2013 Kovo 23

Abiturientai atsižvelgė į studijų krypčių finansavimo pokyčius

veidas.lt


Vienintelis valstybinis brandos egzaminas, šįmet sulauksiantis didesnio populiarumo nei pernai – informacinės technologijos.

Neseniai Vyriausybė paskirstė valstybės finansavimą 2013 m. pirmakursių studijoms. Palyginti su pernai, tam skirtos lėšos sumažėjo 9 proc.: 2012 m. pirmakursių studijoms buvo numatyta 32,2 mln. Lt, o 2013 m. – jau tik 28,1 mln. Lt. Dar ryškesne proporcija mažėjo ir kandidatų laikyti brandos egzaminus skaičius: 2012 m. jų buvo 44 852, o 2013 m. (kovo 12 d. duomenimis) prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 39 977 kandidatai. Tai 4875 kandidatais (arba daugiau kaip 10 proc.) mažiau.
Finansavimo paskirstymą konkrečioms studijų sritims Vyriausybė nustato kasmet, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius bei finansines galimybes. Šįmet maždaug trečdalis šalies pirmakursiams skirtos sumos atiteko technologijos mokslų specialistams rengti, mat šios krypties studijos dvigubai brangesnės už socialinių mokslų studijas. Iš minėtų 28,1 mln. Lt technologijos mokslams universitetuose skirta 5,3 mln. Lt, kolegijose – dar 4,3 mln. Lt.

Tiksliųjų mokslų populiarumas pagaliau didėja
Žinodami preliminarų šių metų brandos egzaminų pasirinkimą, galime kelti klausimą, ar Lietuvos abiturientai suspėjo išgirsti ir priimti Vyriausybės siunčiamus signalus. Pasak Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktoriaus pavaduotojos Teresės Blaževičienės, perėmusios NEC vairą iš Švietimo ir mokslo ministerijon rudenį dirbti perėjusio Sauliaus Zybarto, tokios tendencijos, tegu ir nežadančios spartaus perversmo, statistiniuose duomenyse atsispindi. „Šiek tiek didesnė kandidatų dalis šiais metais renkasi matematikos, biologijos, chemijos, fizikos ir technologijų egzaminus, šiek tiek mažesnė – istorijos egzaminą. Bet šis poslinkis kol kas labai nedidelis – neviršija vieno procentinio punkto. Galima kelti hipotezę, kad egzaminų pasirinkimas kinta dėl besikeičiančios stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos”, – atsakydama į „Veido“ klausimus svarstė T.Blaževičienė.
Preliminariais brandos egzaminų pasirinkimo duomenimis, 2013 m. rinktasi mažiau visų valstybinių brandos egzaminų, išskyrus informacinių technologijų egzaminą. Šį, nepaisant 10 proc. mažėjančio abiturientų skaičiaus, ketina laikyti net 551 kandidatu daugiau nei pernai. Tai galima paaiškinti ir tuo, kad nuo 2013 m. nebėra mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitos, kuriai gauti užtekdavo pateikti ESDL pažymėjimus.
Nauja ir tai, kad informacinių technologijų valstybinis brandos egzaminas bus rengiamas elektroninėje egzamino užduoties atlikimo sistemoje.

Miestiečiai laiko mažiau egzaminų
Vidutinis pasirenkamų laikyti egzaminų skaičius pastaraisiais metais buvo linkęs mažėti, tačiau šįmet tendencija pakeitė vektorių. 2012 m. vienas kandidatas vidutiniškai rinkosi laikyti 3,17 egzamino, o šįmet, preliminariais duomenimis, jau apie 3,25 egzamino. Įdomu, kad daugiau egzaminų laikyti dažniau renkasi ne didžiųjų miestų, o rajonų moksleiviai – statistika rodo, kad jie ketina laikyti vidutiniškai 0,1 egzamino daugiau už miestiečius.
Pernai buvo įvestas privalomas pagrindinio ugdymo žinių patikrinimas. Jis atskleidė, kad maždaug trečdalio dešimtokų lietuvių kalbos ir matematikos žinios yra geros ir nuteikia optimistiškai, tačiau kito trečdalio – labai menkos ir keliančios rūpestį. „Tai reiškia, kad tikėtis ryškaus brandos egzaminų rezultatų pagerėjimo artimiausiais metais neverta“, – prognozuoja T.Blaževičienė.
Kokios naujovės neaplenks brandos egzaminų turinio? Galbūt, padarius išvadas iš praėjusių metų rezultatų, vienų užduotis ketinama lengvinti, o kitų priešingai – paversti sudėtingesnėmis? „Kaip ir kasmet, po 2012 m. valstybinių brandos egzaminų sesijos buvo atliktos egzaminų rezultatų statistinės analizės. Remiantis jų duomenimis, įvertinami užduoties kokybės parametrai, modeliuojami reikalavimai kitų metų užduočių rengėjams. Bet pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis kuriamos brandos egzaminų užduotys, yra egzamino programos ir jose suformuluoti reikalavimai tikrinamoms mokinių žinioms ir gebėjimams. Atkreiptinas dėmesys, kad atnaujintose egzaminų programose (gamtos, socialinių mokslų, matematikos ir informacinių technologijų) aiškiai išskirta problemų sprendimo gebėjimų sritis, kurioje apibrėžti reikalavimai gebėti sistemiškai, logiškai mąstyti, apibendrinti ir padaryti pagrįstas išvadas, pasirinkti ir taikyti įvairias problemų sprendimo strategijas, kritiškai mąstyti ir vertinti įvairius informacijos šaltinius, alternatyvius požiūrius, nustatyti priežastis, pokyčius ir padarinius“, – aiškina T.Blaževičienė.
Beje, atlikta rezultatų statistinė analizė rodo, kad dėl specifinių ligi šiol taikyto norminio vertinimo ypatumų vienus valstybinius egzaminus išlaikyti aukštais įvertinimais buvo lengviau, kitus – sunkiau. Pavyzdžiui, 2012 m. buvo gerokai sunkiau gauti gerą matematikos ir chemijos egzamino įvertinimą nei geografijos ar vokiečių kalbos. Šiais metais pradedama taikyti egzaminų kriterinio vertinimo metodika per kelerius metus padės išspręsti šį klausimą. „Jau šiemet bus išbandytos naujos egzaminų rezultatų analizės ir kokybinio vertinimo procedūros. Mokinių egzaminų rezultatai bus įvairiais pjūviais lyginami pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Ekspertai, remdamiesi 2013-ųjų ir ankstesnių metų egzaminų statistinės analizės duomenimis, tikslins kriterines ribas ir tik po to bus apskaičiuojami mokinių įvertinimai pagal šimtabalę sistemą“, – aiškina T.Blaževičienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...