2011 Rugpjūčio 06

Geriamojo vandens laboratoriniai tyrimai

veidas.lt

"Veido" archyvas

Norėdamas ne nuogirdomis, o tikrais faktais pagrįsti savo išvadas apie Lietuvoje populiariausių geriamojo vandens rūšių kokybę “Veidas” užsakė laboratorinius tyrimus. Juos atliko Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai priklausančio Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija. Joje mokamus savo geriamojo vandens kokybės tyrimus gali atlikti bet kuris klientas.

Ištirti pristatyti penki mėginiai: iš sostinės vandentiekio, iš “Neptūno” biure stovinčio vandens terminalo, iš Vilniaus Antakalnio pakraštyje esančio populiaraus šaltinio, iš Vilniaus priemiestyje iškasto gyvenamojo namo kiemo šulinio ir iš prekybos centre pirkto penkių litrų talpos butelio stalo vandens.

Vandens mėginių tyrimus atlikusio Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos Indrės Karpovienės komentaras.

Tiriant mėginiuose buvo atlikti mikrobiologiniai tyrimai, siekiant aptikti patogeninių mikroorganizmų, kurie gali sukelti ligas. Pagal ES ir Lietuvos teisės aktus geriamajame vandenyje neturi būti patogeninių mikroorganizmų. Pristatytuose vandens mėginiuose buvo ieškota žarninių enterokokų, žarninių lazdelių (Escherichia coli), žaliamėlių pseudomonų, taip pat koliforminių bakterijų, kurios parodo fekalinį vandens užterštumą. Didžiausia mikrobiologinė rizika atsiranda tada, kai šie organizmai į geriamąjį vandenį patenka su žmonių ir gyvūnų išmatomis. Atlikus tyrimus šių mikroorganizmų neaptikta nė viename mėginyje.

Kartu vandens mėginiuose buvo atlikti cheminių (toksinių) ir indikatorinių rodiklių tyrimai. Iš toksinių rodiklių buvo tirti: nitratas, nitritas, fluoridas. Atlikus tyrimus šių medžiagų kiekis neviršijo teisės aktuose nurodyto didžiausio leistino kiekio, tik šulinio vandenyje jis priartėjo prie leistinos ribos. Vandenį virinant galima sunaikinti ten esančius mikroorganizmus, tačiau nitratai nepašalinami nei virinant, nei filtruojant buitiniais filtrais. Vartojant vandenį, kuriame yra didelis nitritų ir nitratų kiekis, padidėja rizika susirgti methemoglobinemija, kuri pasireiškia, kai veikiant nitritams kraujyje susidaręs methemoglobinas į audinius negali pernešti deguonies. Dėl to atsiranda deguonies trūkumo požymių. Šiai būklei itin jautrus kūdikiai ir nėščios moterys. Vartojant vandenį, kuriame didelis fluorido kiekis, gali kilti dantų fluorozė.

Vandens mėginiuose buvo atlikti ir indikatorinių rodiklių (geležies, amonio) tyrimai. Šie rodikliai tiesiogiai nesietini su sveikata, tačiau kontroliuojami, kad būtų galima nustatyti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo pokyčius, įspėti apie pavojus ir imtis tinkamų priemonių.

Geležis suteikia vandeniui nepageidaujamą rausvai rudą atspalvį. Naudojant vandenį su didesniu, nei leidžiama, geležies kiekiu, gali vandentiekio sistemos įrenginiai ir skalbiniai nusidažyti. Tirtuose mėginiuose geležies kiekis neviršijo leistinos normos.

Tik viename – šaltinio vandens – mėginyje rastas amonio kiekis (0,92 mg/l) viršijo leistiną normą (0,50 mg/l), tačiau jis neturi tiesioginės įtakos žmonių sveikatai. Amonis požeminiuose vandenyse gali susidaryti esant natūralioms gamtinėms sąlygoms, jo koncentracijai požemyje įtakos gali turėti aplinkos tarša. Per požeminius vandenis amonis gali patekti į šulinius, o didesnė jo koncentracija gali pakeisti vandens kvapą ir skonį.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...