmo buvo sukelta dėl lietuvių kalbos brandos egzamino užduočių kitakalbiams. Tad ar lietuvių (valstybinės) kalbos egzamino reikalavimai smarkiai skirsis nuo lietuvių (gimtosios) kalbos reikalavimų ir kaip bus kitąmet? „Šįmet minėti egzaminai vykdomi pagal skirtingas egzaminų programas, turi skirtingas užduotis. Bet ugdymo turinio pokyčiai sąlygojo, kad pagrindiniai kalbinio raštingumo aspektai tapo pagrindinio kurso objektu, o 11-12 klasių kursas labiau orientuotas į kultūrinės kompetencijos ugdymą. Todėl atitinkami pokyčiai numatyti 2013 m. egzaminuose – tuomet jau bendro lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu bus vertinama būtent kultūrinė kompetencija. Įvertinant tai, kad mokyklose tautinių mažumų kalba atskirų kalbinės veiklos rūšių mokymo praktika buvo skirtinga, pereinamuoju laikotarpiu numatoma jas baigusiems mokiniams taikyti iš dalies skirtingas vertinimo normas, kurių projektas šį pavasarį bus išbandytas“, – tvirtina Nacionalinio egzaminų centro vadovas.
Dar vienas pokytis susijęs su „mažaisiais abiturientais“: šįmet pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas tampa privalomas. Bus vykdomi dviejų dalykų – lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimų patikrinimai. Tautinių mažumų mokyklų bendruomenės gali nuspręsti vykdyti ir gimtosios kalbos patikrinimą – užduotys jiems parengtos. Iki šiol pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas buvo neprivalomas. „Akivaizdu, kad sistema, kai vaikas savo realius pasiekimus, taikant išorinį norminį vertinimą, sužino tik baigęs mokyklą, kai per vėlu ką nors pakeisti, reikalavo pokyčių. Ir tokių pokyčių bus daugiau. Jų esmė – sudaryti moksleiviui galimybes sužinoti realius pasiekimus (atitikimą valstybės nustatytiems kriterijams) bent kas keletą metų“, – teigia S.Zybartas.
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime šiais metais dalyvauja 38,6 tūkst. mokinių. Mokyklose jau vyksta gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimo dalys žodžiu. Gimtosios kalbos pasiekimų tikrinimas raštu ir matematikos pasiekimų patikrinimas bus vykdomi gegužės mėnesį.
Pirmasis pagrindinės sesijos valstybinis brandos egzaminas rengiamas gegužės 5-ąją, paskutinysis – birželio 18-ąją. Pakartotinė sesija rengiama birželio 19 – liepos 9 d. Joje dalyvaus abiturientai, kurie dėl rimtų priežasčių negalės dalyvauti pagrindinės sesijos egzaminuose, užsienio šalių mokyklų abiturientai, besimokantieji namuose ar įkalinimo įstaigose.

Dalykas Kandidatų skaičius 2011 m. / 2012 m.
Lietuvių kalba (gimtoji)    27512    25655
Lietuvių kalba (valstybinė)    1904    1809
Užsienio kalba (rusų)    3200    3069
Užsienio kalba (anglų)    21532    19130
Užsienio kalba (prancūzų)    94    76
Užsienio kalba (vokiečių)    616    477
Matematika    20677    17806
Informacinės technologijos    2115    2080
Biologija    9976    9322
Chemija    3266    3416
Fizika    3542    3273
Istorija    21368    18672
Geografija    12076    5273
Šaltinis: Nacionalinis egzaminų centras

Mokyklinių brandos egzaminų pasirinkimai 2011-2012 m.

Dalykas

Kandidatų skaičius

2011 m
2012 m.
Lietuvių kalba (gimtoji)
17322
14761
Lietuvių kalba (valstybinė)
1631
1369
Dailė
3293
3354
Muzika
495
529
Muzikologija
210
218
Technologijos
7524
9697
Gimtoji kalba (rusų)
905
721
Gimtoji kalba (lenkų)
1373
1272
Gimtoji kalba (baltarusių)
8
7

Šaltinis: Nacionalinis egzaminų centras

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...